Aš ir mano autistukas

Vakar vakare buvome baseine . Tai prieš išeinant vos ne kas tris minutes kartojo: "tetis glis, eisime maudytis, į baseiną". Labai džiaugėsi ir laukė, kada tik eisime, tik va tas kartojimas Baseine elgėsi įvairiai: buvo momentų, kai užsiciklindavo ir plūduriuodavo tik prie vieno povandeninės masažinės srovės mygtuko ir niekaip negalėjau jo nuvaryti, plius dar vieną mergaitę gąsdino "cia ne tavo!" piktai rėkdamas Dar ten yra čiuožyklėlė, bet ji tik 7-12 metų vaikams. Tai, žinoma, maniškiui tas nė motais ir vis teko varyti, kad nečiuožtų: nusiplukdau į kitą baseino galą, o jis vėl veržiasi prie čiuožyklos ir lipa į krantą (ne per laiptelius, o šiaip bet kurioje vietoje). Nučiuožti tai nučiuožtų jis, bet juk suvokimo nėr, kad reik kvėpavimą sulaikyti - labai lengvai gautų vandens į plaučius. Nauja frazė: "As nebijau!" (džiugu, nes tokio žodžio lyg ir niekas nemokino, džiugu, kad pats suvokė, ką tai reiškia). Tiesa, realiai pamačiau, kaip nemokantis plaukti vaikas gali ir nuskęsti. J mano plaukioja su plaukmenukais. Tai kol aš juos pučiau burbulėnėje vonioje, nors ir kaip žiūrėjau (nes juk jis vienoje vietoje nepasėdės ramiai ), tik niurkt ir jau po vandeniu tarp burbulų ir žinokit neiškyla taip lengvai Griebiau už čiuprynos ir buvo jau vandens pagavęs, gerai kad išsikosėjo. Vienžo, darbas su juo baseine, eisiu kartais ten viena, kad stogelis į vietą atsistotų Gal kuri kaunietė man norėtų "Linijoj" kompaniją palaikyti? Nors ir vyras kartu eina, ale man vis tiek stresas: kad nepaslystų kur, kad necypautų labai dėl visokių savo nepasitenkinimų, kad kur neliptų ir pan.
Grįžom namo. Jau 21 val. Galvojua gal tiesiai pavyks į lovą eiti. "Mama, vagyti noju" Baltos mišrainės su duona prisivalgė, dar pažaidė truputį ir visi miegojome kaip kūdikiai. Vos į darbą nepramiegojau
Papildyta:


Mano J tokie paūmėjimai būna, kai per ilgai namuose užsibūna, pvz. kai serga ir neina į darželį. Todėl nors ir dažnai pamąstau ir save pagraužiu, kad turiu dirbti plius dar visokie mokslai, vietoj to, kad su juo namie sėdėčiau ir visaip lavinčiau - tai galvoju ne, nieko labai gero turbūt nebūtų. Dabar jis žino savo "darbą", pareigą - darželį, o buvimas kartu būna daug kokybiškesnis.
Kai ateinu į darželį - jo džiaugimasis tiesiog užburia "Paziūlėk, manytė atėjo, atėjo, paziūlėk" visiems sako ir rodo: auklėtojai, vaikams, vaikų tėvams O va kai buvo 3 metukai ar net dar mažesnis - tai siaubas kaip skaudu buvo, jokios reakcijos ar net pyktis Betn prie to džiaugsmo ėjome pamažu, po truputį truputį, vis tekdavo priminti jam "ateik, apsikabinkime, aš atėjau, pasibučiuokime" ir t.t. ir pan.
oi kiek išsiplėčiau, čia taip vadinasi turiu truptį laisvo laiko pertraukėlei

Skambinau auklėtojai sakė baseine viskas buvo gerai
Tik rytojui reik rankšluosčio kitokio ieškoti

Ice, o jums tas gerumas neatejo butent tada kai vaikas pradejo kalbet Nu bent jau as is saviskio pastebiu tokius dalykus, kad kartais paima uz rankos ziuri protingom akim i mane lyg noretu kazka pasakyt, bet tyli..o trimetinukas jau oj kiek daug ka galetu pasakyt.Arba ziurek ateina is kito kambario jau lupa nukabines, apsikabina, prisiglaudzia....o kas atsitiko, as nezinau Arba pvz. atsikelia po pietu miego, dar vaikas neissibudines normaliai, o cia jau brolis lakioja prie jo, kaldra tampo.....nu tikrai pastebiu, kad kartais tas dalykas jam nelabai patinka, jei nelabai nuotaikoj atsikele. Aisku kitas vaikas gal duotu tam broliui i kaulus, tai bent kaifa pajustu, kad primuse....o maniskis neskriaudzia brolio, isvis. Nu ir kiek gali tas dalykas testis, kai tu nori, o taves niekas nesupranta Jei net pasakyt, kad nenoriu neiseina. Tai uztai ir prasideda ir pykciai, ir isterijos, ir tos visokios savistimuliacijos

CP, smagu O kas su ranksluosciu? neitiko?

aha. reiks žiūrėt ar kitokį Jokūbas turi.

Nu gal svarbiausia, kad zalias butu

Jetau, as kai pagalvoju, gerai, kad maniskiui viskas tinka...o tai dar budu viena nesamone prie visu Cia nesusikalbu, o dar daiktai ar rubai neitiktu...ir kaip suzinot kokiu jam reik

auklėtojom netiko, Jokūbui tiko. Žalią įdėjau

manau aplamai musu vaikiukams lb palengvetu gyvenimas, jei jie kalbetu...mums paciom irgi.

Su mumis VRC buvo kalbantis autistukas. Bet jo kalba be jokios logikos. Mintys šokinėja nuo vienos prie kitos. Kalba beprasmė.
Jis nesugeba kažko išsamaus pasakyt. Mala beleką ir viskas. bet mala nenutildamas

zinoma svarbu ne tik kalba, bet ir gebejimas ja tinkamai vartot. o tas aspergeriukas matyt buvo vaikas, ar ne....

Tą kart gavo autisto diagnozę...

Bet neišgirdus tos kalbos net sunku įsivaizduoti. Net nemoku apsakyt...

esu macius ir as vrc si ta panasaus...tikrai sudetingas reikalas, zinau...
zinot, as kartais net pamirstu, kad maniskis nekalba... as tiesiog is tu skiemenu jo ir judesiu suvokiu, ko jis nori, bet aisku, daznai buna, kad ir nesuprantu...

tai va... Kartais visa širdim trokštu, kad Jokūbas kalbėtų, kartais... galvoju, jog jei Jokūbas kalbės kaip tas vaikas visuomenė ar labiau jį atstums. Iš jo reikalaus kalbėti "normaliai"...