Ačiū visoms atsakiusioms, ačiū už supratimą ir gražų priėmimą.
QUOTE(Kriiste @ 2012 01 02, 22:54)
Bet kuriam vaikui (bent jau tikrai daugumai) - gali buti tu autistiskumo pozymiu - nes pavieniai jie nieko nereiskia, ko gero maziau reikia nervuotis skaitant forumus ir bandant sau kazka prisitaikyt, pradziai tikrai kreipciaus (jei neramu) i specialista konsultacijai, jis apziures vaika tiesiogiai ir jei bus reikalas, pasiulys gultis pilnam istyrimui - tada bus daugiau maziau aisku kame ir kokia beda
Aš kažkaip bijau kreiptis į valdišką polikliniką, kažkaip man biurokratija kvepia, nesupratingumu iki galo. Bijau, kad arba kažkokiu ligoniu iš karto palaikys arba pasakys, kad nieko čia nėra ir nekvaršinkit galvos. Na gal keista aš jums dėl to pasirodysiu, bet aš iš karto kažkaip nusistačiusi esu prieš valdiškus centrus.
QUOTE(Scintilla @ 2012 01 02, 23:02)
Kol kas aš nieko labai blogo nematau...dauguma vaikų pasirenka su kuo bedrauti, o su kuo ne, jaučia žmonėms simpatijas ir antipatijas...ir normalu, jei 6 mėn. kūdikis bijo svetimų...o darželyje ne visi vienodai įpranta...būna, kad ir neįpranta...ir tikrai ne autistukai...tokio amžiaus vaikai būna užgaidūs, nes nemoka pakentėti, palaukti...
Taip, yra tiesos jūsų žodžiuose. Skaičiau forumą jūsų, matau, kad yra didesnių problemų ir manosios yra tokios nelabai žymios. Problemos tik su bendravimu, bet su bendravimu jų tikrai yra. Jis bijo likti be manęs. Jei esu aš šalia, jis ir bendrauja, ir žaidžia-labai atsargiai eina į kontaktą, bet eina. Bet jei nebūtų manęs-šakės...Jis isteriją iškeltų, jam kažkokia baimė atsiranda.
QUOTE(LisJa @ 2012 01 02, 23:09)
*****, Kriiste, vat kazkaip as irgi laaabaaai skeptike buvau tu vadinamu "specu" atzvilgiu, nes nu is principo, apziuri vaika per pusvalandi/valanda, o tik tada sprendzia tirt ji issamiai ar ne. Bet mama savo vaika mato kasdien, ivairiomis aplinkybemis, ivariose situacijose, plius dar motiniska nuojauta...As nezinau...Manau pirmiausia mama mato,jaucia, kad ne viskas tvarkoj,arba priesngai, o specai buna,kad net guldyt nesiruosia, sako ko jus norit,dar mazas ir tt", o po kokiu metu jau aiskina "kur jus anksciau buvot"...Vistiek tas forumu skaitymas nu duoda naudos kazkiek,pasiskaitai, daugiau aiskumo inesa, o po to pas specus jei nepasitvirtina dziaugiesi, jei pasitvirtina-imiesi darbo...
O gal yra kažkur kažkokia privati klinika, kur galėčiau dėl savo neramumų kreiptis?
QUOTE(Kriiste @ 2012 01 02, 23:40)
vadinas mes labai skirtingos, as tai pirma pradejau nujaust, tada ieskojau patvirtinimu kazkokiu, tyrimu is specu - o jau paskui kapsciaus ka dary, kaip daryt, kaip sprest susidariusia situacija - iki to tik butu buves piesimas sakute ant vandens, nes nebuvau tikra ar cia man paranoja, ar kazkas rimto
Taip, ir aš taip-pradėjau jaust ir pradėjau ieškoti informacijos. Tuomet kažkaip suneramino straipsniai apie autizmą-yra kažkokių panašumų, bet nėra jų 6, kaip kad rašoma, jog turi atitikti bent 6 kriterijus.
QUOTE(Ice @ 2012 01 03, 00:21)
Niu ką čia patarti . Stebėti savo vaiką ir toliau plius specialistams (psichologui pvz.) pasirodyti, jei vis dėlto tie jo "keistumai" kelia kažkokių problemų. Jei nekelia - tiesiog mylėkite mylėkite ir dar kartą mylekite savo vaikelį. Tikiu, kad taip ir yra Visi kažkokių keistumų turime net ir suaugę, o vaikams dar daug kas keičiasi augant
Nevengia akių kontakto, nebijo triukšmo, kalba...ir tai jau yra labai daug.
Nevengia akių kontakto, nebijo triukšmo, kalba...ir tai jau yra labai daug.
Taip, riekia stebėti. gal daugiau kažkur eiti, kur yra daugiau vaikų, kur daugiau žmonių, daugiau būti visuomenėj. Gal tuomet man padės apsispręstiu, ar reikia sunerimti ir tirtis...