Aš ir mano autistukas

nu as taip nedrysciau teigti . Tik kad visi (dauguma) tevu - su "normaliais" ar "nenormaliais" vaikais turi daugiau ar maziau problemu , bet ju turi visi (vienokiu ar kitokiu), tik daznai tos problemos nera afisuojamos ir labai pastebimos, nurasoma "toks amzius", "toks vaikas", nes taip daro anksciau ar veliau "visi" - o va musu vaikai turi kitokiu "nenormalumu" - kurie aniems labiau krinta i akis. Bet problemu del vaiku turi ir vienokius ir kitokius auginantys
Sunus pas mane "normalus" - bet tikrai negaliu pasakyt, kad jis man kelia maziau bedu nei dukra

Kriiste, ir as sutinku su tavim, tik kai pati auginu du vaikus: viena normalu, kita kitoki ir abu nedidelio amziaus skirtumo, tai va su jais mane isvest turetu pasigydyt, o paziurejus is salies i kita, normalu, ne savo vaika, manau ne tik, kad mane isvestu, bet as ir pati isvaziuociau Cia aisku nuo vaiku priklauso....kad ir kokiu dideliu bedu mano vyresnelis turi, o pas mus jos tikrai dideles, jos niekam niekad dar nebuvo uzkliuve, niekas niekad skersai i mus neziurejo ir jokio gailescio man niekas nereiskie, net atvirksciai, visada yra pasakomi pagyriamieji zodziai koks isaukletas ir geras vaikas....ir net draugai auginantys mazamecius vaikus ir zinantys musu bedas, visad pasako kokie maniskiai geri ir kaip neva man lengva turetu but

Nu buna, kad is sono atrodo kitu vaikai maziau isaukleti, blogesni nei savi... Cia jau perlenkta lazda biski i kita puse
As kazkaip stengiuos per viduriuka - nesuku galvos (stengiuos) kai man aiskina kad mano Milda neisaukleta, negera ar perlepinta, taip pat stengiuos neteisti ir nekritikuoti kitu vaiku - juk tikrosios situacijos negali zinot is sono, kad ir kaip artima ta kita seima butu, galbut tevai nezino, nesupranta arba nenori zinot, nepastebi kas tam vaikui realiai yra, kodil jis taip elgiasi, juk atrodo nemokini nieko tokio, o va...

Puiku, kad tavo vaikuciai geri, nes tokio pikta menancio kaip maniskis dar reikia paieskoti.. Vat tas ji ir isskiria labai is kitu...

Jau anksciau rasiau savo nuomone apie emocini intelekta.... Manau jis labai svarbus, kartais gal net svrbesnis, nei tas protinis. Ir zmones zymiai labai priima kad ir keistuoli "kitoki", bet gera, "minksta" zmogu, nei kad ir protingesni, bet piktuoli. Cia mano nuomone...

Kriiste nelenkiu as lazdos ir toli grazu niekad niekieno vaiku nekomentavau turedama savo diiiideles bedas Ir tikrai mano vaikai nera labiau isaukleti uz kitus, tiesiog jie tokie yra, net nelabai ir auklejami. Tiesiog dabar cia garsiai pasakiau kaip man atrodo kiti tie neva normalus vaikai....ir ne tik vaikai. Ir niekad net nepykau ant atejusiu pas mus i svecius vaiku, kad jie padaro is namu chaosa ar dar kazkokiu nesamoniu, arba kaip kiti vaikai elgiasi kieme, ko mano vaikai tiesiog nedare/nedaro, kad ir kiek tu smegeneliu pas juos butu.
Man rodos, kad tu tiesiog nesupratai ka as norejau pasakyt, uztai dabar gaunasi beprasmiska diskusija.

Jokubas budamas 1,5 metuku dauzydavo galva i grindis ir tikrai buvo piktas vaikas, tik gerai buvo/yra tai, kad to savo piktumo neisliedavo ant kitu....jis niekad nieko neskriaude ir dabar neskriaudzia, kad ir koks piktas buna....o pykt mes irgi mokam ir net labai. Tik zinai, su laiku as kazkaip ismokau tam pykciui uzbegt uz akiu ir to pykcio sumazejo Labiausiai tas piktumas pas ji buvo atsiradus broliui.

tikrai sutinku, kad gera priima labiau.

ir aš taip galvoju apie saviškį bet taip ir turi būti, juk tai mūsų vaikai...kad ir kaip jie kartais išveda iš kantrybės...


jei atvirai, ir aš nelabai supratau...jei galima, parašyk konkrečiau

nu NT vaikus isvadint durneliais - tikrai kazkaip keistai skamba, ypac lyginant juos su autistukais


nu mums visoms MUSU paciu vaikai yra patys paciausi, kokie jie bebutu
Va ir nesupratau tada ka norejai pasakyt, jei nesunku - paaiskink

Na, yra tarp musu autistuku zaidzianciu imitacinius zaidimus...

Sutinku 100 proc.
Papildyta:


Jei labai skatinu, tai žaidžiam Bet sunkokai sunkokai Pagrindinis mūsų žaidimas - "važiuojame" į parduotuvę (į "Akropolį", nes turime daugiaukštį parkavimo garažą )su mašinytėmis, kažką "perkame", vežame namo, duodame močiutei, mamytei, tečiui, pamaitiname kačiuką, šuniuką ir pan. Dar atsirado namie traukinukas su bėgiais - tai laukiame, kol pravažiuos traukinukas, važiuojame per pervažas, "stop šviesoforas", važiuoti negalima ir pan.
Papildyta:
Ką tik nedaviau šokolado, kol nepriverčiau pasakyti ne "vovovadas", o bent "sokovadas"

Milda zaidzia tik tiek, kiek jai uzduodu - suguldyk leles - ji suguldys, bet jei nepasakysiu nurenk - nenurenks, arba isvirk joms valgyt - isvirs, bet kol nebus komandos pamaitink - nemaitins
jai daugiau tokie kuribiniai darbeliai - spalvot, piest, lipdyt patinka , ir tai - jei nebus parodyta kokia spalva spalvint - varys viska viena, arba klaus kiekvienos detales



o jis bent jau taria atskirus garsus, skiemenis parsidedancius jais s,k,l

Labutis visoms,
Nedrąsiai jungiuosi prie jūsų skyrelio.
Norėčiau su jumis pasidalinti savo nerimu, nuogąstavimais ir įtarimais.
Perskaičiau jūsų mintis ir pasidalininimus rūpesčiais ir pasiekimais.
Gal trumpam apie mus.
Sūneliui 2,5 metų. Vaikas kalbėti pradėjo laiku, sėdi ant puoduko, yra nuovokus, linksmas, bet turi keistentybių. Toks jausmas, kad jam sunku kontaktuokti, bendrauti su žmonėmis.
Pirmosios keistenybės pasireiškė gal nuo pusės metukų, kai pradėo skirti žmones. Bijojo svetimų žmonių. Tik pas išskirtinius sėsdavosi ant rankų, bendraudavo.
Kai paaugo ir pradėjo vaikščioti, į kontaktą eidavo toli gražu ne su visais-arba prisileisdavo žmones, eidavo pas juos, arba ne.
Pirmas mano sutrikimas buvo, kai reikėjo vaiką leisti į darželį. Bandžiau pratinti, po truputį palikinėti, bet kuo toliau, tuo didesnis jam stresas buvo., Kol pagaliau naktį pradėjo klykti, drebėti iš baimės, prasidėjo šokinėjimai iš lovos.
Nusamdžiau auklę. Su ja pasiliko iš karto ir nebuvo jokių problemų.
Myli vaikus, tačiau į kontaktą eina tik tada, kai nors kartą yra matęs tą vaiką, kai kažkiek "bendravęs".
Yra užgaidus, jei kažko užsimano, turi būti padaryta viskas pagal jį. Jei negauna, ko nori, baisiai susierzina, praeda trinti rankutes vieną į kitą kokią minutę-dvi.
Nemėgsta, kai liečia svetimi-prie savų pats prieina,. prisiglaudžia.
Galima suvertsti bėdą, kad tiesiog uždaras vaikas. Bet man kyla įtarimų, kad gali būti ir kitaip. Yra labai krupoštus, tvarkingas. Jeigu "parkuoja" mašinas, būtinai parkuoja vieną prie kitos, idealiai, kad net kraštelis neišlystų. Susierzina, jei kažkas paima iš tos parkuotės mašinytę.
Turi gerą klausą, nevengia akių kontakto. Kas liečia triukšmą, kažkokių išskirtinumų nepastebėjau. Iš pradžių nepatiko saliutų pokšėjimai, bet kai pamatė, kad gražu, praėjo baimė.
Gal kažkuriai iš jūsų buvo panaši pradžia? Ką man galėtumėt patarti? Ačiū visoms.