Ateinu "prisiduot", kad sveika gyva. Tikrai nesitikėjau, kad taip gerai ir lengvai viskas praeis. Teko vakar beveik iki 14h laukt savo eilės be lašelio vandens. Bet gal dėl to jokio šalutinio narkozės poveikio nejutau, o gal ir ne dėl to, nežinau
Buvau visokių baisybių prisiskaičius, prisiklausius apie narkozę, tai dėl jos labiausiai ir nerimavau. Tik pradėjo leist, momentaliai atsijungiau. Kai pažadino, viduj labai supykau, nes taip saldžiai miegojosi, galvoju, ot kur, net čia pamiegot negaliu
Dar ir nuotykį 'apturėjau': kitoj operacinėj kaimynę iš gretimos palatos tuo pat metu baigė operuot, tai mane sesutės į jos palatą nuvežė
Aš be akinių gerai nematau, bet, kiek įžiūriu, lyg ne mano palata, bet galvoju, gal man nuo narkozės smegenėlės suskystėjo
Besikerėplindama į lovą, klausiu, ar čia mano palata? O sesutės, oi, sorry - atgal lipkit
Po operacijos apie 2 valandas skaudėjo, tai buvau papykus: ir kad pamiegot neleido, ir kad nuo skausmuo nieks nieko neduoda
Bet vėliau atsileidau, t. y. skausmas atlėgo ir miegai visi išsilakstė, tai vos 23h sugebėjau užmigt. O šįryt kaimynės iš gretimos palatos pusė šešių judėt pradėjo (nesimiega joms ar ką???) ir nubaudau, nes labai girdisi, kai WC duris rakina - 1 WC 2 palatoms. Po 9h jau iš ligoninės namo bėgau (ne tiesiogine prasme, aišku)
Po geros savaitės turėtų būti rezultatai.
Beje, iš anksto su niekuo nesitariau, patekau pas dr. Rūtą Kurtinaitienę - ačiū jai