Cistos ant kiaušidžių - 2

Na, žiūrint kokia ligoninė. Vilniaus Antakalnio klinikose, tai jau tą pačią dieną siūlo namo keliaut. Taip, guldo į ginekologinį sk. Aš po operacijos šiek tiek kraujavau, tad paketas, manau, reikalingas. Beje, man pjovė ne tik cistą, bet ir miomą.

Norėčiau padėkoti mamuliokai ir Jaltai už informaciją ir palaikymą.

Mano opercijos istorija nedaug skiriasi nuo čia papasakotų: 7.30 jau AK, toliau labai maloni gydytoja paklausinėjo apie mano bėdas, pajuokavo, nes, matyt, jautė, jog sėdžiu įsitempusi. Tuomet sesutė palydėjo į persirengimo kambarį, davė stiliovus naktinius, parodė intensyvios terapijos palatą ir liepė laukti operacijos. Sako, paskaitykit ką nors, o man net minties nekilo pasiimti kokį nors skaitalą, galvojau, staigiai išoperuos ir aš iškart šuoliais namo liuoksėsiu. Sėdžiu, laukiu, baimė auga. Pasirodė piktokai atrodanti moteriškė, prisistatė, kad ji yra anesteziologė, pradėjo klausinėt apie ligas, patirtas narkozes. Šalia gulėjusių vyresnių moteriškių pasiteiravo, ar jų dantys nuosavi,o mano "patikrino' operacinėje. Įkišau vokelį, ana tik burbtelėjo: jei jau taip norite. Norėjau sakyt, kad nenoriu, bet jau buvo per vėlu - vokelis akimoju pranyko. Na, tuomet ji sako: jus operuos po dešimties minučių, laukite. Ši frazė buvo raktinė: tas dešimt minučių sėdėjau kaip ant adatų ir galvojau, kad gal aš jau eisiu namo - rakto ir drabužių juk neatėmė. Taip bedūmojant atėjo seselė ir sako, na, eime į operacinę, akinius dabar nusiimsite, ar vėliau. Ai, sakau, dabar, gal nebus taip baisu, nes man būvis be akinių beveik pusė narkozės - beveik nieko nematau. Nuvedė, paguldė, ruošė, o mane pradėjo lankyti baisios mintys: pvz. kad tos moteriškės susimokė ir pačios ruošiasi mane išpreparuoti. Jau norėjau klausti, o kurgi mano gydytojas Tamašauskas, kai išgirdau komentuojant, kad jis jau greit ateis. Paskutinis absurdiškas klausimas, kurį įgarsinau prieš nusmingant į narkotinį transą buvo toks: daktare, ar aš nepabusiu operacijos metu. Įtariu, jog praskaidrinau operacinės darbuotojams kasdienybę. Pabudau operacinėje, skausmas kaip per geras mėnesines, nuvežė į IT palatą, stebėjo. Būtų išleidę tą pačią dieną, bet mane taip klaikiai pykino po narkozės ilgą laiką, kad nepadėjo nei vaistai, nei nevalgymas. Tiesa, vadinamą rankinuką (dreną) pastebėjau tik tuomet, kai pabandžiau atsikelti, o keltis visai nesinorėjo, tik miegoti. Bet atėjo gyd. Tamašauskas, padarė dideles nustebusias (ir gražias, kas be ko) akis ir pareiškė: tai jūs dar nevaikščiojot. Po šios frazės pajutau pareigą prisikelt iš pusiau numirusių. Išrašė kitą dieną - ištraukė dreną (feee), po trijų dienų siūles, dabar laukiu epikrizės rezultatų. Suskaičiavau keturias skyles, viena iš jų susiūta. Mano cista - 8 cm, subserozinė mioma - 6 cm. Iš gydytojo pasakojimo supratau, kad operacija buvo tausojanti - pašalinta tik dalis kiaušidės audinio, miomą taip pat dailiai iškrapštė. Tai tiek.

Na va, visai smagus ispudziai Vis delto, manau, nebuvo taip baisu, kaip isivaizdavot Tik, aisku, nesmagu, kad taip i narkoze sureagavot. Beje, net nezinau, nuo ko tas priklauso.. Esu turejus su dabartine berods 6 pilnas, tai tik viena karta vemiau
O del paketu - taip, geriau pasiimkit. Mane ispejo, kad reikes, bet jau per velai, tai pasiule lignina panaudot, jo klinikose netaupo, tikrai visai gerai apsiejau ir be paketu Nors, aisku, smagiau butu buve, jeibuciau turejus

mane sestadienio nakti isoperavo, o namo isleido pirmadieni.

o man idomu, kiek jus laiko po operacijos buvot su nedarbingumo pazym.

Man ši narkozė buvo trečia, bet pati blogiausia. Bent jau anesteziologė minėjo, kad ji buvo pati rimčiausia iš mano turėtų, nes operacijos trukmė - 1,5 val., galbūt todėl buvo taip bloga. Gydytojas Tamašauskas pakomentavo, kad vaistus visiems leidžia vienodus, bet mes -skirtingi individai, tad ir reakcija būna skirtinga. Nesiginčijau. Ir išvis su juo daugiau nebesiginčijau, ypač po to, kai ans rimtu veidu pasiūlė pačiai siūles išsitraukt, nes kai kėliausi iš lovos, atstūmiau jo pasiūlytą pagalbos ranką ir pasakiau: aš pati

mamulioka, iš tikrųjų man buvo daug baisiau, nei čia pasakoju. Net humoro jausmas, kuris paprastai mane gelbsti rimtose situacijose, apleido. Nesitikėjau, kad būsiu tokia silpna po operacijos - šioje temoje prisiskaičiau, kad beveik visos po kelių dienų it stirnos laksto, tai ir iš savęs panašios reakcijos laukiau. Pasirodo, be reikalo. Su manimi palatoje gulėjusi šešiasdešimtmetė po rimtos operacijos ir ta gyvesnė už mane atrodė. Tiesa, jai darė spinalinę nejautrą. Nustebino, kad jau pirmą valandą atnešė pietus ir pasiūlė valgyti. Feee, mane vien tik nuo kvapo dar labiau supykino. Dabar gailiuosi, kad nepagalvojau apie dovanas sesutėms. Viena ypač aplink mane šokinėjo, pildė visokius įgeidžius, užjautė, jau geriau jai būčiau tą vokelį įteikusi, o ne tai susiraukėlei anesteziologei. Nuneščiau vėliau, bet nežinau nei vardo, nei pavadės.




Ligoninėje išrašė biuletenį penkioms dienoms, vėliau poliklinikoje pratęsė dar penkioms dienoms. Poliklinikos ginekologė minėjo, kad mano atveju nedarbingumą gali tęsti iki mėnesio, tačiau man jau po savaitės nusibodo gulėti lovoje ir žiūrėti kaip dulkės kaupiasi, tad po dviejų savaičių (su visomis išpuolusiomis išeiginėmis) išėjau į darbą. Juo labiau, kad man nereikia sunkumų kilnot, nes mano darbo krūvis labiau smegenims skirtas.

o kada yra operuojamos cistos, iskarto po menesiniu?

Dažniausiai po mėnesinių. Bent jau tokiu būdu buvo suplanuota mano operacija.

NB. Įdomu, ką reiškia tas raudonas iš pykčio veidelis prie mano 346 žinutės? Ar supykdžiau ką nors savo pasisakymu, o gal pati netyčia ką nors nuspaudžiau? Jei ką, tai rašiau tikrai nepiktai -

Darbinga, matyt, atsakydama netycia paspaudet po langeliu, kuriame rasot teksta, raudona veideli. Neiznau, kam jis ten reikalingas, matyt gal tam, kad zmones skaitydami labiau atkreiptu demesi

sveikos esamos ir būsimos mamytės. nesupykit jai ne ten pataikiau:)
Noriu papasakoti savo istorija, joje tiek visko kad nežinau net kurioj temoj ją pritaikyti,,
Noriu papasakoti jums savo istorija , išsipasakoti ir išgirsti patarimų ką man daryti..
prieš trejatą mėnesių man prasidėjo skausmai nugaros srityje, toki lygiai kaip būna per menstruacijas, maudimas..Kuris pradėjo eiti į kairį šoną ir į kirkšnį.iš pradžių nekreipiau į tai didelio dėmesio, išgerdavau vaistų nuo skausmo ir praeidavo, taip kokį mėnesį laiko su tais skausmais ir kovojau, jie nebuvo toki dideli ir ne kas diena. Pradėjau susirūpinti, nežinodama kur čia man kreiptis ar pas savo ginekologe ar pas šeimos daktare, nulėkiau pas šeimos, kaip visada pas mane klinikoj norint prieiti mažiausiai dar savaite reikia laukti kad sulauktum savo eilės, pasikonsultavus su savo šeimos daktare, nusiunčia ji mane pas ginekologe(aišku dar kol pas ja prieinu praeina gera savaite nes eilės), ji mane apžiūri, pasakau kada buvo mėnesinės išrašo hormoninių vaisų kad jas išauktų kadangi vėlavo,paima tyrimams krauja, apžiūri ir randa cista, pasišnekam ir kad pirmiausia gydysimės vaistais, nuo skaumo liepia gerti vaistus, kai išauks mėnesines liepa tada ateiti, po 6 dienų vaistų gėrimo atsiranda mėnesinės,bet vėl eilės ir laukiu kada ateis man eilė pas daktarus, nes nera greitai talonėlio, mane su vaiku paguldo į ligonine ta savaite kai man reikėjo pas ginekologe apsilankyti. Išeinu iš ligoninės ir puolu skambinti į registartūra vėl užsiregistruoti, pasako kad man paliktas siuntimas į ligonine, nulekiu su tuo siuntimu į ta ligonine, pamato daktarė siuntimą ir pradeda ant manęs šaukti, kad mano tyrimai labai blogi, kad ten kraujo tyrimuose "kažkotais" labai daug, net pavadinimo neprisimenu, norma būna 30 lygtais o pas mane virš 400.ir rėkia kaip čia viskas blogai, kad čia iki vėžinė liga, kad mes tokių ligonių nepasiliekam ir duoda skubų siuntimą į kauno klinikas.kol pildo dokumentus apsiverkiu o ji man sako :"neverk, dar čia ne viskas taip blogai"nulekiu į kauna ta pačią dieną , apžiūri daktaras ir pasako kad reiks operuotis, tik dra nežino ką reiks pašalinti ar kiaušintakį ar visą kiaušide.Susitariam kada operuos laparaskopu ir pažiūrėjus per operaciją bus aišku ką man tiksliai reiks pašalinti.operacija praeina labai greitai, greitai atsigaunu ir gerai jauciuosi, kita diena daktaras pasišaukia ir pasakoja kad nereikėjo man pašalinti nei kaiušintakio nei kiaušidės, nors kiaušintakiai labai stori, kaip per du pirštus, pasakė kad pašalino nereikalingas sąaugas , nereikalingus darinius ir kad pas mane labai stipurs uždegimas, pasigavau bakterija, tai yra užsikrėčiau LPL nuo partnerio, pasake kad bus labai didelė rizika pastoti, nes gali būti negimdyvinis nėštumas...man toks šokas buvo kad tai LPL kad negaliu niekaip atsigauti,nes turiu vyra ir tik su juo turėjus lytinius santykius, atsikeliu su ta mintim kad vyras galejo buti man neištikimas ir užmiegu begalvodama.kalbėjausi su vyru ir jis sake kad bunant kartu nebuvo su jokia kita moterim, bet niekaip negaliu nuvyti tos minties.nežinau ką daryti.gal vyrą vyti pas daktarus pasitikrinti, ar ka daryti as nebežinau...

Laimalaima

Sveikatos Jums, greičiau atsigaut po uždegimo ir operacijos
O ar Jums nustatė kokia ta LPL? Ar tik paspėliojo gydytojas ir vėl pagasdino? Gal geriau visų pirma nustatyti tikslią diagnozę, tada jau pergyventi dėl vyro? Bakterija, tai ne LPL sinonimas...

Štai čia yra tema apie kiaušidžių uždegimą:

Kiaušidžių uždegimas

Dar karta issitirkite del LPL, ir vyra istirkite. Gal nera jokiu LPL is tikruju.

Sveikutes ,norejau paklausti tu mergaiciu su kuriom operavomes pavasari, gal kuri,jau po operacijos,praejus kuriam laikui pradejot vartot kontraceptikus? pvz.mirena...idomu, kaip su siuo dalyku reikalai?