Laba diena mergytes
Neturiu zodziu isreiksti Jums savo dekinguma, nors vakar neatrasiau,bet sedejau ir verkiau skaitydama jusu parasymus.Verkiau nes dziaugiausi,kad mane palaiko,kad sukalbes maldele uz mane.Pagaliau,kad tiek mergaiciu pasirode skyrelyje kurios buvo dingusios.Aciu Jums kad nepuolet manes smerkti, aciu kad istikruju jauciau palaikyma....Juk palaikymas geriausias,kai nieko nesako o tiesiog apkabina,paziuri svelniu zvilgsniu...kai pasako as tave palaikau, tu ne viena-tai ir yra tie zodziai kurie padeda pasijusti geriau.
Gal keistai nuskambes bet pykdavau kai mama sakydavo ai,va vienai padare biopsija ir viskas ok ir tau bus ok.Jauciausi taip keistai...tas posakis tarsi skambedavo ko cia nervujies.O vyro nieko nesakymas,tik siltas apkabinimas ,bucinis i riedancia asara ir pasakymas as visur visada busiu kartu-privercia tavo siela pasjusti ne vienisa ir kazkokia nesveika.
Nemoku perduoti as savo dekingumo Jums.Aciu labai. Ir nuosridziai,labai nuosirdziai linkiu ir melsiuos kad nereiktu ne vienai is jusu eiti siuo tamsiu tuneliu.Jis skausmingas..nenuspejamas...gazdinantis..
Dekui,kad nereisket uzuojautos nes jos nereikia.Dekui,kad neissaket gailescio nes gailestis ne man.Aciu Jums kad suradot butent palaikymo zodzius,tarsi viena komanda sakytumet""Mes su tavim" Ir man zinokit lengviau.Aciu Jums uz viska,labai aciu.
Ir atleiskit,kad uznkesiau vakar tokias liudnas nuotaikas.Aciu Jums sakau savo ir mano vyro vardu,nes vakar jusu deka kazkaip net geriau liko ir pasakiau,kad kovosiu...ieskosiu sprendimo budo..apmastysiu...pradejo blaiveti galva.Dekui JUMS