As manau, kad dovanu kuponas kaip ir pinigai yra visai nebloga dovana. Aisku, gal nesijaucia sukretimo iki sielos gelmiu del tokios dovanos, bet tai simta kartu geriau nei gauti koki niekala (nes ir tam zmogui buvo vargas isrinkti, nors jis galvojo, kad tai sauni dovana, o man gavus nereikalinga daikta irgi dziaugsmo daug neatsiranda). Pvz., mano mociute visada dovanoja pinigus (aisku, sakom, kad nieko nedovanotu, mums dziaugsmas, kad ji yra su mumis), bet ji neturi nei laiko, nei galimybiu tasytis po parduotuves, o, pagal ja, kam daugiau leisti pinigus, jei ne anukams, juk nesedesi ant pinigu. Todel gavus is mociutes pinigu (ir nebutinai is mociutes) as visada juos atsidedu ir nusiperku dovana butent nuo to zmogaus, o po to butinai parodau, ka man padovanojo (kartais pinigeliai pralaukia ir metus, kol randu tai, kas mane tikrai dziugina).
Tik siemet nezinau, ka daryti su uosviais, su pinigais situacija pas juos prasta, bet kazkaip Akropolio cekius jiems istisai dovanojam per gimtadienius (kad patys nusprestu, ar geriau isleist maistui, ar save kuo palepint), tai is kitos puses bijau, kad nepagalvotu, jog tie cekiai tiesiog atmestinai dovanojami, bet jei padovanosi kokia siaip dovana, tai gal sakys, kad geriau cekis butu del praktiskumo, o mes bendraujam labai mazai
su tais kuponais būna taip: kaip gauni, tai lyg tos laimės ir mažai, bet poto kai nusiperki už jį kažką kas tau tikrai patinka, tai būnu labai dėkinga žmogui kad man padovanojo 
dar nei karto neradau, kad kas itipltu i cekio kaina, nebent maximoj apsipirkineju 
