QUOTE(MildukasK @ 2013 03 13, 23:53)
o, pameteta dar ideja del raudonos arbatos
kazi ar zibuciu siemet bus iki velyku?
tai va dar ramuneles, svogunu lukstai, burokeliai.. jau kelios spalvos
tik reik dabar sugalvoti, kiek ko deti, kiek laiko viriti, laikyti ar rauginti, kad ta spalva gautusi, nes kiausus as zadu deti valgomus, virtus ir dazytus vasku bei laikyti juos tuose nuoviruose per nakti vesiai..
Tik raudona arbata duoda ne raudoną ir ne mėlyną, o tokią melsvai pilkšvą, o ilgiau palaikius beviek juodą, tokią mėlynai juodą- visai gražu
nes nors ir pilkšva, tai ji tokia gyva ta spalva būna, kai aliejum pateptas margutis. Čia jei ant alto kiaušinio dažai.
Turbūt kad nebus žibučių šiemet- o man jos būdavo toks velykų pranašas, būtinas velkų stalo atributas- gaila
bet gal atsiras kokių bobučių kurios moka pražydinti namie, ir pardavinės kokiuose turgeliuose
optimistė aš
Mėlyni kopūstai duoda beveik tokią pat spalvą kaip žibuoklės- sunku atskirt
Kiek žinau, rauginami tik tie juodi dažai kur su geležim ir žievėm, kitos spalvos tikrai nerauginamos, nes nerūgsta, o ant jų pelėsis dedasi, ir gali sugadint spalvą. Na dauguma nerauginami, gal kokią dar spalvą ir įmanoma rast kuri rauginama, galvoju gal burokėliai kokie
nes juose verdant nebuvo man jokios spalvos, tai gal sakau raugint reik bandyt
Mėlynuose kopūstuose geriausiai mirkyt, o ne virt- man bent jau lygiau pasidengė spalva.
Tarp kitko, aš dar paskaičiau , ir kas ieško info apie marginimą natūraliai, labai padėt gali, informacija apie medžiagų, vilnos dažymą natūraliai.
Aš internete pasieškojus buvau puslapių tiek anglų tiek lietuvių kalbomis apie tai, ir įdomių dalykų radau, dažančių žolelių sąrašus, kandiklių sąrašus ir kokią spalvą kuris duoda su kokiu augalu. Man margučiams pasiteisino vienas patarimas iš tų puslapių, kad norint gauti sodresnes, šiltesnes, švaresnes spalvas kaip oranžinė, geltona, reik dažyti šaltuoju būdu. T.y. dažuose ne virti, o mirkyti, ir augalines medžiagas prieš tai arba tik užplikyti neverdant , arba labai neilgai pavirti, ir tokiuose dažuose mirkyti -kai kada užtenka valandos ar kelių, kai kada iki paros mirkyt reik- priklausomai nuo norimos intenyvumo spalvos. Jei nekanda pravėsę dažai, tada , rašo, galima silpnai kaitinti , bet neužvirti nevirti . Tai yra šaltasis būdas, ir juo dažant gaunasi gaivūs, švarūs, sodrūs ir ryškūs, bet ne tamsūs ir ne gilūs atspalviai. Norint tokių atspalvių, jie pataria, ir man pasiteisino, nes išbandžiau, naudoti tik emaliuotą nepažeista emale puodą, arba keramikinį, arba stiklinį, bet netinka visi metaliniai -skarbonkės, aliuminis, geležis ir bet koks neemaliuotas metalas, nes metalai reguoja su natūraliais dažais, su actu, ir juodina dažus, ko pasekoje spalva išeina tokia murzinesnė ir šaltesnė, tačiau tamsesnė.
O štai norint tamsių , gilių spalvų, kaip juoda, tamsiai ruda, tamsiai mėlyna, kaip tik jie rekomenduoja naudoti geležinius neemaliuotus indus, ir ilgai virti juose, o ne mirkyti, nes ilgas virimas ir tokie geležiniai indai tik padeda nudažyt tamsiau, tačiau spalva būna šaltesnė , tamsesnė ir santūrenė.
Aš pernai išbandžiau, ir tikrai pasiteisino. Labai gražia, beveik dirbtine oranžine nudažė svogūnų lukštai kurių ir kuriuose aš neviriau, o ti nakčiai įmerkiau margučius į karštus užplikytus lukštus, tiksliau aš juos palaikiusi kiek, nukošiau, ir į nukoštą merkiau kiaušinius. Taip darant gaunasi jie labiau oranžiniai nei rudi , tokio gaivaus raudonumo. Girdėjau, kad kaimuose seniau šis metodas naudotas , nes kažkaip pečiuoe būdavo tokių vietų, kur nakčiai padėjus puodą su kiaušiniais ir užmerktais svog. lukštais, jis tik kaitindavosi ant kokių keturiasdešimt laipsnių visą naktį, bet nevirdavo, todėl spalva tokia daugiau raudona nei ruda išeidavo, gaivesnė tokia, kiaušiniai kietai išvirę būdavo nuo ilgo lėto kaitinimo net neužverdant, ir juos galėdavo tiesiog nuimt nuo pečiaus ir dar karštus iškart ir valgt velykų rytą.
Paskui dar pernai viriau margučius jau daug art naudotuoe, nuvirtuose svogūnų lukštuose emaliuotame puode, kurio dugnas buvo sugadintas ir per jį metalas juodas matėsi, ir skirtingai nei virti nepažeistame inde šviežiuose neilgai virintuose dažuose, šie margučiai gavosi ne raudonos ar kaštoninės, o tokios rudos, murinesnės spalvos- skirtumas matosi plika akimi
Viename straipsnyje rašo, kad mėlynai medžiagas dažydavo taip pat dažinė mėlžolė, importuojama iš indijos į visą europą ir tikriausiai lietuvą.
Aš irgi karts nuo karto kokį paskutinėju, bet neturiu kantrybės ir sugebėjimų taip gražiai ir meniškai ir tiek daug jų išskutinėt- vieną išskutinėju, ir jau žygdarbį jaučiuosi padariusi , ir daugiau neužtenka kantrybės 
Man visai patinka tas krapštinėjimasis, tik kad nuo skalperio laikymo pūslės būna ir pirštus ilgai skauda, tai labai daug irgi neprimarginu 
Reikės gal kažkokius patogesnius įrankius įsigyti 
