Iš Panevėžio "Ąžuolo" mokyklos tinklalapio:
"Laikiklis margučiams
Velykė yra gera senutė, kuri pamiškėje dažo kiaušinius. Kai prieš Velykas ateidavo koks senelis, tai vaikams pasakodavo: Jau mačiau Velykę pakrūmėje dažančią kiaušinius. Velykė nudažytus kiaušinius sudedanti į vežimėlį ir vežanti mažiems geriems vaikams. Velykė palieka po du įvairių spalvų kiaušinius. Velkės kiaušiniai būna kitoniški nei kad yra namuose.
Kartais vaikui padeda tik vieną kiaušinį, sakydami: Mat, buvai negeras tai Velykė tik vieną kiaušinį padėjo. Maži vaikai gaudavo iš Velykės kiaušinių. Jie būdavo padėti Velykų rytą ant lango arba lovelėje prie pagalvėlės. Vaikai, Velykų rytą pabudę tuoj žiūri, ar jau buvo Velykė. Kai pamato įvairiai nudažytus kiaušinius pasiima ir vėl bėga į lovelę. Džiaugsmui nebuvo galo. Dabar vaikai galvoja: Kaip Velykė įėjo į gryčią? namiškiai jiems ne kartą pasakojo, kad Velykė įeina visur: jai nereikia nei langų, nei durų darinėti. Aukštaitijoje kuris vaikas įėjęs į gryčią, įsikiša į burną vieną pirštą, tam šeimininkė duoda vieną kiaušinį, kuris du pirštus, tam duoda du, o kartais iš nedrąsumo į burną sugrūda visus pirštus, iŠ to pasijuokia ir nieko neduoda.
Velykos kaip žinome yra Jėzaus prisikėlimo šventė. Jos yra labai svarbi pavasario šventė, per kurią susirenka visa šeima. Bet kokios Velykos be margučių, mes juos įvairiai marginame, ridename juos, bei mušame kieno tvirtesnis.
Kai ateina Didysis šeštadienis, Velykos jau čia pat. Šeimininkės verda, kepa ir taiso skaniausių valgių, sutaiso ir paslepia. Šeštadienį iki pietų visi darbai turi būti pabaigti. Žmonės prausiasi, rėdosi ir eina į bažnyčią. Namų daboti pasilieka šeimininkai ir vaikai, o jei gryčioje yra senelis ar močiutė, priešaušryje ir šeimininkai vyksta į bažnyčią važiuoti.
Vienas po kito parėjo šeimyna iš bažnyčios. Įėję tarė pagarbinimą: Duok Dieve, sveikiems sulaukti kitų, jiems atsakoma Ačiū.
Stalas jau pirmiau užtiestas staldengte, dabar šeimininkė ant jo sudėjo: kiaušinių, supjaustytą į gabalus kumpį, kvietinį kepalą, sviesto lėkštę grietinės, duonos riekukių, tarkuotų krienų ir druskos. Visi sustoja apie stalą, persižegnoja ir sukalba maldą.
Viduryje stalo stovi pastatytas tavo padarytas stovelis margučiams, kurioje telpa įvairiausių raštų primarginti 16 margučių. Visi iš eilės ima po margutį ir daužo į kitą margutį. Taip išrenkamas stipriausias margutis.
Margutis buvo dažomas ne tiek dėl grožio, kiek suteikiant tam simbolinę, maginę prasmę. Vyravo juoda, raudona, geltona, rusva ir žalsva spalva. Juoda spalva simbolizavo žemę motiną, augalijos bei vaisių gimdytoją deivę Žemyną. Mūsų proseneliai tikėjo, visa, kas gyva, yra kilę iš žemės. Raudona spalva simbolizavo vaisingumą, gimimą, gyvenimą. Ji reiškė nedalomą gyvenimo, šviesos, šilumos, atgimimo, sėkmingos visokios pradžios supratimą. Ji simbolizavo ir Didžiąją deivę gimdytoją Ladą. Žalia spalva reiškė pavasario augaliją, javų daigus. Geltona ir ruda spalva reiškė subrendusius javus. Mėlyna žydrą dangų, nešantį palaimą pasėliams ir visai augalijai.
Margučių ornamentai pavasario švenčių apeigose turėjo irgi maginę bei simbolinę reikšmę. Jų raštai simbolizavo pavasarį, turėjo skatinti augalijos gimimą, augimą, klestėjimą, gerą javų derlių, gyvulių sėkmę ir žmogaus sveikatą. Margučių raštai buvo labai įvairūs: saulutės, žvaigždutės, žiedeliai, rūtelės eglutės, Kosminiai medžiai su saule viršūnėje, varputės, žalčiukai, driežiukai, kiškeliai, paukščiukai, arkliukai, vingeliai ir kt. Dažniausiai jie sumaniai kombinuojami, sudarant sudėtingas menines kompozicijas.
Margučių ornamentavimas mėnuliais buvo susietas ir su tikėjimu, kad švenčių naktimis slankiojančios įvairios dvasios, kurias jis gali išvaikyti. Žvaigždžių raštai simbolizavo nakties šviesą pasėtiems javams. Margučiai buvo puošiami augalų ir gėlių raštais, kad greičiau gimtų ir augtų augalai ir žiedai. Išrašytos ant margučių javų varpos, javų laukai simbolizavo gerą busimą derlių, rūtų ir eglės šakelės žalią vasarą. Pavasarį simbolizavo išrašyti ant margučių drugeliai, zuikučiai, gandrai, kartais su lizdu, gandriukais arba snape su vaiki lopšyje. Nupiešti ant margučio arkliai vaizdavo būsimą arimą, žmonės artojus, o gal kartais ir pavasario dievybes.
Margučiai dažnai buvo puošiami geometriniais raštais kombinuotais trikampiais, keturkampiais ir kt, kai kurie jų buvo magiški ženklai arba simbolizavo šventą sodybos sklypą.
Myslės
Mažutis ąsotėlis, skani tyrelė.
Daili bačkelė, be jokio lankelio."
Gražios tradicijos, tiesa?
