sveikutes nu va cia kaip grazu super butu idomu suzinoti kaip cia pasidaryti butu galima
Apdedi lukštų atplaišėlėm, neapmūturiuoji, ir nededi kelių sluoksnių, o po vieną atplaišėlę, palikdama tarp atplaišėlių tarpus fonui- aptarauki nailonine kojine (vynioti siūlais ir naudoti kitokias medžiagas- netinka, nes kitokios medžiagos dažniausiai neaptempia pakankamai stipriai o siūlai palieka baltas drūžes, antspaudus, kurie ne visada atrodo gerai ). Aptraukti reikia labai stipriai- kitaip nieko nesigaus, nebus raštų- stpriai aptraukus kiaušinį, kai pabraukai nykščiu per jį, kojinė nei kiek neturi slankioti- tada jis aptrauktas deramai ir raštai garantuoti. Suimtą nailono galiuką apsuki daug kartų mezgimo siūlu prie pat kiaušinio, ir suriši siūlą. Siūlo vynioti per visą kiaušinį -negalima- tik suimtą nailonų galiuką juo aprišti, o ne patį kiaušinį.
Dedi kiaušinį į šaltus dažus ir verdi- tik ne per ilgai, nes tada nuvirs lukštai ir po jais pateks dažų- neliks raštų. jei per trumpai virsi- po lukštais bus taip gana balta.
Dažymui svogūnų lukštais nelabai tinka tradiciniai margučių dažai iš popierinių pakelių eiliniuose prekybcentriuose pirkti- svogūnų lukštai turi riebalų, dėl kurių tokie silpni dažai neima kiaušinio, arba nudažo labai neryškiai, tik labai ilgai verdant, ir blankiai taip. Čia tinka tik celofaniniuose pakeliuose po vieną spalvą parduodami dažai, arba vilnai/medvilnei skirti anilininiai dažai- tų po vieną spalvą celof pakeliuose būna prekybcentrių foje prie spec. prekystalių, kurie apie velykas išdygsta norfų, kai kurių IKI foje, taip pat tinka turginiai dažai iš celof. pekelių po vieną spalvą. Anilininius perka senukuose- bet jie kenkia sveikatai- nenusinuodysite iškart, bet kaupiasi organizme ir žaloja jį- tačiau margučių marginimo kursai ir seni margučių meistrai naudoja tik juos.
Nenorint naudoti jokių dažų- reikia prikarpyti smulkiai smulkiai sv. lukštų, kitą dalį lukštų suglamžyti stipriai rankose, dar pakarpyti stambesniais lakštais kažkiek- ir visu tuo storai apmūturiuoti kiaušinį, ir aptraukti kojine- virti paprastame vandenyje- be dažų- jei dėsi dažų- bus negražu, nes spalva bus murzina, o raštų nesimatys- o nenaudojant dažų gausis jie kaip marmuriniai- geslvai rusvų atspalvių- jei darai tokius, geriausiai pamaišyti raudonų ir rudų sv. lukštų, taip pat šviežiai nuluptų ir senų- jie visi duos skirtingus atspalvius, bus margiau.
Su žolelių atspaudais- tas pats principas- svarbiausiai labai stipriai aptraukti kojine ir nevirti perilgai, kad nenuvirtų raštai.
o tai jeigu mes megstam kietus kiausinius , tai turbut nelabai jau tinka sis budas
. O įrankis mūsų paprastas: į pieštuko nepadrožtą galą, arba į trintuką įsmeigiam adadėtę. Na tokia, kur vienas galas bukas, kitas smailas. Tai tuo buku galu mirkom į vašką ir piešiam ant kiaušių. Tiesa, mes visada darom ant "pilnų" kiaušinių, t.y. jau virtų, šiltų, bet nekarštų.
.
