Margučių marginimas

Na va, ką tik baigėsi kalėdos, o jau mąstome apie velykas Labai gerai- nes aš nemėgstu skubotų darbų ir idėjų, o visas idėjas turiu subrandinti per ilgą laiką- kitaip man jos neteikia džiaugsmo, kai viskas na chadū daroma. Nu tūksta man tokio spontaniškumo, man idėja turi būti išnešiota vos ne per visus metus- net jei tai tik kasmetiniai margučiai, savo kokybe vis visn neprilygsiantys menininkų ir amatininkų darbams.
Todėl kaip marginsiu šiemet, mąstau jau dabar.

Aš mėgstu tą darbą- galėčiau visus metus marginti kiaušinius, ir kai ateina kokia idėja ir noras su ja paeksperimentuoti, man nieko nereiškia tą padaryti nors ir vasarą ar per kalėdas- ir nė motais, kad kas nors galvą kraipo

Mėgstu įdomius, nevisai tradicinius marginimo būdus. Tradicinius- irgi, savaime aišku, bet kadangi marginu su draugais dažniausia, darome tokią kaip šventę iš to, o tradiciniams žmonės neturi kantrybės kiti, ir tik nervijasi- tai tenka rinktis paprastus, nereikalaujančius didelio ,meistriškumo, bet užtikrintus ir efektingus.

Taigi, vienas iš tokių būdų, kaip galima numarginti gražiai, būnant net ir visiškai nevėkšlai meniniu požiūriu- ir tą būdą daug kas žino- bet daug kas- tiesiog nepagalvoja- yra marginimas lakais (tais spec, kur turguose būna prieš velykas), ir taip umargintų merkimas į tradicinius margučių dažus. Kas margučius būtinai valgo- ir nori labai sveiki kad būtų tie kiaušiniai- tai nežinau ar jis tinka. Bet mes dažniausiai nevalgome- tai mums nieko.

Taigi kiaušiniai išverdami, ir lakais su teptuku pribrūkšniuojama, pritaškuojama, galima ir su kempinėle priantspauduoti, kad tokie kaip marmuriniai būtų, arba tapybiški potėpiai tokie gražiai atrodo. Žodžiu numarginama norimais raštais būtinai paliekant nemargintų vietų- fono.

Tada merkiama į tradicinius margučių dažus- geriausia tuos, kurie ne popieriniuose maišeliuose, o celofaniniuose po vieną spalvą parduodami parduotuvių prieangiuose- jie būna ryškesni. Bet iš esmės tinka visi margučių dažai.

Ištraukus- tos vietos, kurios buvo lakuotos- lieka nenusidažę (t.y. tokios, kokias ir nupiešėme ir išlaiko lako spalvą) o fonas ryškiai nusidažo margučių dažais.

rezultatas vien dėl kolorito gaunasi įspūdingas, net jei visai nemokame piešti. O jau margumas būna- ir viskas taip gerai gaunasi- jokių netobulumų nesimato, kaip kad nepatyrusiems gaunasi tradiciniais metodais. Žodžiu užtikrintas rezultatas, ir neprilygstamas įspūdis- o jau vaikams- tai džiaugsmas beribis tokiu būdu dažyti, nes jie dažnai nepatenkinti savo vaikiškais gebėjimais, o čia spalvingumas viską atperka- ir bet kokia keverzonė atrodo nuostabiai, kai kiaušinis pamerkiamas į dažus ir įgauna ryškų foną.

Gražiausiai atrodo tokiu būdu marginti kiaušiniai tuomet, kai paišomas ne koks nors didelis vientisas piešinys, o paprasčiausiai pritaškuojama ar pribrūkšniuojama, ar priraitoma kringelių kokių..




Papildyta:
Beje, marginant šiuo būdu, galima paimt pieštuką su gale įsmeigtu smeigtuku, kaip kiaušinių dažymui vašku naudojamas, ir mirkyti jį į lakus, ir marginti tokiais raštais kaip marginami vašku. Ir paskui merkti į dažus fonui nudažyti. Ir gausis kaip vašku- tik nereiks vaško lydyti ir paskui sukti galvos dėl visokių nuvirimų vaško, ar panašių dalykų, kurie dažnai nesigauna paprastiems žmonėms

Aišku, tai, nebus autentiški liaudiški margučiai, ir jie tokie nelietuviški bus, bet šiaip ar taip smagus būdas, nes visada gaunasi.

Aš atradau dar vieną efektingą būdą marginti kiaušinius.

Tam reikalinga ta plėvelė, kur skirta baldams apklijuoti- nu tipo atnaujinti aptrintiems baldams- visokios medienos imitacija, kur senukuose visokiuose parduoda, atmatuoja iš rulonėlių- visi supranta, manau, apie ką aš.

Tai iš jos reikia prikarpyti įvairių figūrėlių ar raštų, ar tiesiog juostelių dantytų figūrinėmis žirklėmis (jas irgi senukuose kažkada pirkau), galima vabaliukų ar žvėrelių, ar ko ti nori, tik kad būtų smulku- ir jais apklijuoti ką tik išvirtą karštą kiaušinį (geriausia išvirtą kokiuose šviesiuose dažuose- geltonuose, ar oranžiniuose). Klijuoti reikia ant labai karšto- tokio kad būtų vos įmanoma laikyti rankose- ant kelių pasidėjus rankšluostėlį- o kiaušinį ant jo.

Apklijuojant reikai nagais labai gerai pribraukyti plėvelę, kad ji gerai priliptų ir neliktų raukšlių , nes jei liks- plėvelė gali nusiplauti.

Apklijavus kiaušinis merkiamas tamsesnius dažus- tamsiai žalius kokius, ar tamsiai vyšninius. Ir kai nusidažo- išimamas, nuspaudomas servetėle, kad nebūtų šlapias, ir nuimama plėvelė- gaunasi tokios formos raštai, kokius iškitpome iš plėvelės..


Keletas pastabų, dėl šio būdo:

- kiek aš bandžiau- kitos lipnios plėvelės- lipni juosta, įvairūs lipdukai ar iš jų iškirptos figūrėlės, automobilių langams skirti lipdukai (iš jų bandžiau karpyti) ir visa kita kas gali pasirodyti tinkama vietojn šios plėvelės- pasirodo nelabai tinkama, nes :
-iš jų būna sunku iškirpti norimas formas (lipni juosta).
- jie būna ne tokie atsparūs karštam vandeniui, todėl vienu ar kitu darbo etapu nusiplauna nuo kiaušinio, ir tos vietos kur neturėtų, nusidažo fono spalva.
-klijai, su kuriais jie pagaminti, ant karšto kiaušinio tirpsta ir išteplioja jį, o ant šalto- šaltas kiaušinis, merkiamas į vėsius dažus sunkiai nusidažo.
- ir kyla visokių kitokių problemų.

O tokia plėvelė, kadangi pria baldų ji skirta klijuoti lygintuvu, o baldai kaip kad stalai visokie, turi būti bent kiek atsparūs drėgmei- tai ta plėvelė būna atspari ir drėgmei ir karščiui, ir gerai apsitempia ant kiaušinio, ir iš jos lengvai karposi norimos formos.

Negalima plačių, didelių figūrų iš jos karpyti, nes kai klijuoji ant karšto kiaušinio, ta plėvelė taip išsitempia, jei gerai prilipini, ir karpinys dar šiek tiek išsiplečia- o kai per didelis karpinys- jo prie apvalaus kiaušinio be raukšlių neina priklijuoti, o jei liek raukšlių- gali nusiplauti nelaiku plėvelė.

O to kas lieka iš plėvelės iškarpius piešinėlius- išmesti neverta, nes man asmeniškai, gražiausi kiaušiniai tie, kurie apklijuojami tais iškarpytais marškiniais- tai gaunasi labai įdomus margumas- tokios abstrakcijos- ir atrodo daug meniškiau ir solidžiau nei tie patys karpinėliai- ir netikėtų efektų gražių gaunasi.. Tą iškarptą marškinį bet kaip, nelygiai iškerpi iš viso plėvės gabalo, ir padarai tokio dydžio, kad būtų galima apsukti apie kiaušinį be didesnių raukšlių- galima ir kelis kartus apvynioti- -žinoma taip kad liktų kiaurų vietų fonui- ir gaunasi labai įdomūs raštai, o linijos būa labai aštrios ir aiškios- net smulkūs dantukai gaunasi tokie, kokius iškirpome, jei klijuojame ant pakankamai karšto kiaušinio.

Ir apklijuotą kiaušinį merkti reikia ne į labai karštus dažus- o kokias bent dvi minutes po virimo palaikytus pravėsti- nes merkiant į labai karštus, plėvelė nutirpsta ir nusiplauna, vis tiktai. Bet šiaip ji atspari labai dideliam karščiui, tai dviejų minučių užtenka pravėsinti dažams, nes vėsesni dažai gali neimti kiaušinio ar neryškiai nudažyti.

daug čia prirašiau- bet esmė paprasta- gal tik mano būdas toks, kad aš nemoku trupai.

Glaustai galima būtų taip aprašyti:

- iškerpi iš baldų plėvelės norimas figūrėles.
- apklijuoji karštą, ką tik išvirtą šviesiuose dažuose kiaušinį (arba pamirkytą karštuose dažuose)- kiaušinis turi būti tokio karštumo, kad vos būtų galima laikyti rankose.
- tada apklijuoji iškirptais paveikslėliais kiaušinį taip, kad gerai priglustū ir neliktų raukšlių.
-tada, vis dar karštą ar bent šiltą kiaušinį merki į kitus- tamsesnius dažus, kurie po virimo palikti pravėsinti kokioms dviems minutėms.
-kai jis nusidažo, ištrauki ir atsargiai nuspaudus servetėle ar palaukus kol visiškai nudžius- nulupi plėvelę.

-rezultatasi tamsus kiaušinis su šviesiais raštais- lygiai tokiais, kokius iškirpote iš plėvelės- raštų labai aiškios ribos ir aštrūs visi kamučiai ir dantukai- jei gerai prilipinę buvome- kontrastingos spalvos ir formos.

Gaila skaitmeninį tik prieš porą dienų nusipirkau, tai neturiu nuotraukų taip nudažytų savo margučių iš seniau.

Čia principas- kažkas panašaus kaip trafaretų.

Sveikos merginos, Jus cia tiek daug dazymo techniku ir gudrybiu aptarinejat, o as ieskau savanoriu, norinciu ir galinciu pries Velykas eiti su Supermamom savanorem i santariskiu vaikiu onkologini skyriu ir kartu su vaikuciais dazyti kiausinius Prisijunkite ir padarysime kartu grazia svente vaikams

Daugiau info mano parase, siulytis galite akcijos temoje arba rasykite man az

O prasa prikabint tai pamirsau

Perskaičiau temą, tačiau man vistiek iki galo neaiški ta dažymo natūraliom medžiagom technologija ...
Dabar, kaip suprantu, pats laikas užsiraugti tas visokias žieves su kandikliais ? Kiek supratau, tai ąžuolo žievę reikia užmerkti su surūdijusios geležies gabalu. Tik kokia būtų eiga ? Gal kuri bandėt ? Imi džiovintą žievę ir merki tiesiog, ar reikia kaip nors užplikinti ? kokiame inde tai daryti ? Ar indas nenusidažys ir koks turėtų būti ? Papasakokit, jeigu kuri išbandėt su žievėm, konkoriežiais, spurgais, lapais ar dar kuo nors.....

Sveika Puiki akcija vaikams Jei būčiau vaikas (o jei ir nebūčiau ) tikrai dalyvačiau ir būčiau labai patenkinta, nes kūrybinis procesas -super dalykas, ypač marginant velykinius kiaušinius. Be to, tai labai tegiamai veikia psichiką, gelbėja nuo visokių depresijų ir niūrios nuotaikos, todėl ligoniukams, bent jau tiems, kurie turi jėgų kažką daryti, labai tinka. O tiems, kurie neturi, juk gali dalyvavę vaikai padaryti gražių margučių, ir asmeniškai padovanoti, nunešti

Šiaip pati laiko turiu kol kas, tačiau esu iš tų jautriųjų, kur graudinasi (ypač paskutinium metu nervai pasilpę) be to dar pati depresiją gydausi vaistais, ir šiaip iš tų susikausčiusių intravertų veislės esu- taigi, bijau, kad mano buvimas šalia tokiems vaikams ne į naudą- jiems reikia linksmo, atsipalaidavusio, drąsaus, lengvai bendraujančio žmogaus, žaismingo ir trykštančio natūraliu optimizmu- deje, man iki tokių savybių, kaip pėsčiai iki mėnulio Taip pagalvojus- būtų man pačiai labai smagu sudalyvauti- bet blaiviai į situaciją pažiūrėjus, suprantu, kad aš tam nelabai tinkamas žmogus, o čia juk svarbiausia vaikų interesai Taigi... Bet SM daug auksarankių ir linksmuolių, dauguma jaunos, ir prie jumoro, tai manau atsiras galinčių ir norinčių vaikams padaryti nuostabią šventę- pati norėčiau, kad man kas tokią šventę suorganizuotų

O jau sugalvojote kokiomis technikomis su vaikais marginsite? Nes jei margučiai turės būti tinkami valgymui ir ekologiški- tai bus sunkoka, nes natūraliom priemonėm dažyti reikia laiko, sąlygų ir sugebėjimų, tradiciniais maistiniais dažais - neryškios spalvos ir ribotos kūrybinės galimybės... Juk jie ir taip gauna chemijos daug, tai dar valgyti kiaušinius su chemija- turbūt ligoniukams nelabai..

O jei nevalgyti- tuomet tinka dauguma technikų. Tik vėl
gi- ar visokių anilinų ir lakų garai nekenkia tokiems vaikams?- na aš realiai nežinau kiek jiems leistini/priimtini tokie dalykai- girdėjau, kad nuo tradicinių gydymo būdų ir pykinimas, jautrumas kvapams būna- tai matyt reiktų rinkti techniką, kad darbo eigoj nebūtų per daug kvapų, ir pan. Nors aš realiai nežinau kiek tai aktualu- gal kai kuriems ir visai nekenkia tokie dalykai..čia reikia su tokiais vaikais būti susidūrus, kad žinoti...

Jeigu jiems nieko lakų kvapas (na man jų kvapas panašus kaip nagų lako)- tai manau, kad kūrybiškiausia, labiausiai įkvepianti ir nereikalaujanti didelių virimų technika būtų numarginimas spec lakais kur bobutės kalvarijų turguj parduoda, ir paskui merkimas į tradicinius dažus- labai spalvoti gaunasi, nes tie lakai labai ryškūs, o ir kūrybai daug vietos- nes paprasčiausiai tepi teptuku, pieši ant kiaušinio lakais ką nori- galima nupiešti draugo veidą ir užrašyti vardą- kam nors skirti margutį O kai įmerki paskui į dažus, viskas įgauna labai ryškų foną, ir tie kontrastai atperka piešinio netobulumus, ir bendras vaizdas super visada būna Be to, marginant šia technika, galima atsivežti jau virtus kiaušinius, kad ten nereiktų virt, jei nėra sąlygų ar laiko, ir nulakavus jau virtus, merkti į karštus dažus- tie lakai atlaiko karštį, tik merkiami kiaušiniai neturi būti lediniai- ką tik iš šaldytuvo, kad netrūktų, ir juos po biškį atsargiai papratinant prie karšto vandens, pamurkdant, įmerki- tai nesutrūksta dažniausiai. Aplamai kiaušinius reikia pirkti anksčiau, nes šviežius sunkiau ima bet kokie dažai- vakar pati įsitikinau. Ir pirkti reikia turguj, o ne pardėj, nes daug lygesni, stipresni, ir sveikesni būna, ir gražesni- be to pasirinkti galima, bo pardėj tik nuostolis- nusiperki, o pusė iš dėžės suskilę, nuparkę, taškuoti ar matosi, kad skils, nes su "voratinkliu", ir verdant pusė skyla- tai mano patirtis sako- kad dažymui- tik iš turgaus..

O šiaip - jei vaikams- tai tokios technikos kaip vaškas ar skutinėjimas- pernelyg sudėtinga gali būti, ir varginti, nes reikia įgudusios ir nedrebančios rankos, kad rezultatas džiugintų patį dailininką- o tuo net ir suaugę dauguma negali pasigirti, ir šie būdai reikalauja susikaupimo, o jei nesigauna- ima nervas (čia iš mano patirties )- be to procesas labai ilgas, jei su karštu vašku- reikia saugoti kad nenusiplikyti. O vaikams gal kažkas lakoniškesnio labiau patiktų

Su svogūnų lukštais- reikia viryklės, užtrunka, o rišimas į kojines taipogi nežinau ar vaikams nebus nuobodokas, nes mažai tiesioginės kūrybos, o rezultatas solidus- tačiau gal vaikams norėtųsi linksmesnio, su jumoru rezultato ..- čia tik mano pasvarstymai- nors asmeniškai man patinka visos technikos..

Dar yra pakankamai ekologiškas ir paprastas būdas išpiešti raštus vaškinėmis kreidelėmis, ir merkti į maisto (tradicinius margučių) dažus- išpiešti raštai nenusidažo, nusidažo tik fonas, kaip ir marginant karštu vašku. Bet man asmeniškai linksmiau ir dailiau, spalvingiau- su lakais, nes kreidelėmis pieštos linijos tokios apšerpetoję, nelygios gaunasi, kai kurios užsidažo, nutirpsta, be to spalvų mažiau nei su lakais..

Taigi, jei nebus valgoma, ir kvapas nekenks vaikams- aš už lakus- galima nudoti ir nagų lakus, bet tada reikia merkti į vos drungnus dažus, prieš tai palaukus kol visai išdžius lakas., nes kitaip nutirpsta ir nusiplauna nagų lakas. O spec lakai- net ir virimą dažniausiai atlaiko.
Jei bus valgoma- gal kokias kreideles geriausiai naudoti- nes galima ant namuose išvirtų kiaušinių piešti, ir tada merkti į arbatinuko vandeniu užplikytus dažus, o ir kūrybai/piešimui daugiau laisvės.

Žodžiu aš už tokias technikas, kurios palieka kuo daugiau laisvės vaikiškai kūrybai pasireikšti, kai lengva išgauti įsivaizduojamą piešinį, lengva kontroliuoti rezultatą, ir nereikalauja per didelių sugebėjimų, įgūdžių ar taiklios rankos, yra linksma, lakoniška, spalvinga- tai lakais ir kreidelėm- man atrodo, vieni iš tokių būdų. Naudoti gatavus nenuimamus spalvotus lipdukus- man būtų nuobodoka- per mažai galimybių kurti

O jei būtų mano valia, tai aš jaučiu daryčiau su vaikais tuščiavidurius kokius nors- namie ištuštinčiau vidų, kad tik kevalas liktų- ir daryčiau tokius ne valgymui skirtus, o tokius kuriais galima kokį medelį papuošti , ar patalpas- nes jie lengvi, kabinti galima, ir dažyti įvairiausiom technikom, nebijant kad valgyti netiks.. Tik kad klapato daug išimti baltymus ir trynius, ir trapūs būna paskui, jei neapipurški kokiu laku, ar į vidų nepripurški ko nors, kas sutvirtintų lukštą..


Bet vaikystėje man buvo (ir dabar yra) labai patrauklu ir įdomu ir tie tradiciniai būdai- vašku, svogūnų lukštais, skutinėjimas ir pan., nes vaikystėje norisi ir "rimtus" būdus išbandyti, kaip suaugusių, kur nudažo labai gražiai, kaip iš atvirukų

Turbūt nuo vaiko priklauso, kas kam labiau prie širdies..
Tai tokie pasamprotavimai mano- o realiai tai ir nuo galimų darbo sąlygų priklauso, ir nuo vaikų sugebėjimų/savijautos- kokia technika tinkamiausia....

"Juodą spalvą gaudavo užpylę juodalksnio žieves ir surūdijusius gelžgalius verdančiu vandeniu, pripylę raugintų burokėlių ar kopūstų rasalo irparauginę 2-3 savaites." ("Velykės margučiai", Birutė Imbrasienė, Vilnius 1990).

Šiaip yra dar kažkokia tema SM apie margučių marginimą, tai ten, lygtai, yra detaliai aprašyta (iš pernai atsimenu) kaip kiekvieną spalvą natūraliais dažais išgauti. Reikia per paiešką įvesti bandyti "magučių marginimas"- ar kažką panašaus, nes man atrodo SM yra daugiau temų apie margučių dažymą, su foto ir detaliais aprašymais- apie natūralius ten irgi buvo lygtai koks postas ar keli, su smulkiais aprašymais..

jau sito budo -tai
nagu lako sudeti bent jau galima paziureti ir matyti kiek jis zalingas, o kas tuose turginiuose lakuose absoliuciai neaisku - net su savo vaikais (jei ju tureciau) tokiu priemoniu nenaudociau, o ka jau kalbeti su vakais, kurie serga tokiom rimtom ligom

Neseniai knygoje apie margučius radau tokį sakinį, kad dvidešimtame amžiuje atsirado specialūs ryškiaspalviai lakai (margučiams)- tai gal jie ir yra specialūs, bet kvapas tai kaip medienos lako- tai mes jų nevalgome- o dėl smarvės- tai žinau, kad daug kas iš mano draugų, ir mano tėvai vaikystėje prisimena, kaip dažydavo tais pačiais lakais... O kvapas, tai kiek teko skaityti, ir nagų lakų yra nuodingas, bet nagus lakuojame... Tik tiek, kad tie vaikai sunkiai serga, ir taip gauna nuodų, tai dėl to jiems gal ir nelabai.. Bet sveikiems, ir jei nevalgyti, ir tik kartą per metus, manyčiau nieko baisaus.. Aš pernai nagų lakus naudojau šalia tų, tai labai neblogai gavosi- jei merki ne į karštus dažus, nes kitaip nutirpsta nagų lakas.. O su tais turginiais mes su draugais kasmet dažome... O šiaip, manyčiau yra alternatyvų- gal pabandžius tiktų ir kokie nors dažai stiklui- tie želiniai-vitražiniai, kur skirti mažiems vaikams ant langų paišyti- jie, lygtai iš želatinos daromi, ir kvapo neturi, tai gal tiktų, bet aš nebandžiau su jais...

Anilininiai irgi yra nuodingi- skaičiau, kad jie iš organizmo nepasišalina.. Surūdiję geležys- kurias deda į alksnio žieves ir raugina kad gauti juodą spalvą natūraliai- irgi tikriausiai nėra nekenksmingi, jei valgyti juose dažytus kiaušinius...

Taigi lieka svogūnų lukštai, žolelės visokios be geležų, ir blankūs maistiniai dažai- kūrybai vietos mažoka.. O ir maistiniai dažai kenksmingi- draugė med. higieną baigusi, tai net gėrimų dažytų negeria- limonadų visokių spalvotų.. Kita baigusi tą patį- bet geria, nors ir pripažįsta kad maistiniai dažai kenksmingi- nes jai taip fainiau, ir tiki, kad neviršijus leistinos normos tragedijos nebus, nors ir žalinga..


Taigi, jei jau labai eklogiškai žiūrėti, ir valgyti- tik svogūnų lukštukai i psio

Beje, žibutės irgi gražiai nudažo (tik jų ne visuomet per Velykas jau būna, bet galima pasidžiovinti). Pridedi žibučių žiedų ar šiaip kokių žolių, tada apdedi svogūnų lukštais, apriši ir verdi. Manau, raudonos tulpės, rožės turėtų dažyti. Net ir kinrožių arbata. Gal dar morkos. Aišku, burokai. Tai iš jų galima formas pjaustyti ir dėlioti prieš aprišant tais pačiais svogūnais.