O man snd tragiskai liudna... Prasimuse mm, Kaledinio stebuklo musu namuose nebus, savijauta po duphastono taip pat apgailetina, pasireiske turbut visi imanomi salutiniai poveikiai :/
Apie moraline savijauta is vis patyliu. Vyras ziauriai panikuoja, kai jau turi ateit mm tai kas 10 min skambineja ir klausia ar nenescia dar... Toks spaudimas mane tiesiog zudo. Pries pora men dar meciau darba, kad tik butu maziau streso ir geriau pastot butu, nes is tikruju nedaug uzdirbdavau, o streso buvo sociai. Ir galiausiai istorijos galatas nekoks: nei nestumo, nei pinigu, nei sveikatos. Vot tep, kazka reikia keisti tik as jau po velniu nebezinau ka.
bet sakykit mergaites ar gali taip but, kad man per puse metu galejo issivystyti ta liga iki III ar IV stadijos? juk as iki tol geriau KT gal apie 4.5 metus, o per ta laika endo negalejo vystytis..anksciau nejauciau jokiu pozymiu sios ligos...pirmus pozymius pajutau pries mazdaug keturis menesius..
jauciu as cia is streso taip viska sujauktai aiskinu, kad nelabai ir eina suprast
Papildyta:
labai uzjauciu del tokios savijautos...tikiuosi viskas bus gerai
mane vyras irgi spaudzia mest darba, kad tik maziau nervinciausi..kai isgirdo, ka man itaria, pats internete paskaite apie liga ir labai pradejo panikiuoti...
jauciu as cia is streso taip viska sujauktai aiskinu, kad nelabai ir eina suprast
Papildyta:
QUOTE(urkis @ 2011 12 23, 13:50)
O man snd tragiskai liudna... Prasimuse mm, Kaledinio stebuklo musu namuose nebus, savijauta po duphastono taip pat apgailetina, pasireiske turbut visi imanomi salutiniai poveikiai :/
Apie moraline savijauta is vis patyliu. Vyras ziauriai panikuoja, kai jau turi ateit mm tai kas 10 min skambineja ir klausia ar nenescia dar... Toks spaudimas mane tiesiog zudo. Pries pora men dar meciau darba, kad tik butu maziau streso ir geriau pastot butu, nes is tikruju nedaug uzdirbdavau, o streso buvo sociai. Ir galiausiai istorijos galatas nekoks: nei nestumo, nei pinigu, nei sveikatos. Vot tep, kazka reikia keisti tik as jau po velniu nebezinau ka.
Apie moraline savijauta is vis patyliu. Vyras ziauriai panikuoja, kai jau turi ateit mm tai kas 10 min skambineja ir klausia ar nenescia dar... Toks spaudimas mane tiesiog zudo. Pries pora men dar meciau darba, kad tik butu maziau streso ir geriau pastot butu, nes is tikruju nedaug uzdirbdavau, o streso buvo sociai. Ir galiausiai istorijos galatas nekoks: nei nestumo, nei pinigu, nei sveikatos. Vot tep, kazka reikia keisti tik as jau po velniu nebezinau ka.
labai uzjauciu del tokios savijautos...tikiuosi viskas bus gerai
mane vyras irgi spaudzia mest darba, kad tik maziau nervinciausi..kai isgirdo, ka man itaria, pats internete paskaite apie liga ir labai pradejo panikiuoti...
QUOTE(Ingucia123 @ 2011 12 23, 14:09)
bet sakykit mergaites ar gali taip but, kad man per puse metu galejo issivystyti ta liga iki III ar IV stadijos? juk as iki tol geriau KT gal apie 4.5 metus, o per ta laika endo negalejo vystytis..anksciau nejauciau jokiu pozymiu sios ligos...pirmus pozymius pajutau pries mazdaug keturis menesius..
jauciu as cia is streso taip viska sujauktai aiskinu, kad nelabai ir eina suprast
Papildyta:
labai uzjauciu del tokios savijautos...tikiuosi viskas bus gerai
mane vyras irgi spaudzia mest darba, kad tik maziau nervinciausi..kai isgirdo, ka man itaria, pats internete paskaite apie liga ir labai pradejo panikiuoti...
jauciu as cia is streso taip viska sujauktai aiskinu, kad nelabai ir eina suprast
Papildyta:
labai uzjauciu del tokios savijautos...tikiuosi viskas bus gerai
mane vyras irgi spaudzia mest darba, kad tik maziau nervinciausi..kai isgirdo, ka man itaria, pats internete paskaite apie liga ir labai pradejo panikiuoti...
Na man per 2 metus issivyste iki III st. nors pirma pozymi pajutau praejus 1.5 m. po KT nutraukimo. Siaip issivystyt gali labai greitai, net pajust nespesi.
O del vyru tai pas mane tas pats ziuriu... Is tikruju panikuoja daug daugiau nei as, man kartais buna moraliskai sunku ir net neturiu su kuo apie tai pasikalbeti, nes draugem as tokiu asmeniskumu nepasakoju, o vyra bijau net uzvest ant sitos temos kaip jis panikuoja...
QUOTE(urkis @ 2011 12 23, 14:19)
Na man per 2 metus issivyste iki III st. nors pirma pozymi pajutau praejus 1.5 m. po KT nutraukimo. Siaip issivystyt gali labai greitai, net pajust nespesi.
O del vyru tai pas mane tas pats ziuriu... Is tikruju panikuoja daug daugiau nei as, man kartais buna moraliskai sunku ir net neturiu su kuo apie tai pasikalbeti, nes draugem as tokiu asmeniskumu nepasakoju, o vyra bijau net uzvest ant sitos temos kaip jis panikuoja...
O del vyru tai pas mane tas pats ziuriu... Is tikruju panikuoja daug daugiau nei as, man kartais buna moraliskai sunku ir net neturiu su kuo apie tai pasikalbeti, nes draugem as tokiu asmeniskumu nepasakoju, o vyra bijau net uzvest ant sitos temos kaip jis panikuoja...
as su draugem irgi nelabai noriu pasakotis, tuo labiau, kad kaip tycia visos siuo metu arba laukiasi arba turi leliukus mazus..dar skaudziau del to... taip norisi ir savaji tureti, o cia mintis pakerta iskart, kad gali taip ir neatsitikti...
aisku, labai blogai taip, bet atrodo sedziu ir jau isivazduoju kaip ten plinta ta zaraza..ka daryt, kad truputi pozityvesnes mintys butu... gal man taip del to, kad dar sviezia viskas, daug neaiskumu...
QUOTE(urkis @ 2011 12 23, 14:50)
Vot tep, kazka reikia keisti tik as jau po velniu nebezinau ka.
Visų pirma tai keisti reiktų mąstymą. galvok apie tai ką turi, o ne apie tai ko neturi
Ingucia, tikria tavo mintys smarkiai susijaukusios. bet apsilankysi pas kitą gydytoją, viską dar kartą permastysi ir pamatysi kaip viskas sustos į savas vėžes.
Linksmų švenčių mergaitės. Vilties ir tikėjimo Jums naujiems metams
QUOTE(Ingucia123 @ 2011 12 23, 14:25)
as su draugem irgi nelabai noriu pasakotis, tuo labiau, kad kaip tycia visos siuo metu arba laukiasi arba turi leliukus mazus..dar skaudziau del to... taip norisi ir savaji tureti, o cia mintis pakerta iskart, kad gali taip ir neatsitikti...
aisku, labai blogai taip, bet atrodo sedziu ir jau isivazduoju kaip ten plinta ta zaraza..ka daryt, kad truputi pozityvesnes mintys butu... gal man taip del to, kad dar sviezia viskas, daug neaiskumu...
aisku, labai blogai taip, bet atrodo sedziu ir jau isivazduoju kaip ten plinta ta zaraza..ka daryt, kad truputi pozityvesnes mintys butu... gal man taip del to, kad dar sviezia viskas, daug neaiskumu...
Man taip pat sunku matyti nescias ir su vaikais drauges/pazistamas. Ir kuo toliau tuo man sunkiau be pavydo dziaugtis ju laime
Ka daryti, kad butu sviesesnes mintys, tai net nezinau, pati esu i depresija linkusi, nekokia pralinksmintoja Siaip einant laikui po truputi apsitaikiau su liga, nors dar kartais buna liudna taip, kad staugti noris, bet dabar viska palikom Dievo valioje, jei bus lemta, tai atsius vaikeli, jei ne, ieskosim kitu keliu
Siaip kuo ankstesnej stadijoj liga prigriebei tuo geriau, daugiau sansu pastoti
QUOTE(urkis @ 2011 12 23, 14:50)
O man snd tragiskai liudna... Prasimuse mm, Kaledinio stebuklo musu namuose nebus, savijauta po duphastono taip pat apgailetina, pasireiske turbut visi imanomi salutiniai poveikiai :/
]
]
urki gerai, kad mano mm tik po kaledu..tai bent kaledos bus nesugadintos..paliekam visa reikala naujiesiems metams
Papildyta:
QUOTE(Kuisis @ 2011 12 23, 15:53)
Visų pirma tai keisti reiktų mąstymą. galvok apie tai ką turi, o ne apie tai ko neturi
Ingucia, tikria tavo mintys smarkiai susijaukusios. bet apsilankysi pas kitą gydytoją, viską dar kartą permastysi ir pamatysi kaip viskas sustos į savas vėžes.
Linksmų švenčių mergaitės. Vilties ir tikėjimo Jums naujiems metams
Ingucia, tikria tavo mintys smarkiai susijaukusios. bet apsilankysi pas kitą gydytoją, viską dar kartą permastysi ir pamatysi kaip viskas sustos į savas vėžes.
Linksmų švenčių mergaitės. Vilties ir tikėjimo Jums naujiems metams
kuisi aciu uz palinkejimus...Vilties ir tikejimo labai reikes kitais metais..na ir dar trupuciuko sekmes
QUOTE(sheila102 @ 2011 12 22, 23:46)
(...) o IUI darysi pas S ar as kazka jau maisau
Pas S, bet nežinia ar bedarysim šį ciklą. Pagyvensim - pamatysim.
QUOTE(Amūra @ 2011 12 23, 00:14)
o sakykit ar labai sudetinga operacija? bijau gydytoju ir aisku priemiau tu specialistu nuomone kuri buvo arciau sirdies, nusiraminau ir taip viska palikau. Neplanavau dar artimiausiu metu vaiku ir nelabai pergyvenau jei netycia ju ir nebutu, na bet velgi nesinori sulaukt 40 ir paskui to gailetis o ir vyras ju nori, ir metas mums tam dabar gana palankus, tad nusprendem pabandyt. Na bet truputuka ir issigandau, kad be operacijos nieko nebus ir reik jau po truputi ieskot specialisto kuris tuo klausimu pakonsultuos, kaip minejau gyvenu nebe Lietuvoje, pries isvaziuojant pasikonsultavau su ginekologe ir ramia sirdimi isvaziavau, o pasirodo ne taip viskas ir paprasta
Yra tema apie laparoskopija. Ją paskaičiusi susidarytumei vaizdą ir apsispręstum baisu ar ne. Pirmoji LP ir man baisi buvo, kaip ir pirmasis vaistų dūris į pilvą besistimuliuojant. Viskas man baisu, kai pirmą kartą susiduriu. Gyvenimas užgrūdina Operacija šiaip nėra sudėtinga, tik svarbu ją darytis pas patį geriausią specialistą su puikia įranga.
Ziurkyte Bet tai kaip čia tau keistai. Tai gal tu viruso nebuvai pasigavus, gal čia taip organizmas sureagavo į nėštumą.
Papildyta:
QUOTE(urkis @ 2011 12 23, 14:50)
O man snd tragiskai liudna... Prasimuse mm, Kaledinio stebuklo musu namuose nebus, savijauta po duphastono taip pat apgailetina, pasireiske turbut visi imanomi salutiniai poveikiai :/
Apie moraline savijauta is vis patyliu. Vyras ziauriai panikuoja, kai jau turi ateit mm tai kas 10 min skambineja ir klausia ar nenescia dar... Toks spaudimas mane tiesiog zudo. Pries pora men dar meciau darba, kad tik butu maziau streso ir geriau pastot butu, nes is tikruju nedaug uzdirbdavau, o streso buvo sociai. Ir galiausiai istorijos galatas nekoks: nei nestumo, nei pinigu, nei sveikatos. Vot tep, kazka reikia keisti tik as jau po velniu nebezinau ka.
Apie moraline savijauta is vis patyliu. Vyras ziauriai panikuoja, kai jau turi ateit mm tai kas 10 min skambineja ir klausia ar nenescia dar... Toks spaudimas mane tiesiog zudo. Pries pora men dar meciau darba, kad tik butu maziau streso ir geriau pastot butu, nes is tikruju nedaug uzdirbdavau, o streso buvo sociai. Ir galiausiai istorijos galatas nekoks: nei nestumo, nei pinigu, nei sveikatos. Vot tep, kazka reikia keisti tik as jau po velniu nebezinau ka.
nagi nagi nenuleisk rankų. Ieškokis darbelio, stiprink organizmą, padirbėk su savo mąstymu, išnaudok laisvą laiką apsišvietimui ne tik vaisingumo klausimais, bet ir kažkuo kitu, kas tau įdomu. O paskui, viskas sustos į savas vėžes. Bus tas stebuklas, tik nepasiduok
gal ir ne visai į temą, bet manau nemažai kuriai aktualios ir jų vyriškių problemos. Radau straipsniuką, kaip pagerinti kraujotaką vyrų sėklidėse, kas turėtų įtakoti geresnę spermos kokybę bei lytinius santykius. Siūloma mankšta :
http://seimos.sveika...ikimams_gydyti/
http://seimos.sveika...ikimams_gydyti/
QUOTE(*ziurkyte* @ 2011 12 23, 10:52)
VAJE KOKS DZIAUGSMAS nu labai labai dziaugiuos uz jus ir as jau netyliai o LAAABAI garsiai sveikinu valioooo
nu saunu pati temuke sukurei ir toki virusa uznesi tokia dovana gavot kaledom nu pasaka....
QUOTE(Glamour @ 2011 12 23, 23:55)
Ziurkyte Bet tai kaip čia tau keistai. Tai gal tu viruso nebuvai pasigavus, gal čia taip organizmas sureagavo į nėštumą.
Viskas susidėjo į vieną, manau, nes mažė labai sirgo, ir iš siaubingai vėmiau, viduriavau. Nuo nėštumo taip nebuna. O po to lyg praėjo, bet tik pykina jau.