Sveikos mergaičiukės, aš čia naujokė, nors jūsų forumus dažnai pasiskaitinėdavau, kaip vyrukai juokias - jei ko nors nežinai - paieškok "supermamų" forumuose...
Galvoju ir aš pasipasakosiu - gal truputį mane praktiškiau apšviesit... Žodžiu taip... man 24 metai ir nebuvau buvusi pas ginekologą
... Turėjau pirmą meilę mokykloj... po to univere nieko neturėjau... Tai galvojau "ai kam reik, jei normaliai jaučiuos ir vistiek nieko nedarau...na skauda per mėnesines, bet gi visoms skauda, na teplioja..."
... Dabar va jau pusmetį turiu draugą
, tai kadangi žinojau, kad mama turi rimtų problemų su ginekol. reikalais, per pažįstamus užrašiau ją pas gyd. Gražienę (KLP), nu ir tuo pačiu save užsirašiau, galvojau bus dviese linksmiau
... Nu nukeliavom, mamai pasakė, kad guldys į ligoninę, sekanti ėjau aš... pirmas kartas, juokas ima, kojos dreba..galvojau "ai ką, pasakys, kad viskas gerai, gražu ir paleis"... bet rado 4x5 cistą ant dešinės kiaušidės ir užrašė laparoskopijai... Žodžiu 11.17 mane pripjovė... rado , kad cista endometriozinė, dar rado voratinklines endo sąaugas ant abiejų kiaušidžių... ale III endo stadija... Kaip tik vakar buvau pas ginekologę dėl atsakymų ir konsultacijos, tai va viską ir sužinojau... Išrašė man dabar leistis 3 ampules deferalino... Paskui teks gert 3 mėn kontraceptines tabletes... Ir tada gydytoja rekomenduoja pastoti...
... Bet aš dar...aš net neplanavau tokių dalykų....dar net nežinau ar tuoktis noriu...
... bet pasiskaičiau jūsų pašnekesius ir šiurpai suėmė...nes matau, kad po to būna didesnių problemų, o tikimybė vis mažėja... Žodžiu pasidalinau ir aš savo vargeliais... baisu man trupučiuką...skaitinėju dabar apie tą deferaliną...bandau susigyvent su artėjančiais menopauziniais pojūčiais