antras gimdymas buvo planuotas cezaris, nes vaikelis buvo kojytėmis į priekį. Mane operavo gydytoja iš S raides. Gaila neprisimenu pilnos pavardės. Atrodo, Stankevičienė ar panašiai. Labai maloni. Ir randas mažas, ir po operacijos pati ateidavo pažiūrėt. O kad skauda pirmas dvi paras, tai tikrai, bet tai juk operacija. Po to galėjau atsikelt. Ir ne tik galėjau, o jau liepė. Labai gerai jaučiausi. Namo paleido po 4 dienų. O dar po 4 dienų jau automobiliu važinėjau po parduotuves ir ruošiausi Kalėdoms. Ir nebuvo man tas pilvas apmiręs jokius 2 mėnesius. Paprasčiausiai truputį pamausdavo randą. Bet tikrai mažiau nei prieš mėnesines. 2 mėnesiai po gimdymo aš nuėjau sportuoti ir labai gerai jaučiuosi. Juokauju, kad jei teks gimdyti trečią kartą, tai tik per cezario pjūvį. O vaikelis mano irgi auga guvesnis. 2,5 mėn. jis jau siekė rankomis kabančio žaisliuiko, o dabar jam 3,5 mėn.- tai rankoje jau laiko žaisliuką , jį kišą į burnytę, bando kąsti. Aišku dar iškrenta, bet viską labai anksti pradėjo daryti. Pirmasis toks nebuvo, o gimė natūraliai.
Papildyta:tiesa, dėl nejautros. Antakalnyje manęs anesteziologė klausė, kokios najautros aš norėčiau, o kai viską paaiškino, tai pasidaro aišku, kad cezariui tik spinalinė ir tinka, nes atsigauni po 3-4 valandų, perveža iš pooperacinės palatos į skyrių, o po to jau ir vaikelį atneša pamaitinti. Tik 2 paras nepalieka, vis nešioja, nes pati negali nuo patalo atsikelti, kol žaizdos neapgis, nesustiprėsi.
Papildyta:prisiminiau, kai Daunoravičius susirgo, tai mane operavo Petrulevičienė.