Aš kaip supratau esmė yra ta, kad vasarą nereiktų aktyvaus (fankoilais ir šilumos siurbliais ir panašiai) vėsinimo. vasarą nuo saulės žmonių sienos akumuliuoja šilumą, o naktį skersvėjavimo būdu ta šiluma išnešama laukan. taip kad projektuojant pasyvius namus ne tik kad mechaninė ventiliacija suprojektuojama, bet ir natūrali naktiniam patalpų atvėsinimui. Žodžiu viena be kitos neatsiejama.
QUOTE(Giedruolė @ 2011 12 08, 13:06)
Aš kaip supratau esmė yra ta, kad vasarą nereiktų aktyvaus (fankoilais ir šilumos siurbliais ir panašiai) vėsinimo. vasarą nuo saulės žmonių sienos akumuliuoja šilumą, o naktį skersvėjavimo būdu ta šiluma išnešama laukan. taip kad projektuojant pasyvius namus ne tik kad mechaninė ventiliacija suprojektuojama, bet ir natūrali naktiniam patalpų atvėsinimui. Žodžiu viena be kitos neatsiejama.
Priklauso nuo vidinių šilumos išsiskyrimų. Biuruose kur daug šilumą skleidžiančių įrenginių ir dideli įstiklinti plotai vien naktiniu vėsinimu (night free cooling) galima nepsieiti.
Tokiu atveju aktyvi šiluminė talpa taip pat tampa naudinga, ji sugeria šiluma dienos metu ir atiduoda ją naktį - didesnė bėda yra oro kaita kurią sugeba užtikrinti naturali trauka. Nes šilumos pertekliui išnešti reikalingas didelis oro kiekis ki skirtumas tarp vidaus ir išorės temperatūrų yra nedidelis.
PHI numato analogiškus reikalavimus ir vėsinimui- 15kWh/m2 a vėsos sąnaudų ir 10W/m2 galios. Aišku čia aktualiau pietiniams kraštams. Gyvenamuosiuose pastatuose turinčiuose pakankamai terminės masės, galimybę šešėliuoti langus ir tiekti atvėsintą orą per gruntinį šilumokaitį
QUOTE(KarolisLT @ 2011 12 08, 11:44)
Neužsiciklinkite vien ties šituo grafiku
Taip pat žiūrint į sudėtį reikėtų nepamiršti dedamųjų kainos ir vertinti pagal tai kokią finansinę naudą gautumėte kiekvienu atveju
Labai teisingai, tačiau... Lyginsiu keramiką ir silikatą.
Kaina. Beveik vienoda - skirtumai keli litai vieno kvadrato.
Tvirtumas. Silikatui nereikia jokių specialių varžtų, pvz., spintelių ar paveikslų tvirtinimui. Keramikai - reikia.
Radioaktyvumas. Keramika 3 kartus radioaktyvesnė už silikatą.
Sienų lygumas. Silikatas daug lygesnis, todėl mažiau reikės glaisto.
Šilumos šalčio ciklų atlaikymas. Silikatas - 50 ciklų, keramika - 25.
Garso sugeriamumas. Silikatas apie 52-53 dB, keramika - apie 48-50 dB.
Šilumos akumuliavimas. Vėlgi silikatas turėtų geriau akumuliuoti, nes sunkesnis, nei keramika.
Privalumas. Keramika šiltesnė, todėl PN namo siena bus plonesnė apie 5 cm nei silikato. Dar vienas keramikos privalumo - psichologinis. Daug kas šventai nuo seno (ypač kai nebuvo normalių šiltinimo medžiagų) įsitikinęs, kad keramika geriau.
Štai ir viskas. Bandžiau sau ir kitiems įrodyti, kad keramika gera bent jau dėl šilumos akumuliavimo, bet ir vėl - silikatas laimi.
QUOTE(KarolisLT @ 2011 12 08, 11:52)
Varžos vienodos kažką sumaišėte. Priešingu atveju toks lyginimas netenka prasmės.
Sudėjau duotas sluoksnių varžas, kokias pateikė autorius, gavos:
1) R=2,49 - 98.42%
2) R=2,36 - 93.28%
3) R=2,37 - 93.68%
4) R=2,37 - 93.68%
5) R=2,53 - paimkim kaip 100% varžą, tai kiti lyginant bus
6) R=2,38 - 94.07%
7) R=2,38 - 94.07%
8) R=2,37 - 93.68%
Jei šias varžas naudoti matematiniam modeliui, tai viskas tvarkoj, bet jei praktiniuose bandymuose, tai nuo 5 iki 8 varianto sumuštiniai turėjo oro tarpus ir tie tarpai buvo skaičiuojami, kaip šilumą izoliuojantis sluoksnis, bet to daryti negalima.
QUOTE(cibulis @ 2011 12 08, 16:14)
Lyginsiu keramiką ir silikatą.
Privalumas. Keramika šiltesnė, todėl PN namo siena bus plonesnė apie 5 cm nei silikato.
Privalumas. Keramika šiltesnė, todėl PN namo siena bus plonesnė apie 5 cm nei silikato.
Papriestarausiu
,manau,kad suklydote, silikatiniu blokeliu siena bus plonesne prie vienodu apkrovu ... P.S.
@ Vilienei
U-wert-e silikatiniai blokeliai (tipo arko)-Kalksandstein (Rohdichteklasse 1,4)
QUOTE(cibulis @ 2011 12 08, 15:14)
Štai ir viskas. Bandžiau sau ir kitiems įrodyti, kad keramika gera bent jau dėl šilumos akumuliavimo, bet ir vėl - silikatas laimi.
Puikiai suprantu Jūsų - norą, man keramika taip pat labiau prie širdies.
QUOTE(pagyvenus @ 2011 12 08, 11:40)
Visuose skaičiavimuose įsiveda laiko ir temperatūrinio režimo parametrai. Tuo laiku,kai patalpos oro temperatūra yra didesnė už atitvaros temperatūrą, vyksta šilumos akumuliacija (blokas šyla nuo paviršiaus link gilumos). Kaip kinta bloko temperatūra priklauso nuo temperatūrų skirtumo ir laiko. Patalpos temperatūrai pasikeitus į žemesnę už atitvaros temperatūrą, vyksta šilumos atidavimas iš bloko į patalpos orą (blokas vėsta nuo paviršiaus link gilumos. Aktyviaja termine mase vadinamas bloko sluoksnis, kurio temperatūra keičiasi mano aprašytam šilimo-aušimo laiko periode ir temperatūrniam režime.
Na šitai manau kiekvienam iki šiol buvo aišku ir be disertacijų.
Pateiksiu daugiau mažiau realybę atitinkantį pavyzdį nesigilinant į daugelį smulkių faktorių.
Tarkime turime 200 m2 sienos. 20 cm silikato plius 35 neoporo. Dėl saulės pritekėjimų kambario temperatūrai pakilus 4 laipsniais, 20 cm storio silikatas, per valandą, iki išorinės bloko pusės perduos beveik 3 kWh šilumos. Reiškia toks šilumos kiekis galės būti suakumuliuotas, net išorinėje silikatinio bloko pusėje. Visa tokia siena galėtų suakumuliuoti 13 kWh, jos temperatūrai pakilus vienu laipsniu. Sienos temperatūrai pakilus iki 24 laipsnių būtų suakumuliuota 52 kWh. Dar maždaug tokia pat suma galėtų būti suakumuliuojama kitose namo konstrukcijose.
Daugiau mažiau atitinkančio realybę PN šilumos nuostoliai prie 0 laipsnių galėtų būti apie 1,5 - 2 kWh. Pritekėjimai šviečiant saulei maždaug 10 kWh. Jei saulė pvz. vasarį šviestų kokias 7 valandas gali susidaryti 50 - 60 kWh perteklius, kurį reikėtų suakumuliuoti. Problemų gali kilti tik saulei šviečiant keletą dienų iš eilės.
QUOTE(DEU @ 2011 12 08, 15:01)
Tikiuosi, kad teisingai suskaičiavot, galėsiu būti ramus
.
QUOTE(madwifi @ 2011 12 08, 16:43)
kaip matai ne kievienam
Čia gal būtų paskutiniams neįtikintiems straipsnis, kad gerai izoliuota siena "dirba" visu tūriu ir "aktyvioji šiluminė talpa" ko gero gali būti pakeista visos sienos šilumine talpa.
straipsnis
QUOTE(DEU @ 2011 12 08, 15:01)
Jei saulė pvz. vasarį šviestų kokias 7 valandas gali susidaryti 50 - 60 kWh perteklius, kurį reikėtų suakumuliuoti. Problemų gali kilti tik saulei šviečiant keletą dienų iš eilės.
Jei suskaičiuota teisingai, tai per likusias 24-7=17 valandų bus suvartota 17*3kW=51kW, taip kad kai sekančią dieną saulė vėl pradėtų kaitinti, ji krautų pilnai išsikrovusį akumuliatorių.
Tikrai esi tikras, kad suskaičiavai teisingai? Paskaičiavęs gavau, kad per valandą 200m silikatinės sienos gali sukaupti niekingai mažai energijos. Tikrai kažkur klaidą būsiu įvėles. Gal gali pasidalinti kaip apskaičiavai gautą rezultatą smulkiau?
QUOTE(pagyvenus @ 2011 12 08, 16:05)
Čia gal būtų paskutiniams neįtikintiems straipsnis, kad gerai izoliuota siena "dirba" visu tūriu ir "aktyvioji šiluminė talpa" ko gero gali būti pakeista visos sienos šilumine talpa.
straipsnis
straipsnis
va cia tai nuoroda ! Ir tegul eina jie su savo disertacijom
. Atkreiptinas demesys i sanduros tarp muro ir izoliacijos temperaturos grafika. To ir reikejo tiketis ivertinus kad muro varza faktiskai darosi nykstamai maza lyginant su isoliacijos.
