Pasyvus namas - 11 tema

#61
QUOTE(cibulis @ 2011 12 08, 10:15)
Man atrodo, kad supratau. Y yra energijos (šilumos) kiekis į kvadratinį metrą, o X - kiek šilumos konkrečios konstrukcijos siena sukaups.

4 siena sunaudojus apie 220 kWh energijos sukaups 280 šilumos kj/k.
5 siena sunaudojus apie 210 kWh energijos sukaups 265 šilumos kj/k.

Ar teisingai mąstau?

Jūs neteisingai interpretuojate duomenis. Grafikas rodo pastato šildymui reikalingos energijos sutaupymo, perskaičiuoto 1 m2 sienos, priklausomybę nuo vieno iš šį sutaupymą ytakojančių rodiklių - sienos aktyviosios šiluminės talpos.
Iš tokio grafiko galima spręsti apie kokybines tendenciją, t.y. kad esant didesnei aktyviajai talpai, gaunami didesni sutaupymai. Kiekybine išraiška vertinti nei sienos sukauptos energijos, nei atiduotos energijos negalima, nes nėra kriterijų pagal kuriuos galima būtų įvertinti kitų parametrų (kaip pavyzdžiui šildymo/nešildymo režimo, šildymo sistemos reguliavimo ir kt.) ytaką.

Mano nuomone, analitinės išvados prie šio grafiko gan skurdžios. Įdomiausia dalis (šuolis tarp 8 ir likusių taškų) visiškai nepaaiškinta.
Atsakyti
#62
QUOTE(KarolisLT @ 2011 12 07, 11:57)
Rekomenduoju peržvelgti
K.Valančiaus ir D. Pupeikio disertacijas wink.gif
"Pastatų masyvumo įtaka jų patalpų temperatūrų dinamikai" KTU
"Pastato aktyviosios šiluminės talpos įtaka patalpų mikroklimatui bei energijos poreikiams"  VGTU

Skirtingi žmonės, skirtingi universitetai wink.gif

Beje manyčiau, kad dinaminis skaičavimas duotų geresnį atsakymą nei mūsų bandymai sumesti ant pirštų kuri medžiaga geresnė smile.gif



Klausimas buvo iškeltas ar pakankamai efektyviai PN mūrinė siena akumuliuos saulės pritekėjimus. Daugmaž perskaičiau šį darbą, bet nelabai supratau ką čia būtų galima pritaikyti.
Nagrinėjamas klausimas ir objektas nelabai ką bendro turi su PN. Vadinamojo ryškių svyravimo sluoksnio storio prasmė ir nustatymo metodika taip pat nelabai ką bendro turi su mūsų klausimu.

Tarkime turime sieną 20 silikato blokai+ 35 neoporas. Kaip supratau norėjote pasakyti, kad pakilus vidaus oro temperatūrai silikato blokai dėl kažkokių priežasčių akumuliuos šilumą tik išoriniais 3 cm. Jei vertinsime tik bloko laidumą šilumai, tikrai dalyvaus visas blokas. Tai kas gi jam neleis sušilti visam?

Sutinku, kad gal nelabai derėtų mums kritikuoti to darbo autoriaus, bet nelabai supratau vieno dalyko. Kaip galima daryti tokius skaičiavimus vertinant tik lauko sienų termo masę ir nekreipiant dėmesio į likusią pastato termo masę. Daugeliu atvejų pastaroji yra kelis kartus didesnė. Gal kažką praleidau, bet jei taip yra visos tos išvados švelniai tariant ne visai tikslios. Manau dėl tos priežasties ir gauti skaičiavimai taip smarkiai skyrėsi nuo matavimo rezultatų.

Atsakyti
#63
QUOTE(mintas @ 2011 12 08, 10:28)
nes mano giliu įsitikinimu, kai kalba eina apie PN, apie aktyviąją talpą galima užmiršti. Čia nesigaus taupyti ant šildymo keičiant šildymo temperatūrą esant ir nesant žmonių, todėl mano manymu aktyviosios talpos skaičiuoti, mąstant apie šildymo poreikį, nėra absoliučiai jokios prasmės, nes kaip supratau, aktyviosios talpos skaičiavimui svarbiausia yra laiko tarpas, per kurį svyruoja vidinių patalpų temperatūra.


Vadinama aktyvioji talpa (arna terminė masė) mąstant apie šildymo poreikį leidžia projektuoti mažesnės galio šilumos šaltinius, šalčio pikus "kompensuojant" iš atitvarose sukauptos energijos. Jei teisingai supratau anksčiau išsakytas mintis, PN konsepcija leidžia sertifikuoti jei atitinka pagal vieną iš šių rodiklių - neviršyti 15kWh/m2 per metus šilumos sąnaudų arba reikalinga maksimali šiluminė galia turėtų neviršyti 10W/m2. Todėl taikant į ribojimą pagal instaliuotą galią, terminė masė gali būti labai svarbi.

QUOTE(mintas @ 2011 12 08, 10:28)
PN atveju svarbiausia yra maksimaliai greitai sugerti maksimaliai didelį šilumos pakilimą ir nesvarbu per kiek laiko jį išskirti. Todėl vidinėms pertvaroms ir lauko sienų sumuštinių vidinėms konstrukcijoms labiausiai tinka masyvios, mažiausią šiluminę varžą turinčios konstrukcijos, eilės tvarka, kurią viename iš ankstesnių postų išdėstė DEU: armuotas betonas, betonas, silikatas,...


Greita akumuliacija saugo nuo perkaitimo. Bet greitas atidavimas įtakoja perteklinę patalpų temperatūrą (kas irgi yra nuostoliai) tuo laiku, kol patalpos oro/terminės masės balansas grįžta į norminę nustatytą T. Šioje vietoje atrasto optimumą įvertinus namo šilumines charakteristikas, klimatines sąlygas, šildymo sistemos inerciją, šilumo snaudojimo specifiką oho koks netrivialus uždavinys.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo pagyvenus: 08 gruodžio 2011 - 11:41
#64
QUOTE(Giedruolė @ 2011 12 08, 10:36)
Akumuliavimo tema, jei dar kas nebuvot įmetę, tai pasidomėkit basfo granulių akumuliavimo galimybėmis
http://www.luvitec.d...009_English.pdf
http://www.luvitec.d...us_Micronal.pdf

geros darbines temperaturos - 23 ir 26C. Idomu kokia kaina, itariu kad tona kainuotu kaip visas namas?smile.gif
Atsakyti
#65
QUOTE(DEU @ 2011 12 08, 11:04)
Tai kas gi jam neleis sušilti visam?

per trumpas laiko tarpas.
Atsakyti
#66
QUOTE(DEU @ 2011 12 08, 12:04)
Tarkime turime sieną 20 silikato blokai+ 35 neoporas.  Kaip supratau norėjote pasakyti, kad pakilus vidaus oro temperatūrai  silikato blokai  dėl kažkokių priežasčių akumuliuos šilumą tik išoriniais 3 cm. Jei vertinsime tik bloko laidumą šilumai, tikrai dalyvaus visas blokas. Tai kas gi jam neleis sušilti visam?


Visuose skaičiavimuose įsiveda laiko ir temperatūrinio režimo parametrai. Tuo laiku,kai patalpos oro temperatūra yra didesnė už atitvaros temperatūrą, vyksta šilumos akumuliacija (blokas šyla nuo paviršiaus link gilumos). Kaip kinta bloko temperatūra priklauso nuo temperatūrų skirtumo ir laiko. Patalpos temperatūrai pasikeitus į žemesnę už atitvaros temperatūrą, vyksta šilumos atidavimas iš bloko į patalpos orą (blokas vėsta nuo paviršiaus link gilumos. Aktyviaja termine mase vadinamas bloko sluoksnis, kurio temperatūra keičiasi mano aprašytam šilimo-aušimo laiko periode ir temperatūrniam režime.
Atsakyti
#67
QUOTE(madwifi @ 2011 12 08, 12:31)
geros darbines temperaturos - 23 ir 26C. Idomu kokia kaina, itariu kad tona kainuotu kaip visas namas?smile.gif

Gal kada tiksliau kainą sužinosiu, bet kažkaip išsireiškė, kad apie 4k brangiau nei paprastas GK. Aišku tokio GK su parafino kapsulėm niekas čia nesiųs vienam užsakymui, bet įmanoma atsisiųsti palaidų granulių ir jas tinkuojant sienas įmaišyti į tinką. PVZ keramikos blokeliams tinkuoti gaunasi apie 3cm tinko, to pakaktų. kaip jūs visi suprantat visų sienų tokių kaip ir nereikia tik labiausiai saulės apšviečiamas vietas.
Dar ten visokių naujovių pripasakojo, bet Lietuvos žemei tai jau išvis utopija smile.gif
Atsakyti
#68
QUOTE(cibulis @ 2011 12 08, 10:15)
Man atrodo, kad supratau. Y yra energijos (šilumos) kiekis į kvadratinį metrą, o X - kiek šilumos konkrečios konstrukcijos siena sukaups.

Pagal tai išeina, kad optimaliausia sienos konstrukcija yra 4 ir 5 taškai.

4 sienos konstrukcija:
apdailinių plytų mūras
putų polistirolas
keraminė pilnavidurė plyta
tinkas

5 sienos konstrukcija:
medžio pjuvenų plokštė
oro tarpas
vėjo izoliacija
akmens vata
skylėtų molio plytų mūras
tinkas.

4 siena sunaudojus apie 220 kWh energijos sukaups 280 šilumos kj/k.
5 siena sunaudojus apie 210 kWh energijos sukaups 265 šilumos kj/k.

Pirmas taškas (tinkas, akmens vata, monolitinis betonas, tinkas) gali daugiausiai sukaupti šilumos (491), bet tam reikės daugiausiai energijos - apie 280 kwh.

Nors bendrai paėmus ir 3 taškas labai geras. Šios sienos konstrukcija:
tinkas
skylėtų molio plytų mūras
akmens vata
monolitinis betonas
tinkas.

Tokia siena sunaudojus 250 kWh energijos, sukaups net 396 kj/k šilumos.

Taigi manau, kad visgi geriausiai šilumą akumuliuoja 3 sienos konstrukcijos variantas, kuriame dominuoja du masyvūs sienos elementai: betonas ir keraminės skylėtos plytos.

Ar teisingai mąstau?


Kuo taškas aukščiau, tuo sutaupymai didesni smile.gif
Man 7 labiau patinka, žiūrint protarpinio šildymo požiūriu smile.gif

Neužsiciklinkite vien ties šituo grafiku wink.gif - aukščiau aprašytos salygos kurioms buvo atliekami skaičiavimai. 12h numušti tem gyvenamajame pastate nelabai patartina smile.gif
Taip pat žiūrint į sudėtį reikėtų nepamiršti dedamųjų kainos ir vertinti pagal tai kokią finansinę naudą gautumėte kiekvienu atveju smile.gif

Atsakyti
#69
QUOTE(pagyvenus @ 2011 12 08, 11:24)
PN konsepcija leidžia sertifikuoti jei atitinka pagal vieną iš šių rodiklių - neviršyti 15kWh/m2 per metus šilumos sąnaudų arba reikalinga maksimali šiluminė galia turėtų neviršyti 10W/m2. Todėl taikant į ribojimą pagal instaliuotą galią, terminė masė gali būti labai svarbi.

Dėkui labai už pastabą, tikrai nebuvau į tai atkreipęs dėmesio.

QUOTE
Bet greitas atidavimas ytakoja perteklinę patalpų temperatūrą (kas irgi yra nuostoliai) tuo laiku, kol patalpos oro/terminės masės balansas grįžta į norminę nustatytą.


Taip, pilnai su tuo sutinku, kad jau sukauptos perteklinės šilumos geriau greičiau neatiduoti. Bet akcentas mano nuomone turi būti dedamas ne ant šitos vietos, o ant perteklinio galingumo sutramdymo. Jei pavyksta susidoroti su šiuo uždaviniu, sukauptos perteklinės šilumos intensyvesnis atidavimas tampa mažiausiu galvos skausmu.
Atsakyti
#70
QUOTE(mintas @ 2011 12 08, 10:28)
Papildyta:
Pažiūrėk kokios ten sienų varžos. Kai varžos skiriasi ženkliai, ženkliai skirsis ir sumuštinių elgsena.


Varžos vienodos kažką sumaišėte. Priešingu atveju toks lyginimas netenka prasmės.
Papildyta:
QUOTE(DEU @ 2011 12 08, 12:04)

Tarkime turime sieną 20 silikato blokai+ 35 neoporas.  Kaip supratau norėjote pasakyti, kad pakilus vidaus oro temperatūrai  silikato blokai  dėl kažkokių priežasčių akumuliuos šilumą tik išoriniais 3 cm. Jei vertinsime tik bloko laidumą šilumai, tikrai dalyvaus visas blokas. Tai kas gi jam neleis sušilti visam?



Nuostoliai per atitvarą priklauso nuo išorės temperatūrą. Nuo nuostolių dydžio priklauso nulinio temperatūros taško vieta atitvaroje. Analogiškai judant šian taškui keičiasi ir aktyvios naudingos šiluminės talpos gylis.

Jei nuoširdžiai šiluminė talpa jau baigia atsibosti 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo KarolisLT: 08 gruodžio 2011 - 11:58
#71
QUOTE(Giedruolė @ 2011 12 08, 11:43)
Gal kada tiksliau kainą sužinosiu, bet kažkaip išsireiškė, kad apie 4k brangiau nei paprastas GK. Aišku tokio GK su parafino kapsulėm niekas čia nesiųs vienam užsakymui, bet įmanoma atsisiųsti palaidų granulių ir jas tinkuojant sienas įmaišyti į tinką. PVZ keramikos blokeliams tinkuoti gaunasi apie 3cm tinko, to pakaktų. kaip jūs visi suprantat visų sienų tokių kaip ir nereikia tik labiausiai saulės apšviečiamas vietas.
Dar ten visokių naujovių pripasakojo, bet Lietuvos žemei tai jau išvis utopija smile.gif

tai butent ir idomu kiek kainuoja tos palaidos granules, galima netik i tinka bet pvz ir i grindis pietinej pusej subetonuot.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 08 gruodžio 2011 - 12:00
#72
QUOTE(pagyvenus @ 2011 12 08, 12:24)
Greita akumuliacija saugo nuo perkaitimo. Bet greitas atidavimas įtakoja perteklinę patalpų temperatūrą (kas irgi yra nuostoliai) tuo laiku, kol patalpos oro/terminės masės balansas grįžta į norminę nustatytą T. Šioje vietoje atrasto optimumą įvertinus namo šilumines charakteristikas, klimatines sąlygas, šildymo sistemos inerciją, šilumo snaudojimo specifiką oho koks netrivialus uždavinys.


Dėkoju už paramą wink.gif Puikiai atspindėjote tai kas sukasi mano galvoje ir vis nesekmingai bandu perteikti smile.gif

Atsakyti