Pasyvus namas - 11 tema

#49
QUOTE(KarolisLT @ 2011 12 07, 20:25)
Kuo taškas labiau nutolęs nuo juodos linijos (teorinė tendencija) tuo didesni sutaupymai (kwh) esant protarpiniam šildymo rėžimui.



Dar noriu pasitikslinti: ar yra skirtumas į kurią pusę taškas nutolęs nuo teorinės linijos, t.y. į apačią ar viršų.

Arba konkrečiai: kurie taškai labiausiai taupo šilumą, o kurie - blogiausiai.

P.S. Jūs super žmogus. Ačiū už kantrybę
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 07 gruodžio 2011 - 21:08
#50
QUOTE(KarolisLT @ 2011 12 07, 20:25)

Kuo taškas labiau nutolęs nuo juodos linijos (teorinė tendencija) tuo didesni sutaupymai (kwh) esant protarpiniam šildymo rėžimui.


Geriau būčiau nepradėjęs skaityti. Iš didelio rašto išeinama iš krašto smile.gif. Šaltu metų laiku, kai atitvarų varžos nedidelės, siekiant taupyti apsimoka kaitalioti patalpų vidaus temperatūrą, kai žmonių nėra mažinti, kai yra didinti. Net neįsivaizdavau, kad tokio lygio darbe gali būti svarstoma galimybė naudoti priverstinį aušinimą siekiant pasiekti nustatytą mažiausią temperatūrą lotuliukas.gif Na išvada teisinga, ekonomiškai nepagrįsta, bet žinot lotuliukas.gif . Dar neperskaičiau visko, bet kai permečiau cibulio nurodytus sumuštinius, tai baisu. Varžos, tai ten jų galima sakyti nėra, antras dalykas, teigiama, kad varžos vienodos, bet tai kad taip nėra. Ir nors sutikta mintis naudoti didesnį šilumos šaltinio galingumą taip greičiau prišildant patalpas iki norimo dydžio, perspjaunant konstrukcijų termo inertiškumo įtaką skamba protingai, bet vis tiek, pirmas įspūdis apie darbą - tragedija.
Atsakyti
#51
QUOTE(cibulis @ 2011 12 07, 22:06)
Dar noriu pasitikslinti: ar yra skirtumas į kurią pusę taškas nutolęs nuo teorinės linijos, t.y. į apačią ar viršų.

Arba konkrečiai: kurie taškai labiausiai taupo šilumą, o kurie - blogiausiai.

P.S. Jūs super žmogus. Ačiū už kantrybę


Atkreipkite dėmesį į Y skalę - rodos į viršų reikšmės didėja smile.gif
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2011 12 07, 22:08)
Geriau būčiau nepradėjęs skaityti. Iš didelio rašto išeinama iš krašto smile.gif.


Matyt nemaišykime rankraščio gramatinės stilistikos su moksline nauda. Darbas nėra tragedija - daugumai žmonių tai puikus šaltinis, nes paaiškinama pakankamai aiškiai.

Aišku tai ne pasiteisinimas, bet kiek žinau šis internetinis variantas nėra galutinė versija recenzavimui wink.gif
Atsakyti
#52
QUOTE(KarolisLT @ 2011 12 07, 22:46)
Aišku tai ne pasiteisinimas, bet kiek žinau šis internetinis variantas nėra galutinė versija recenzavimui wink.gif


Atsiprasau, kad isikisu i sia labai idomia diskusija, bet darbai talpinami i ETD sistema turi buti jau baigti. Tai negali buti "draft" versijos, nes darbas turi buti patalpinamas toks koks yra atiduodamas recenzavimui ir gynimo komisijai. Tai zinau, nes pats ne vienerius metus dirbau prie ETD ir VBBD kurimo.

Beje, jei yra noras skaityti baigiamuosiu darbus, tai manau rasite panasia tematika ne viena darba ETD sistemoje. Paieska: etd.library.lt

Dar daugiau informacijos galite rasti Lietuvos virtualioje bibleje: www.lvb.lt. Tik atlikus paieska kaireje pasirinkite, kad atrinkti isteklius "Internete".

Dar karta sorry uz offtopic'a.
Atsakyti
#53
QUOTE(sarune+ @ 2011 12 07, 23:32)
Dar karta sorry uz offtopic'a.


Dėkui už informaciją.
Atsakyti
#54
QUOTE(mintas @ 2011 12 07, 21:08)
Net neįsivaizdavau, kad tokio lygio darbe gali būti svarstoma galimybė naudoti priverstinį aušinimą siekiant  pasiekti nustatytą mažiausią temperatūrą  lotuliukas.gif Na išvada teisinga, ekonomiškai nepagrįsta, bet žinot  lotuliukas.gif .


Apmąstęs šį punktą, supratau, ką žmogus galėjo norėti pasakyti. Iš tikrųjų, kai žmonių nėra ir patalpos vėsta į lauką išmesdamos perteklinę šilumą dėl šiltesnių lauko atitvarų vidinių paviršių, ekonomiškai būtų naudingiau, visą tą šilumą iš sienų iškart numušti iki projektinių mažiausių, iš jų paimtą šilumą akumuliuojant kokioje nors specialiai tam skirtoje labiau termiškai apsaugotoje talpoje, iš kurios vėl prireikus sienas išildyti, sukaupta šiluma būtų perkelta atgal į sienas. Kažkas panašaus į stabdymo energijos akumuliavimą ir vėlesnį jos panaudojimą automobiliui startuojant. Taip pavaizduoto šilumos siurblio panaudojimo svarstymas turi racijos tokio lygio darbe ir tikrai būtų šios dienos tokios technologijos įkainiais ekonomiškai nepagrystas.

Bet kai perskaitai "Kita vertus, patalpų šiluminis komfortas būtų geresnis, jei pavyktų pagreitinti patalpų aušimą. Tačiau šiam procesui reikia papildomų energijos sąnaudų, t. y. patalpų oras turėtų būti papildomai aušinamas, norint sumažinti oro temperatūrą" ir susidarai nuomonę, kad kalba eina apie forsavimą šiluminės energijos išmetimo lauk, tai logiška, kad neteisingai užfiksuota mintis tokio lygio darbe sukelia šypseną.
Atsakyti
#55
QUOTE(mintas @ 2011 12 08, 09:36)
Apmąstęs šį punktą, supratau, ką žmogus galėjo norėti pasakyti. Iš tikrųjų, kai žmonių nėra ir patalpos vėsta į lauką išmesdamos perteklinę šilumą dėl šiltesnių lauko atitvarų vidinių paviršių, ekonomiškai būtų naudingiau, visą tą šilumą iš sienų iškart numušti iki projektinių mažiausių, iš jų paimtą šilumą akumuliuojant kokioje nors specialiai tam skirtoje labiau termiškai apsaugotoje talpoje, iš kurios vėl prireikus sienas išildyti, sukaupta šiluma būtų perkelta atgal į sienas. Kažkas panašaus į stabdymo energijos akumuliavimą ir vėlesnį jos panaudojimą automobiliui startuojant. Taip pavaizduoto šilumos siurblio panaudojimo svarstymas turi racijos tokio lygio darbe ir tikrai būtų šios dienos tokios technologijos įkainiais ekonomiškai nepagrystas.

Bet kai perskaitai "Kita vertus, patalpų šiluminis komfortas būtų geresnis, jei pavyktų pagreitinti patalpų aušimą. Tačiau šiam procesui reikia papildomų energijos sąnaudų, t. y. patalpų oras turėtų  būti  papildomai aušinamas, norint sumažinti oro temperatūrą" ir susidarai nuomonę, kad kalba eina apie forsavimą šiluminės energijos išmetimo lauk, tai logiška, kad neteisingai užfiksuota mintis tokio lygio darbe sukelia šypseną.


Tiesiog kabinėjatės prie sakinių struktūros wink.gif Protarpinis šildymas PH yra ne toks neaktuaklus dėl anksčiau įvardytų priežasčių. Tad nenukrypkime nuo temos ir nepradėkime daryti recenzentų darbo wink.gif
Atsakyti
#56
QUOTE(KarolisLT @ 2011 12 07, 22:46)
Atkreipkite dėmesį į Y skalę - rodos į viršų reikšmės didėja smile.gif



Man atrodo, kad supratau. Y yra energijos (šilumos) kiekis į kvadratinį metrą, o X - kiek šilumos konkrečios konstrukcijos siena sukaups.

Pagal tai išeina, kad optimaliausia sienos konstrukcija yra 4 ir 5 taškai.

4 sienos konstrukcija:
apdailinių plytų mūras
putų polistirolas
keraminė pilnavidurė plyta
tinkas

5 sienos konstrukcija:
medžio pjuvenų plokštė
oro tarpas
vėjo izoliacija
akmens vata
skylėtų molio plytų mūras
tinkas.

4 siena sunaudojus apie 220 kWh energijos sukaups 280 šilumos kj/k.
5 siena sunaudojus apie 210 kWh energijos sukaups 265 šilumos kj/k.

Pirmas taškas (tinkas, akmens vata, monolitinis betonas, tinkas) gali daugiausiai sukaupti šilumos (491), bet tam reikės daugiausiai energijos - apie 280 kwh.

Nors bendrai paėmus ir 3 taškas labai geras. Šios sienos konstrukcija:
tinkas
skylėtų molio plytų mūras
akmens vata
monolitinis betonas
tinkas.

Tokia siena sunaudojus 250 kWh energijos, sukaups net 396 kj/k šilumos.

Taigi manau, kad visgi geriausiai šilumą akumuliuoja 3 sienos konstrukcijos variantas, kuriame dominuoja du masyvūs sienos elementai: betonas ir keraminės skylėtos plytos.

Ar teisingai mąstau?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 08 gruodžio 2011 - 09:16
#57
QUOTE(KarolisLT @ 2011 12 08, 08:45)
yra  ne toks neaktuaklus


Atleiskit, bet žodžiai kartais labai daug ką reiškia, kaip iš tos pasakos apie ne vietoi padėta kablelį, "bausti, negalima, pasigailėti." Vat ir dabar nesupratau, ar nepavartojote vieno neiginio per daug, nes mano giliu įsitikinimu, kai kalba eina apie PN, apie aktyviąją talpą galima užmiršti. Čia nesigaus taupyti ant šildymo keičiant šildymo temperatūrą esant ir nesant žmonių, todėl mano manymu aktyviosios talpos skaičiuoti, mąstant apie šildymo poreikį, nėra absoliučiai jokios prasmės, nes kaip supratau, aktyviosios talpos skaičiavimui svarbiausia yra laiko tarpas, per kurį svyruoja vidinių patalpų temperatūra.

PN atveju svarbiausia yra maksimaliai greitai sugerti maksimaliai didelį šilumos pakilimą ir nesvarbu per kiek laiko jį išskirti. Todėl vidinėms pertvaroms ir lauko sienų sumuštinių vidinėms konstrukcijoms labiausiai tinka masyvios, mažiausią šiluminę varžą turinčios konstrukcijos, eilės tvarka, kurią viename iš ankstesnių postų išdėstė DEU: armuotas betonas, betonas, silikatas,...

Beje, prisiminiau dar mažam man esant sužinotą savybę. Kai toje pačioje patalpoje prisilieti prie medžiagos ir ji atrodo šilta, tai ji turi didelę termo varžą ir silpnai įgeria šilumą, o jei atrodo šalta, tai nors temperatūra ir ta pati, bet nuo kūno šilumą greitai sugeria ir todėl atrodo šalta. Tokios medžiagos termo varža maža.

Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2011 12 08, 09:15)
Man atrodo, kad supratau.


Pažiūrėk kokios ten sienų varžos. Kai varžos skiriasi ženkliai, ženkliai skirsis ir sumuštinių elgsena.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 08 gruodžio 2011 - 09:51
#58
QUOTE(mintas @ 2011 12 08, 09:28)


1. PN atveju svarbiausia yra maksimaliai greitai sugerti maksimaliai didelį šilumos pakilimą ir nesvarbu per kiek laiko jį išskirti.

2. Pažiūrėk kokios ten sienų varžos. Kai varžos skiriasi ženkliai, ženkliai skirsis ir sumuštinių elgsena.


1. Iš kur PN maksimaliai didelis šilumos kiekis? Malkų juk nenaudojam, granulių nenaudojam, ŠS - nenaudojam. Ir iš viso pagal jūsų minčių logiką PN - nėra nei katilinės, nei radiatorių, nei šildomų grindų. Tai ir klausiu iš kur tas maksimalus šilumos kiekis? Čia elektriniais radiatoriai norite betonines sienas prišildyti iki maksimalios jų talpos.

Todėl manau, kad klystate. Jei jus, kaip ir daugumą PN fanų, tokį namą žadate šildyti elektra, tai jūsų namo sienoms kaip tik reikia itin greitai ir ne per daugiausiai šilumos sukaupančios sienos konstrukcijos. Nes jei padarysite savo PN sienas iš betono ar silikato, tai ir suksis ta jūsų elektra be perstojo, kol sienos akumuliuos tą šilumą.

Ar jūs įsivaizduojate, kad savaitę pašildysite elektra ir betono/silikato sienos prikaups tiek energijos, kad likusią savaitę nešildysite namo, o po savaitės vėl ciklą kartosite. Man tai panašu į absurdą.

2. Sienos varža niekinga, bet šiuo atveju mane domina kaip elgiasi visas sienos sumuštinis ir pati laikančioji sienos dalis. Šis mokslinis darbas praplėtė mano žinias. Man konkrečiais skaičiais parodė, kiek kWh reikia sunaudoti, kad betono sieną sukauptų maksimumą energijos ir kiek kWh reikia sunaudoti, kad iki maksimumo įkaitinti keraminių plytų sieną. Gaila, kad moksiliniame darbe nebuvo silikato ir EPS blokelių.

Turint tokią kreivę, labai lengva spręsti, o ne burti iš kavos tirščių.
Atsakyti
#59
QUOTE(cibulis @ 2011 12 08, 09:42)
1. Iš kur PN maksimaliai didelis šilumos kiekis?


jei nebūtų saulės pritekėjimų tai taip. Viskas nukreipta netikėtai išlindusios saulės šilumos nemaloniam poveikiui- perkaitinimui panaikinti, ir vėlesniam sukauptos šilumos panaudojimui.
QUOTE
Todėl manau, kad klystate. Jei jus, kaip ir daugumą PN fanų, tokį namą žadate šildyti elektra, tai jūsų namo sienoms kaip tik reikia itin greitai ir ne per daugiausiai šilumos sukaupančios sienos konstrukcijos. Nes jei padarysite savo PN sienas iš betono ar silikato, tai ir suksis ta jūsų elektra be perstojo, kol sienos akumuliuos tą šilumą.


Ne visai taip. Jei sienų varža ta pati ir nėra jokių pašalinių temperatūros įtakojimų (pav saulės), tai patalpų temperatūros palaikymui reikės absoliučiai tos pat energijos kiekio. Energijos kiekio poreikis gali skirtis tik pasikeitus vidaus temperatūrai. Dėl prikaitinimo tinka aukštesnis atsakymas, o dėl atvėsimo, tai jo, kol patalpos pasieks norminę temperatūrą prireiks daugiau energijos, ant tiek, ant kiek talpios bus patalpų konstrukcijos. Bet nepamirškit, kad kuo termiškai talpesnės patalpų konstrukcijos, tuo ilgiau temperatūra nenukris net nustojus šildyti.

QUOTE
Ar jūs įsivaizduojate, kad savaitę pašildysite elektra ir betono/silikato sienos prikaups tiek energijos, kad likusią savaitę nešildysite namo, o po savaitės vėl ciklą kartosite. Man tai panašu į absurdą.


Ne, teisingiau būtų šildytis pastoviai, nors iš kitos pusės, galima išnaudoti naktinių elektros tarifų privalumus.

QUOTE
Gaila, kad moksiliniame darbe nebuvo silikato ir EPS blokelių.
Turint tokią kreivę, labai lengva spręsti, o ne burti iš kavos tirščių.


Norite priteikyti konkrečiai medžiagai, formulėse pakeičiat skaičiukus, nors ne mokslininkui, manau ženkliai protingiau pasinaudoti U-wert`o pagalba, jis tau kokio tik nori sumuštinio kreivę nupieš ir ne tik šiluminę, bet ir drėgmės. Tik gerai būtų, kad kas parašytų, kaip vokiškai vadinasi silikatinis blokelis? Ar ne Kalksandstein?

Atsakyti
#60
Akumuliavimo tema, jei dar kas nebuvot įmetę, tai pasidomėkit basfo granulių akumuliavimo galimybėmis
http://www.luvitec.d...009_English.pdf
http://www.luvitec.d...us_Micronal.pdf
Atsakyti