QUOTE(Vilienė @ 2012 01 27, 09:24)
Čia gal būtų net dar įdomesni duomenys. Jei nesunku, nufotografuokite dujų skaitliuką artimiausiu metu. Būtų įdomu pažiūrėti, kiek prisuks dujų grynai per visą kitą ganėtinai šaltą savaitę.
Ką tik skambinau į Lietuvos hidrometeorologinę tarnybą. Vilniuje (naudoja Trakų Vokės duomenis) nuo 1971 metų stebėjimų giliausias įšalo gylis buvo 1,24 m. Toks įšalas buvo užfiksuotas 2 kartus. 1 kartą buvo užfiksuotas 1,20 m gylis, 2 kartus - 1,07 ir 1 kartą - 1,00 m. Daugiau nei 1 metras įšalo gylis per tuo 30 stebėjimo metų buvo užfiksuotas 5-6 kartus. Dažniausiai pasitaikantis įšalo gylis būna 0,40-0,60 m gylio. Sakė vienais metais buvo užfiksuotas vos 0,10 m įšalo gylis.
Jei dar kam įdomu metinė Vilniaus oro temperatūra: lygiai +6 laipsniai. Metinė Lietuvos oro temperatūra: +6,2 laipsniai.
Jei dar kam įdomu metinė Vilniaus oro temperatūra: lygiai +6 laipsniai. Metinė Lietuvos oro temperatūra: +6,2 laipsniai.
QUOTE(Vilienė @ 2012 01 27, 09:27)
As gal ne apie teorija daugiau noreciau o konkreciai sau kazka. Kaip minejau poliai jau bus baigti siandien toliau eis rostverkas.
Konkreciai domina teisinga hidroizoliacija bei siltinimo dalis kas virs grunto iki juodgrindziu.
Nezinau ar veikmes pateikta statybu eiga cia pats geriausias variantas, bent jau mano projekte numatytas siltinimo sluoksnis is apacios kuklesnis.
Noreciau kad kas pakomentuotu situos punktus:
http://www.veikme.lt...p...2&archive=0
2009-04-09 Rostverkas klijuojamas hidroizoliacija.
2009-04-08 Šiltinamos grindys ant grunto.
2009-04-03 Montuojami įvadai
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2012 01 27, 09:50)
Ką tik skambinau į Lietuvos hidrometeorologinę tarnybą. Vilniuje (naudoja Trakų Vokės duomenis) nuo 1971 metų stebėjimų giliausias įšalo gylis buvo 1,24 m. Toks įšalas buvo užfiksuotas 2 kartus. 1 kartą buvo užfiksuotas 1,20 m gylis, 2 kartus - 1,07 ir 1 kartą - 1,00 m. Daugiau nei 1 metras įšalo gylis per tuo 30 stebėjimo metų buvo užfiksuotas 5-6 kartus. Dažniausiai pasitaikantis įšalo gylis būna 0,40-0,60 m gylio. Sakė vienais metais buvo užfiksuotas vos 0,10 m įšalo gylis.
Jei dar kam įdomu metinė Vilniaus oro temperatūra: lygiai +6 laipsniai. Metinė Lietuvos oro temperatūra: +6,2 laipsniai.
Jei dar kam įdomu metinė Vilniaus oro temperatūra: lygiai +6 laipsniai. Metinė Lietuvos oro temperatūra: +6,2 laipsniai.
O cia kuriam regione? Ar zemaitijoje yra kada buve bent 1m isalas?
Dar tos pačios tarnybos duomenys apie grunto temperatūra priklausomai nuo gylio po žeme. Čia pateikiama daugiametė vidutinė gruodžio, sausio, vasario ir kovo mėnesių grunto temperatūra.
Taigi:
20 cm po žeme: -0,1 laipsniai
40 cm po žeme: +0,2 laipsniai
80 cm po žeme: +1,2 laipsniai
1,20 m cm po žeme: +1,6 laipsniai
1,60 m po žeme: +2,4 laipsniai
2,40 m po žeme: +3,5 laipsniai
3,20 m cm po žeme: + 4,2 laipsniai.
Papildyta:
Taigi parašiau Vilnius, o konkrečiai Vilniaus priemestis - Trakų Vokė. Kiek žinau Žemaitijoje vyrauja jūrinis klimatas, todėl ten įšalas turėtų būti mažesnis, nei Vilniuje, kur jau vyrauja žemyninis klimatas. Va čia neblogas darbelis
Papildyta:
Čia dar šis tas apie judintą gruntą:
Nors kai kuriuose literatūros šaltiniuose nurodoma, kad didžiausias įšalo gylis
Lietuvoje gali siekti 1,7 m (Statybinė , 1995), tokio gylio įšalo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nėra nustačiusi (Agrometeorologiniai..., 1960...2000). Tai, matyt, yra skaičiuota mažos tikimybės įšalo reikšmė arba įšalas nustatytas sujudinto grunto statybvietėse. Didžiausias įšalo gylis buvo išmatuotas 1966 metais Dusetose 1,46 m. Panašaus gylio įšalas susidarė 1969 m. Lazdijuose ir Trakuose (1 lent.).
Taigi:
20 cm po žeme: -0,1 laipsniai
40 cm po žeme: +0,2 laipsniai
80 cm po žeme: +1,2 laipsniai
1,20 m cm po žeme: +1,6 laipsniai
1,60 m po žeme: +2,4 laipsniai
2,40 m po žeme: +3,5 laipsniai
3,20 m cm po žeme: + 4,2 laipsniai.
Papildyta:
QUOTE(*** @ 2012 01 27, 10:09)
Taigi parašiau Vilnius, o konkrečiai Vilniaus priemestis - Trakų Vokė. Kiek žinau Žemaitijoje vyrauja jūrinis klimatas, todėl ten įšalas turėtų būti mažesnis, nei Vilniuje, kur jau vyrauja žemyninis klimatas. Va čia neblogas darbelis
Papildyta:
Čia dar šis tas apie judintą gruntą:
Nors kai kuriuose literatūros šaltiniuose nurodoma, kad didžiausias įšalo gylis
Lietuvoje gali siekti 1,7 m (Statybinė , 1995), tokio gylio įšalo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nėra nustačiusi (Agrometeorologiniai..., 1960...2000). Tai, matyt, yra skaičiuota mažos tikimybės įšalo reikšmė arba įšalas nustatytas sujudinto grunto statybvietėse. Didžiausias įšalo gylis buvo išmatuotas 1966 metais Dusetose 1,46 m. Panašaus gylio įšalas susidarė 1969 m. Lazdijuose ir Trakuose (1 lent.).
QUOTE(Vilienė @ 2012 01 27, 09:12)
Žiūrint iš psichologinės reikalo pusės, tokius pamatus greičiausiai niekas nesirinks savo namui, tai dar didesnis ekstrymas nei PP 
tokioje situacijoje aš net nesvarstyčiau kas geriau, laikyčiau vieninteliu galimu pasirinkimu tik PP
. Dabar galėjau rinktis, o kuo didesnis pasirinkimas, tuo sunkiau išsirinkti 
QUOTE(KarolisLT @ 2012 01 25, 14:49)
Turbūt papraščiausiai (ir artimiausias STR'o metodikai - savitųjų nuostolių metodui), būtų toks:
H(atitvaros) = U-vertė * atitvaros plotas
....( atliekam tą patį kiekvienai atitvarai turinčiai tokią pačią U-vertę)...
Pastaba: supaprastintam nuostolių skaičiavimui per gruntą - grindų ant grunto H vertę dalinam pusiau (H/2) - nes grunto temperatūra šildymo sezono metu dažniausiai būna didesnė nei išorės oro temperatūros.
Niekaip nesuprantu, kaip pagal jūsų pateiktą formulę suskaičiuoti nuostolius per juostinio pamato padą. Aš sutinku, kad šitos formulės puikiai tinka grindų, sienų, stogo ir kt. skaičiavimas, tačiau kaip apskaičiuoti nuostolius tik per patį juostinio pamato padą.
Imkim tokį juostinio pamato variantą.
1,20 m po žeme grunto temperatūra bus +1,6. Pastato viduje laikykime +21, jei šitų duomenų reikia.
Juostinio pamato pado plotis - 60 cm, aukštis - 20 cm. Jis visiškai neapšiltinas iš jokių pusių. Juostinio pamato siena, kuri remiasi į padą, yra iš 30 cm Haus blokelio iš abiejų pusių apšiltinta 15 cm XPS.
Kaip man sužinot, kokį kiekį energijos prarasiu per visiškai neapšiltintą 0,6x0,2 m juostinio pamato padą, kuris yra teigiamoje +1,6 laipsnių temperatūroje 1,2 m gylyje po žeme?
Štai ką aš noriu sužinoti. Lygiai taip pat būtų galima apskaičiuoti ir nuostolius per gręžtinių pamatų polius, jei tik kas žinotų tikslią formulę, nes dabar manau, kad pasiūlytą formulė visiškai netinka skaičiuoti nuostoliams per juostinio pamato padą ar per gręžtinių pamatų polius. Čia tikrai turi būti taikoma kita formulė.
Jei ją rastumėme, galėtumėme apskaičiuoti ir aiškiai pasakyti, kurie pamatai šiltesni: juostiniai ar gręžtiniai, jei juos šiltini maždaug vienodai.
QUOTE(cibulis @ 2012 01 27, 10:16)
Nors kai kuriuose literatūros šaltiniuose nurodoma, kad didžiausias įšalo gylis
Lietuvoje gali siekti 1,7 m (Statybinė , 1995),
Lietuvoje gali siekti 1,7 m (Statybinė , 1995),
tokie įšalo gyliai paprastai sutinkami atšiauresniuose kraštuose, jei gerai pamenu, tarp tokių vietovių buvo paminėtas Irkutsko miestas prie Baikalo ežero. Lietuvoje būtent, giliausias išalas siekia 1,2m, bet projektuotojai paprastai skaičiavimams ima 0,9m kaip įšalo gylį. Ši info iš pokalbių su konstruktorium, kuris man projektavo pamatus.
Beje, namas sulaiko iš viršaus galimybe prasiskverbti šalčiui į žemę, vienintelis kelias iki polių šalčiui yra pro namo kraštus, tad įšalui kelias iki polių šiek tiek pailgėja. Jei aplink pamatus apjuosim šiltalo sluoksnį tarsi "sijonėlį", kelią įšalui iki polių pailginsim sijonėlio pločio dydžiu. Jei sijonėlis apšiltins žemės plotą nutolusį nuo pamatų iki 1m, galima sakyti, kad poliai nuo įšalo apsaugoti pilnai.
Kauno šilas rekomenduoja sijonėlį tiesti ne platėjančiai aplink namą, bet stačiai žemyn, pakasant iškart prieš polius. Mano manymu horizontaliai klojamas apšiltinimas yra tikslingesnis, nes žemė irgi turi nemažą termo varžą, ir visas sluoksnis nuo putplasčio iki polių irgi gali dirbti, kaip polių apšiltinimas ir poliai stovės šiltesnėje žemėje.
Dabar taip pat mąstau apie drenažo funkcijų apjungimą su apšiltinimo sijonu, drenažui naudojant keramzito granules. Pakolkas tuo labai nesidomėjau, palieku vėlesniems laikams.
QUOTE(cibulis @ 2012 01 27, 10:34)
Niekaip nesuprantu, kaip pagal jūsų pateiktą formulę suskaičiuoti nuostolius per juostinio pamato padą. Aš sutinku, kad šitos formulės puikiai tinka grindų, sienų, stogo ir kt. skaičiavimas, tačiau kaip apskaičiuoti nuostolius tik per patį juostinio pamato padą.
Imkim tokį juostinio pamato variantą.
1,20 m po žeme grunto temperatūra bus +1,6. Pastato viduje laikykime +21, jei šitų duomenų reikia.
Juostinio pamato pado plotis - 60 cm, aukštis - 20 cm. Jis visiškai neapšiltinas iš jokių pusių. Juostinio pamato siena, kuri remiasi į padą, yra iš 30 cm Haus blokelio iš abiejų pusių apšiltinta 15 cm XPS.
Kaip man sužinot, kokį kiekį energijos prarasiu per visiškai neapšiltintą 0,6x0,2 m juostinio pamato padą, kuris yra teigiamoje +1,6 laipsnių temperatūroje 1,2 m gylyje po žeme?
Štai ką aš noriu sužinoti. Lygiai taip pat būtų galima apskaičiuoti ir nuostolius per gręžtinių pamatų polius, jei tik kas žinotų tikslią formulę, nes dabar manau, kad pasiūlytą formulė visiškai netinka skaičiuoti nuostoliams per juostinio pamato padą ar per gręžtinių pamatų polius. Čia tikrai turi būti taikoma kita formulė.
Jei ją rastumėme, galėtumėme apskaičiuoti ir aiškiai pasakyti, kurie pamatai šiltesni: juostiniai ar gręžtiniai, jei juos šiltini maždaug vienodai.
Imkim tokį juostinio pamato variantą.
1,20 m po žeme grunto temperatūra bus +1,6. Pastato viduje laikykime +21, jei šitų duomenų reikia.
Juostinio pamato pado plotis - 60 cm, aukštis - 20 cm. Jis visiškai neapšiltinas iš jokių pusių. Juostinio pamato siena, kuri remiasi į padą, yra iš 30 cm Haus blokelio iš abiejų pusių apšiltinta 15 cm XPS.
Kaip man sužinot, kokį kiekį energijos prarasiu per visiškai neapšiltintą 0,6x0,2 m juostinio pamato padą, kuris yra teigiamoje +1,6 laipsnių temperatūroje 1,2 m gylyje po žeme?
Štai ką aš noriu sužinoti. Lygiai taip pat būtų galima apskaičiuoti ir nuostolius per gręžtinių pamatų polius, jei tik kas žinotų tikslią formulę, nes dabar manau, kad pasiūlytą formulė visiškai netinka skaičiuoti nuostoliams per juostinio pamato padą ar per gręžtinių pamatų polius. Čia tikrai turi būti taikoma kita formulė.
Jei ją rastumėme, galėtumėme apskaičiuoti ir aiškiai pasakyti, kurie pamatai šiltesni: juostiniai ar gręžtiniai, jei juos šiltini maždaug vienodai.
ar teko kada nors girdėti terminą "butelio kakliukas"? Tai vat juo ir vadovaukis skaičiuodamas šilumos nuostolius. Jei vienoje vietoje buvo butelio kakliukas, kitoje tegul būna ir labai laidi ervė vandeniui, orui, elektrai, šilumai ar dar kam tekėti, vis tiek tekės ne daugiau, nei pratekės pro butelio kakliuką.
Kai skaičiuojam pilnai apšiltintą roostverką, butelio kakliukas yra neapšiltintos 30cm spindulio skylutės, kuriomis roostverkas kontaktuoja su poliais. Visai nesvarbu, kiek dabar gali išspinduliuoti polius, nes jis vis tiek išspinduliuos tik tą šilumą, kurią jis gaus per tą mažą plotelį kontakte su rostverku.
Lygiai tas pats ir skaičiuojant juostinius pamatus. Reikia apskaičiuoti, "butelio kaklelio" pralaidumą. Šiuo atveju, butelio kaklelis bus siauriausia juostinių pamatų kontakto dalis su padu. Taigi visai neįdomu, kiek gali šilumos išspinduoliuoti pamato padas, kai jis galės jos išspinduliuoti tiktai tiek, kiek jos gaus.
Su pamatais yra dar vienas niuansas. Kaip minėjau, svarbiausias dalykas yra surasti kurioje vietoje yra "butelio kakliukas" kai kalba eina apie šilumos kelią iš patalpų per rostverką ar juostinius pamatus į gruntą. Tik tuomet bus galima teisingai apskaičiuoti šilumos nuostolius. Jeigu "butelio kakliukas" yra net ne pačiame pamate, o dar kelyje iki pamato (roostverkas ar juostiniai pamatai paprastai nekontaktuoja su vidaus patalpomis tiesiogiai, o tiktai per sieną), tai gali būti jeigu siena pastatyta iš "šiltų" blokelių, arba apšiltintos iš vidaus (liktinių klojinių, kaip kad pas Viliene atveju), tikrai butelio kakliukas šilumai iš namo ištekėti bus dar nepasiekus pamato, ir tuomet net nėra tikslo per daug gilintis į pamato šilumos nuostolius ką puikiausiai galima daryti kalbant apie standartą. Bėda ta, kad kai kalba eina apie PN ir norima maksimalaus šilumos sutaupymo, reikia užkirsti bent mažiausią galimybę šilumai pabėgti iš namų, didindami pamatų šiluminę varžą, mes nors ir ne labiausiai šilumos nuostolį įtakojančiu dyžiu (kaip kad "butelio kakliuko" vietoje), bet vis tiek mažiname šilumos nuostolius per pamatus.
Tiksliausiai norint apskaičiuoti pamato šiluminę varžą, reikėtų sudėjinėti viso šilumos kelio iš patalpų iki grunto metu sutiktų "butelio kaklelių" varžas. Ta prasme roostverko atveju reikia sudėti šiluminę varžą šilumos kelio iš patalpų iki roostverko su roostverko varža, kurio apskaičiavimo principą pademonstravau poste kiek anksčiau. Juostinių pamatų atveju, taip pat, reikėtų sudėti šiluminę varžą šilumos kelio iš patalpų iki juostinių pamatų su juostinių pamatų varža, kuri apskaičiuojama turėtų būti labai panašiai. Iš šonų reikėtų apskaičiuoti lygiai taip pat, kaip ir aš apskaičiavau rostverko atveju, o iš apačios reiktų imti juostinių pamatų plotą kontakto su padu vietoje, ir matuoti viso betono ilgio termo varžą, kuri 3 m ilgio atveju būtų apie R=1,2. Bendra juostinių pamatų varža bus mažesnė dėl nuostolių, per apšiltintas pamatų sieneles.
QUOTE(cibulis @ 2012 01 26, 22:10)
Karoli, o jūs bent žinote, kas yra pamatų plokštė ar švediškai pamatai? Nes iš to, ką čia rašote, man atrodo, kad nelabai, nes jūs manote, kad pamatų plokštė arba plokštieji pamatai turi plolius. Plokštieji pamatai polių neturi. Tai tiesiog putplasčio ir gelžbetonio plokštuma. Štai kas yra pamatų plokštė ar plokštieji pamatai.
Jei teisingai supratau kalba ėjo:
apie plokšte tiesiog padėta ant grunto ( kaip jūs vadinate švedišku pamatu)
Plokštę/juostą (rostverką) kuri sujungia atkirus polius
Kadangi labiausiai keblus, skaičiavimo požiūriu, atrodo plokštės ir polių derinys todėl apie jį ir postringavau. Atleiskite už dėmesingumo stoką, jei leptelėjau kokį žodį ne vietoje. Pasitaiko - ne statybininkas
Dėl plokštės ant grunto šilumos laidumo skaičiavimų problemų kilti neturėtų
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2012 01 27, 11:34)
Niekaip nesuprantu, kaip pagal jūsų pateiktą formulę suskaičiuoti nuostolius per juostinio pamato padą. Aš sutinku, kad šitos formulės puikiai tinka grindų, sienų, stogo ir kt. skaičiavimas, tačiau kaip apskaičiuoti nuostolius tik per patį juostinio pamato padą.
Imkim tokį juostinio pamato variantą.
Imkim tokį juostinio pamato variantą.
Pavartykite str'ą
- ten yra analogiško atvejo skaičiavimo pavyzdys - su grunto nuostolių skaičiavimu yra tam tikrų komplikacijų kurių supaprastinti ne visada pavyksta. Manau rasite laiko pasiskaityti, jei tai aktualu Per padą skaičiuoti nereikia - nuostoliai gaunasi per grunta po grindimis ir per pamato perimetrą. STR'e atkreipkite dėmesį į punktą apie perimetro apšiltinimą...
(atkreipkite dėmesį, kad žmogelis prašė ūkiško paaiškinimo - kitu atveju, metas skaityti str'ą
)
Apibendrinant diskusiją dėl kamino galima padaryti tokias išvadas.
Paprastas kaminas gana didelis šalčio tiltas ir gali sudaryti iki 10 procentų PN šilumos nuostolių.
Egzistuoja sprendimai kaip kaminą izoliuoti ir užsandarinti, tačiau tokio kamino kaina bus gerokai didesnė.
Ekonomiškai greičiausia labiau apsimoka nuostolius per kaminą kompensuoti daugiau šildant pigių kuru, nei imtis techniškai sudėtingo ir nepigaus jo izoliavimo ir sandarinimo.
Papildyta:
Labai taiklus pastebėjimas.
Praplečiant šią mintį, daiktas prijunktas prie kamino taip pat puikiai galėtų kompensuoti ir geresnių langų, šiltesnių sienų, ypatingo sandarumo ir visas kitas problemas. Kieto kuro katilinė yra labai brangūs įrenginys, o jos tiekiamos šilumos kaina viena mažiausių. Tai jei jau priimamas sprendimas ją įrengti, manau būtų neprotinga išnaudoti tik mažą dalį jos potencialo.
Mano namo šildymo poreikis per metus turėtų būti apie 5000 kWh. Jei sudėčiau pigesnius langus ir dvigubai sumažinčiau visų atitvarų varžą šildymo poreikis padidėtų iki 9000 kWh per metus. Papildomus 4000 kWh KKK man pagamintų už 400 lt (po 10 cnt vieną kWh). Už geresnius langus ir papildomą visų atitvarų šiltinimą, man teks sumokėti virš 40 000 lt (su banko palūkanomis). Taigi turint KKK namo pasyvinimas atsipirktų po 100 metų.
Todėl mano įsitikinimu tvirtai apsisprendus turėti KKK, statyti pasyvaus namo, bent jau ekonomiškai, tikrai neapsimoka.
Paprastas kaminas gana didelis šalčio tiltas ir gali sudaryti iki 10 procentų PN šilumos nuostolių.
Egzistuoja sprendimai kaip kaminą izoliuoti ir užsandarinti, tačiau tokio kamino kaina bus gerokai didesnė.
Ekonomiškai greičiausia labiau apsimoka nuostolius per kaminą kompensuoti daugiau šildant pigių kuru, nei imtis techniškai sudėtingo ir nepigaus jo izoliavimo ir sandarinimo.
Papildyta:
QUOTE(biesas66 @ 2012 01 26, 08:37)
Tuos 500 kw nesnkiai kompensuos daigtas prijungtas prie kamino 
,juk nestatysi vien kamino....
,juk nestatysi vien kamino....Labai taiklus pastebėjimas.
Praplečiant šią mintį, daiktas prijunktas prie kamino taip pat puikiai galėtų kompensuoti ir geresnių langų, šiltesnių sienų, ypatingo sandarumo ir visas kitas problemas. Kieto kuro katilinė yra labai brangūs įrenginys, o jos tiekiamos šilumos kaina viena mažiausių. Tai jei jau priimamas sprendimas ją įrengti, manau būtų neprotinga išnaudoti tik mažą dalį jos potencialo.
Mano namo šildymo poreikis per metus turėtų būti apie 5000 kWh. Jei sudėčiau pigesnius langus ir dvigubai sumažinčiau visų atitvarų varžą šildymo poreikis padidėtų iki 9000 kWh per metus. Papildomus 4000 kWh KKK man pagamintų už 400 lt (po 10 cnt vieną kWh). Už geresnius langus ir papildomą visų atitvarų šiltinimą, man teks sumokėti virš 40 000 lt (su banko palūkanomis). Taigi turint KKK namo pasyvinimas atsipirktų po 100 metų.
Todėl mano įsitikinimu tvirtai apsisprendus turėti KKK, statyti pasyvaus namo, bent jau ekonomiškai, tikrai neapsimoka.
QUOTE(DEU @ 2012 01 28, 09:55)
Todėl mano įsitikinimu tvirtai apsisprendus turėti KKK, statyti pasyvaus namo, bent jau ekonomiškai, tikrai neapsimoka.
Kad KKK ir PN nesuderinami aišku jau senai.
Skaičiuodamas 10ct/kWh nepamirškite pažymėti, kaip tokia superkaina pasiekiama: kroviko, skaldytojo, kūriko darbas + didelės investicijos į KKK įrengimą. Kodėl viso šito nepasidalinus su kaimynu pusiau? Į tris dalis tryse? Į 50 dalių visu kvartalu? Dar pridedant kogeneracinį ciklą ir turint savos elektros? Negi geriau kaip balanos gadynėj kiekvienam po kaminą, po stirtą malkų ir pusvalandį kasdien vaidilutės vaidmeny? Ir dar drebėt, kas bus su namu kol savaitę kalnuose pasilepinsiu
QUOTE(cibulis @ 2012 01 27, 10:16)
Dar tos pačios tarnybos duomenys apie grunto temperatūra priklausomai nuo gylio po žeme. Čia pateikiama daugiametė vidutinė gruodžio, sausio, vasario ir kovo mėnesių grunto temperatūra.
Taigi:
20 cm po žeme: -0,1 laipsniai
40 cm po žeme: +0,2 laipsniai
80 cm po žeme: +1,2 laipsniai
1,20 m cm po žeme: +1,6 laipsniai
1,60 m po žeme: +2,4 laipsniai
2,40 m po žeme: +3,5 laipsniai
3,20 m cm po žeme: + 4,2 laipsniai.
Taigi:
20 cm po žeme: -0,1 laipsniai
40 cm po žeme: +0,2 laipsniai
80 cm po žeme: +1,2 laipsniai
1,20 m cm po žeme: +1,6 laipsniai
1,60 m po žeme: +2,4 laipsniai
2,40 m po žeme: +3,5 laipsniai
3,20 m cm po žeme: + 4,2 laipsniai.
Skaičiai verti dėmesio.
Vidutinė grunto temperatūra nelabai skiriasi nuo vidutinės lauko temperatūros. Todėl plačiai paplitusi nuomonė, kad stogą reikia šiltinti dvigubai daugiau nei grindis nėra labai teisinga, ypač sandaraus namo atveju.
Grindis ir pamatus galima šiltinti šiek tiek mažiau įvertinus, kad patalpoje oras viršuje 1 - 2 laipsniais šiltesnis. Tačiau nerimtai atrodo, kai viršuje šalinamas menkiausias šalčio tiltelis, o po žeme paliekami atviri poliai.
Įsivaizduokim jei kas pasiūlytų ant jūsų PN stogo, palikti kažką panašaus į neapšiltintus požeminius polius. Neabejoju, kad būtų "sudegintas ant laužo". Bet jei visa tai po žeme, tai kaip ir nieko labai blogo, nors vidutinė grunto temperatūra nedaug ką šiltesnė už oro.
