Pasyvus namas - 11 tema

#517
QUOTE(KarolisLT @ 2012 01 25, 23:14)
Kad jau apie sienas vėl pradėjom - su vienu statybos inžinierium apturėjom diskusiją apie šituos blokelius : http://www.durisolis...ortimentas.html

Užsikabinau už frazės "iškart pasyvus namas gaunasi" bet išsiaiškinom terminų reikšmes ir sutarėm, kad dar šiltinti reikės.
Darbų saraše atsirado punktas patikrinti šių blokelių savybes detaliau (vis tie tilteliai... )

Bet galbūt kas nors domėjosi/domisi jais? Kainos mano pašto dėžutės dar nepasiekė...


Manes šie blokeliai visai nežavi. Ištisinis apšiltinimas nesigauna, pastoviai nutraukiamas blokelio sienelių. Iš esmės, čia gi liktinių klojinių blokelis, bet pagal termines savybes nusileidžia liktiniams klojiniams pilnai iš EPS. Mano požiūriu, net paprasti blokeliai + apšiltinimas bus geresnis sprendimas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 25 sausio 2012 - 23:28
#518
QUOTE(mintas @ 2012 01 25, 22:51)
Kalba eina būtent apie plytas 120x88x250. Mūro storis 25 cm, taigi dvi eilės. Na aš ir nesitikėjau, kad taip pigiau, bet tie kas siūlo juk irgi skaičiuoja. Jo darbų kaina tikrai didesnė, maždaug dvigubai sienai (blokeliai ~3000 Lt, plytų mūras ~6000Lt) bet medžiagų kaina atperka tą skirtumą su kaupu. Na bent jau taip teigia. Susitaupo ne tik ant plytų kainos, bet dar ir ant armatūros, nes pasak darbų vykdytojų, nereikia armuoti vainiko prieš perdangas.

Tie vainiko armavimai yra kažkokia nauja mada... anksčiau vainiką darydavo tik briaunuotų plokščių perdangai atremti, kur plokštė rėmėsi siaura briauna, ir tai ne visada - kartais apsiribodavo tik mūre, kur rėmėsi briauna, kelerą plytų padedant silikatinių o ne keraminių. Plokštės remiamos ant sienos visu pločiu, min 8cm užleidžiant, todėl tas žiedų betonavimas man nesuprantamas - apkrova ten niekuo neypatinga.
Nestudijavau plytų kainos nelyginau su blokeliais, bet atrodo visiškai neįmanomas dalykas, kad plytos būtų pigesnės nei blokeliai, imant m3 kainą. Man tai atrodo ne logiška. Kitas reikalas yra siūlės - kuo jų mažiau tuo geriau ir sandarumui, ir darbų spartai, ir medžiagų kiekiui.
Kad kažkas velniai žino kaip skaičiavo ir padarė plyšusias išvadas dar nereiškia, kad taip ir yra. Čia labai paprasta susiskaičiuot, jums tai nesudėtinga - nepamirškite pasidalinti rezultatais.
Atsakyti
#519
QUOTE(KarolisLT @ 2012 01 26, 00:14)

Bet jei būtų toks atvejis, su kaminu ir jo neišeitų sandariai uždaryti skaičiuočiau infiltracijos padidėjimą dėl traukos.

Pabandysiu išdėstyti savo samprotavimus dėl kamino nuostolių.Matau dvi galimybes:
1. Hermetiška sklendė stovi kamine vietoje, kurioje kaminas kerta šiltinimo sluoksnį. Tuomet šalčio tiltas yra pati sklendė ir dumtraukio sienelės, ar ten koks specialus kaminas, ar mūras. Nuostoliai per visą kamino dalį, esančią šildomo tūrio viduje bet ne į lauką, o į uždarą erdvę, čia jei sklendė hermetiška.
2. Sklendės nėr, arba ji stovi ant išmetimo kanalo, tarp KKK ir vertikalaus dūmtraukio. Čia jau rimtesnė situacija, kanalas su savo matmenims garantuoja oro konvekciją ko pasekoje dūmtraukyje turėsime lauko temperatūrą, nuostolius galima nesunkiai suskaičiuoti kaip atitvaros plotas x U x delta t. Papildomai nešiltinus, pats kanalas duos tikrai apčiuopiamus nuostolius.
Idealiausias variantas atrodo kaminą šiltinti lygiai taip pat, kaip lauko sieną, įsivaizduokime, kaip tai atrodys jei kaminas vidury šildomo tūrio: d25 anga apšiltinta iš visų pusių 25cm šiltinimu doh.gif logiška būtų dūmtraukį įrenginėti lauko sienoje, taip sutaupant vidaus ploto. Arba atsisakyti KKK biggrin.gif
Atsakyti
#520
Sklendė kamine tikrai nebus labai sandari ir kamine vyks oro judėjimas. Greičiausia turėsime oro paėmimą iš lauko. Tokiu atveju šaltas oras iš lauko nuolat keliaus per oro paėmimo vamzdį iš lauko, katilą (arba židinį) ir sušilęs per kaminą laukan.

Ta pati sklendė tėra skardos gabalėlis. Oro srautą ji tikrai sumažina, tačiau šilumą nesunkiai praleidžia. Kur dėl konvekcijos kamine jos išpūtimas vėl padidėja.

Kita problema, kad dauguma šiuolaikinių kaminų turi nerūdijančio plieno indėklus ir katilas tiesiogiai su lauku sujungiamas metalo vamzdžiu. Nemaža dalis šilumos prarandama per tiesioginį laidumą.

Viskas ganėtinai painu ir tikrai nemanau, kad paprasta apskaičiuoti. Iš kitos pusės šie nuostoliai tikrai nėra jau tokie menki, kad nekreipti jokio dėmesio. Iš kelių nelabai patikimų šaltinių sprendžiant jie gali siekti iki 500 kWh per šildymo sezoną. Net ir kokie 200 - 300 kWh PN yra nemažas nuostolis.
Atsakyti
#521
QUOTE(DEU @ 2012 01 26, 09:09)
Sklendė kamine tikrai nebus labai sandari ir kamine vyks oro judėjimas. Greičiausia turėsime oro paėmimą iš lauko. Tokiu atveju šaltas oras iš lauko  nuolat keliaus per oro paėmimo vamzdį iš lauko, katilą (arba židinį) ir sušilęs per kaminą laukan.

Ta pati sklendė tėra skardos gabalėlis. Oro srautą ji tikrai sumažina, tačiau šilumą nesunkiai praleidžia. Kur dėl konvekcijos kamine jos išpūtimas vėl padidėja.

Kita problema, kad dauguma šiuolaikinių kaminų turi nerūdijančio plieno indėklus ir katilas tiesiogiai su lauku sujungiamas metalo vamzdžiu. Nemaža dalis šilumos prarandama per tiesioginį laidumą.

Viskas ganėtinai painu ir tikrai nemanau, kad paprasta apskaičiuoti. Iš kitos pusės šie nuostoliai tikrai nėra jau tokie menki, kad nekreipti jokio dėmesio. Iš kelių nelabai patikimų šaltinių sprendžiant jie gali siekti iki 500 kWh per šildymo sezoną. Net ir kokie 200 - 300 kWh PN yra nemažas nuostolis.



Tuos 500 kw nesnkiai kompensuos daigtas prijungtas prie kamino lotuliukas.gif ,juk nestatysi vien kamino....
Atsakyti
#522
QUOTE(biesas66 @ 2012 01 26, 09:37)
Tuos 500 kw nesnkiai kompensuos  daigtas prijungtas prie kamino  lotuliukas.gif ,juk nestatysi vien kamino....

Kalba vyksta apie tą laikotarpį, kai Vaidilutės pravaikštauja (o Biesas kilnoja čerkelą ir jam be židinio lb zjb biggrin.gif ). Būtent nuostolius kai KKK nedirba. Nes nuolatinai kurenti reik samdyti Vaidilutę. O ką daryti, kai lauke ~0C ir židinys nereikalingas, jis iškart perkaitina patalpas, nes prie 0C šilumos balansas bus pasiektas tik vidiniais pritekėjimais?

Nežinau, ant kiek sandari sklendė, bet jei ji sustabdys oro konvekciją nuostoliai sumažės ženkliai, bet jų likutis vistiek bus apčiuopiamas balanse. Nebent kaminą apsišiltint iš visų pusių, pasidaryt 80cm koloną per visą namą.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Vilienė: 26 sausio 2012 - 09:08
#523
QUOTE(KarolisLT @ 2012 01 25, 14:49)
H(atitvaros) = U-vertė * atitvaros plotas
....( atliekam tą patį kiekvienai atitvarai turinčiai tokią pačią U-vertę)...

Pastaba: supaprastintam nuostolių skaičiavimui per gruntą - grindų ant grunto H vertę dalinam pusiau (H/2) - nes grunto temperatūra šildymo sezono metu dažniausiai būna didesnė nei išorės oro temperatūros.



O kokį atitvaros plotą imti juostinių ir gręžtinių pamatų atveju?

Juk juostinis pamatas turi vertikalų pamato pagrindą (iš esmės - požeminė sienos tąsa), kurį galima apšiltinti iš abiejų pusių. Tačiau juostinis pamatas turi ir pamato papėdę (horizontalus padas, kurio plotis maždaug dvigubai platesnis už pamato pagrindą), kuri būna neapšiltinta.

O kaip skaičiuoti gręžtinių pamatų plotą: tik rostverką ar ir polius. Beje, rostverkas turės kažkokią U vertę, nes jį galima apšiltinti iš visų pusių, o polių U vertė iš esmės lygi nuliui, nes tai bus neapšiltintas betonas.

Beje, Karoli, jūsų nuomone, kurie pamatai būtų šiltesni: juostiniai ar gręžtiniai, jei abu pamatai apšiltinti vienodu storiu. Tik juostinių pamatų bus nuogas padas (nors jis apie 1,2-1,4 m po žeme, kur jau turime teigiamą temperatūrą), o gręžtinių pamatų nuogi yra poliai, kurie jau nuo pat grunto paviršiaus kontaktuoja su neigiama žemės temperatūra. Taigi: kurie pamatai šiltesni? Ar šiltam, pasyviam namui tinka tik pamatų plokštė, t.y. plokštieji pamatai?

Beje, jūsų namas, kurį žadate parodyti pavasarį (tas apie 173 kv. m.) su kokiais pamatais?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 26 sausio 2012 - 11:48
#524
QUOTE(cibulis @ 2012 01 26, 12:34)
O kokį atitvaros plotą imti juostinių ir gręžtinių pamatų atveju?

Juk juostinis pamatas turi vertikalų pamato pagrindą (iš esmės - požeminė sienos tąsa), kurį galima apšiltinti iš abiejų pusių. Tačiau juostinis pamatas turi ir pamato papėdę (horizontalus padas, kurio plotis maždaug dvigubai platesnis už pamato pagrindą), kuri būna neapšiltinta.

O kaip skaičiuoti gręžtinių pamatų plotą: tik rostverką ar ir polius. Beje, rostverkas turės kažkokią U vertę, nes jį galima apšiltinti iš visų pusių, o polių U vertė iš esmės lygi nuliui, nes tai bus neapšiltintas betonas.

Beje, Karoli, jūsų nuomone, kurie pamatai būtų šiltesni: juostiniai ar gręžtiniai, jei abu pamatai apšiltinti vienodu storiu. Tik juostinių pamatų bus nuogas padas (nors jis apie 1,2-1,4 m po žeme, kur jau turime teigiamą temperatūrą), o gręžtinių pamatų nuogi yra poliai, kurie jau nuo pat grunto paviršiaus kontaktuoja su neigiama žemės temperatūra. Taigi: kurie pamatai šiltesni? Ar šiltam, pasyviam namui tinka tik pamatų plokštė, t.y. plokštieji pamatai?

Beje, jūsų namas, kurį žadate parodyti pavasarį (tas apie 173 kv. m.) su kokiais pamatais?


U vertė lygi nuliui reiškia adiabatinį procesą - šilumos perdavimo nebuvimą wink.gif

Reikėtų pamatyti bent jau mazgus, kad galėčiau daryti išvadas apie tai kaip skaičiuoti. Šiltinti planuojate po rostverku ar ant rostverko ?

Labai nemėgstu daryti interpretacijų nematydamas jokio vaizdelio smile.gif

Mano kuklia nuomone visus pamatus galima padaryti "šiltais" - galima atskirti šiltą konstrukciją nuo šaltos "thermal brake" ais arba potencialioje tiltelio vietoje panaudoti storesnį izoliacijos sluoksnį. Visus variantus galima sutvarkyti, kad būtų pasyvus, bet apie įkainius nieko konkretaus pasakyti negaliu.

Būna atvejų kai pastatui reikalingas rūsys ( vienas iš sprendimų kur padėti KKK ir taip eliminuoti kamino traukos nuostolius katilo prastovos metu.) tada galima išsiversti tik su juostiniais.

Dėl plokštės skaičiavimo būčiau linkęs pasikliauti kokiu pažangesniu 2D metodu. Nes vien supaprastinti 1D skaičiavimai negali tinkamai atpindėti to kas vyksta poliuose. Norint greitai išsisukti iš padėties aišku galima taikyti skirtingas U vertes, bet didesnė painiava (skruzdelyčių lygyje wink.gif ) yra temperatūros pokyčiai kurie atsaranda leidžiantis giliau į gruntą, tad negalima atmesti prielaidos, kad poliais šiluma iš gilesnių grunto sluoksnių atkeliaus iki po rostverko esančiu grunto sluoksniu...

Bet čia teoriniai pamąstymai į kuriuos galite nekreipti dėmesio wink.gif

Tas namukas su juostiniais ir grindimis ant grunto (geriausiai galima apibūdinti : slab-on-grade)
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo KarolisLT: 26 sausio 2012 - 13:21
#525
QUOTE(Vilienė @ 2012 01 26, 10:06)
Kalba vyksta apie tą laikotarpį, kai Vaidilutės pravaikštauja (o Biesas kilnoja čerkelą ir jam be židinio lb zjb biggrin.gif ). Būtent nuostolius kai KKK nedirba. Nes nuolatinai kurenti reik samdyti Vaidilutę. O ką daryti, kai lauke ~0C ir židinys nereikalingas, jis iškart perkaitina patalpas, nes prie 0C šilumos balansas bus pasiektas tik vidiniais pritekėjimais?

Nežinau, ant kiek sandari sklendė, bet jei ji sustabdys oro konvekciją nuostoliai sumažės ženkliai, bet jų likutis vistiek bus apčiuopiamas balanse. Nebent kaminą apsišiltint iš visų pusių, pasidaryt 80cm koloną per visą namą.


Priesgaisrinis tai tikrai paglostys uz apsiltinta kamina lotuliukas.gif . Seip tai nematau bedos kurenant zidini,prasiverti kad ir langa.. Nes realiai visam vakarui uztektu vienos prakuros.. na bet jau esam daug kartu apie tai diskutave,nebeverta gilintis labai. Kiekvienas savaip eisim is proto lotuliukas.gif
Atsakyti
#526
QUOTE(cibulis @ 2012 01 26, 13:34)
pamatų nuogi yra poliai, kurie jau nuo pat grunto paviršiaus kontaktuoja su neigiama žemės temperatūra. Taigi: kurie pamatai šiltesni?

Poliu galima apsildyti isalo zonoje is visu pusiu padaran is ekstrudinio polistirolio kvadratine dezute ,ka esu ir pasidares .Manau ,kad taip apsildzius polius jie ,,zenklius'' nuostolis gaus tik per ,,kubo'' skerspjuvio plota o juostiniai visu pamato dugnumi . Tad...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo korida: 26 sausio 2012 - 16:04
#527
QUOTE(DEU @ 2012 01 26, 10:09)
Sklendė kamine tikrai nebus labai sandari ir kamine vyks oro judėjimas. Greičiausia turėsime oro paėmimą iš lauko. Tokiu atveju šaltas oras iš lauko  nuolat keliaus per oro paėmimo vamzdį iš lauko, katilą (arba židinį) ir sušilęs per kaminą laukan.





Sklende patikekit tikrai sandari ,turi( nezinau kaip pasakyti) tokia sandaria minksta tarpine kaip, kad siltinami saules kolektoriu vamzdziai
http://www.zidinys.l...RATKI-P125.html
Indeklo galima ir isvengti rolleyes.gif ....
Kamina apsisiltinti butina ,bent kur yra nesildomose patalpose.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo korida: 26 sausio 2012 - 16:24
#528
QUOTE(korida @ 2012 01 26, 17:21)
Sklende patikekit tikrai sandari ,turi( nezinau kaip pasakyti) tokia sandaria minksta tarpine kaip, kad siltinami saules kolektoriu vamzdziai
http://www.zidinys.l...RATKI-P125.html
Indeklo galima ir isvengti  rolleyes.gif ....
Kamina apsisiltinti butina ,bent kur yra nesildomose patalpose.



Nuo kada zmones privalo kaminus siltinti? Ir kokiom medziagom?
Atsakyti