QUOTE(DEU @ 2012 01 24, 08:18)
1. Šilumos nuotolius per kolonas skaičiuojate, taip tarsi šiluma į koloną per rostverką keliautų 30 cm diametro ir 60 cm ilgio izoliuotu vamzdžiu. Akivaizdu, kad taip nebus. Kolona susiurbs šilumą iš gerokai didesnio rostverko ploto.
Labai džiaugiuosi, kad pagaliau ir Jūs DEU pradėjote ne tik skaičiuoti, bet ir modeliuoti, kaip turėtų šiluma tekėti, pasiskirstant šilumą praleidžiančiuose kūnuose
. Pilnai pritariu Jūsų minčiai, kad jei žiūrėti kompiuterinį šilumos pasiskirstymo moduliavimą, vaizdas būtų kaip tik toks kaip ir sakot, bet nors aš viską anksčiau stengdavausi aiškinti tokiu pat principu, Jūsų skaičiukai neleisdavo per daug nugrybauti į šoną. Ir šitoje situacijoje nebus visiškai taip, kaip apskaičiuota, bet paklaida tikrai bus minimali.
QUOTE
2. Kuo arčiau namo centro tuo grunto temperatūra po namu bus šiltenė. Būtų optimistiška tikėtis, kad grunto temperatūra po rostverku bus ženkliai aukštenė, nei šalia namo, nes juos skirs tik 20 - 30 cm. Sprendimas būtų įrengti "sijonėlį", bet čia vėl papildomi pinigai.
Kalbant apie pamatus PN, svarstyti apie sijonėlio įrengimą ar pataupymą jo nededant - nuodėmė. Tiesa pasakius aš primetinėju apie keramzito granuolių panaudojimą drenažui, tuo pačiu organizuojant ir termo sijonėlį aplink pamatus, bet tai tik svarstymai apie įvairius būdus sijonėliui įrengti, o ne apie tai ar jis būtinas. Iš esmės, kai jau reikės įrenginėti sijonėlį, tuomet ir svarstysis įvairūs variantai įvertinant vieną svarbiausių aspektų, kurio dabar neimu į galvą - finansai.
QUOTE
3. Šilumos mainus tarp kolonos ir rostverko labai pagerina armatūra. Pamatas nėra šiaip gelžbetonis, kur laidumas skaičiuojamas skersai perdengimo plokštės. Pamatų atveju nutiesiamas tiesiog gerai sujungtas greitkelis šilumos šilumos judėjimui.
Todėl betono ir armuoto betono šilumos laidumas skiriasi. Pagal U-Wert`ą betono liambda =2, armuoto betono =2,5. Manau tuo viskas ir pasakyta.
QUOTE
4. Pats patvirtinote, kad rostverko šiltinimas pakankamai bjaurus darbas ir kokybės sunku tikėtis. O tai papildomi nuostoliai.
Ką jau padarysi.
QUOTE
Visus šiuos niuansus suskaičiuoti tikrai nėra paprasta. Bet nuostoliai mano nuomone bus žymiai didesni nei tikitės.
Esmė tame, kad taip apšiltinti gręžtiniai pamatai gausis tikrai brangiau nei plokštė, o šilumos nuostoliai bus taip pat ženkliai didesni. Todėl nematau priežasčių iš jų spausti taip sakant vaško. Vienintelis nors ir nelabai rimtas argumentas - pelės. Bet jei jau taip jų bijoma ir nenorima laikyti katės, tai galima pagalvoti apie kokį apsauginį tinklą ar sluoksnį cetrio.
Taip niuansų nemažai, bet visus išvardintus aš tikrai žinojau darydamas skaičiavimus, be to primečiau ir kitus aspektus, į kuriuos atkreipiau dėmesį poste iškart po skaičiavimų. Mano įsitikinimu tie aspektai turės ženkliai svaresnę įtaką šilumos nusotoliams per roostverką, nei Jūsų čia išvardintos problemos, todėl drįstu teigti, kad nuostoliai per roostverką bus net mažesni, nei apskaičiavau.
Dėl konkurentų nebuvimo plokštei, kalbant apie šilčiausius pamatus niekas net nebando ginčytis.
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2012 01 24, 09:37)
Taip ir nesupratau, kurie pamatai šiltesni: gręžtiniai ar juostiniai?
Kiekvienu atveju situacija gali skirtis, todėl rekomenduoju pasiskaičiuoti šilumos praradimus per abiejų tipų pamatus savarankiškai. Kaip tai padaryti, galite pasižiūrėti keliais postais aukščiau.