QUOTE(DEU @ 2012 01 23, 07:46)
Turint apie 60 bėginių metrų pamatų, vertikalūs paviršiai rostverko atveju (jei jo aukštis 0,5 m) susirado apie 30 m2, juostinių 90 m2. Net apšiltinus "idealiai" nuostoliai bus nemaži ir jų nevertinti būtų neteisinga. Ypač juostinių pamatų atveju.
Beje "idealiai" labai sąlyginė sąvoka, jei turite galvoje 20 cm, tai iki 0 šilumos nuostolių dar labai toli.
Šilumos nuostolius naudingiau būtų skaičiuoti kWh, nei lyginti paviršių temperatūras. Prie jūsų nurodytų sąlygų esant 60 bėginių metrų pamato susidaro 36 m2. Susidaro plotas videsnis nei visų langų ir durų. Tikriausia esate tvirtai įsitikinę, kad silpniausia namo vieta langai, nes jų laidumo koeficientas tik kokie 0,8 W/m2K. Nešiltinto rostverko laidumo koeficientas 2,44 W/m2K.
36 x 2,44 (60 cm betono laidumo koeficientas) x 14 (temperatūrų skirtumas) gaunasi 1,23 kWh nuostolis. Ir čia tik per apatinį rostverko paviršių, bei nedarant šildomų grindų. Per šildymo sezoną netoli 6000 kW.
Vaizdumo dėlei priminsiu, kad Vilienės viso namo šilumos nuostoliai prie 43 (vidaus 20 lauko -23) laipsnių temperatūrų skirtumo apskaičiuoti 3,7 kWh. Prie 14 laipsnių temperatūrų skirtumo jie turėtų būti maždaug 3 kartus mažesni, tai yra maždaug tiek kiek prarasite vien per rostverką.
Jo, roostverkas tikras šalčio tiltelis. Tik aš nesutinku su gautais rezultatais.
Pabandysiu apskaičiuoti nuostolius per mano roostverka. Ir pateiksiu visą skaičiavimo eigą.
mano roostverko išmatavimai 0,3mx0.6mx37m
Horizontalių paviršių plotas =2x11,1m2
vertikalių paviršių plotas =2x22.2m2
21 polius po 30 cm t.y. vieno polio plotas 0,071 m2*21 polius = 1,4844 m2
Neapšiltintos rostverko paviršiaus kontaktuojančio su poliais paviršiaus plotas = 11,1m2- 1,4844m2=9,6156m2
su
u-wert pasižiūrim apšiltinto iš apačios 20 cm EPS sluoksniu betono temperatūras kurios patalpų temperatūrai esant +20 yra nuo 18,9C iki 19,6C, vidurkis 19,25C. Turint omenyje, kad vidaus temperatūrai esant +20C, nesant roostverko ir patalpų tiesioginio kontakto, iki rostverko šiluma patenka per sienos konstrukcijas, kurios taip pat turi šiokią tokią šiluminę varžą, taigi ir vidutinė temperatūra turėtų mažėti, kas įtakos mažesnę roostverko vidutinę temperatūrą ir atitinkamai mažesnius nuostolius dėl temperatūros, bei dėl sienų varžos roostverką pasiekęs energijos kiekis bus mažesnis nei čia apskaičiuotas. Roostverko temperatūrą įtakos ir poliai kurie turėtų sumažinti bendrą roostverko temperatūrą ir vėl nuostoliai dėl to turėtų būti šiek tiek mažesni nei apskaičiuoti.
Skaičiuojam nuostolius per roostverko paviršių.
Viršutinis roostverko paviršius 11,1m2 ne praranda šilumą, o ją gauna taigi iš nuostolių šį paviršių minusuojam.
Vertikalus roostverko paviršius nukreiptas į lauko pusę 22,2m2. Dalis jo bus lauke, su projektine šalčiausia -23C lauko temperatūra, dalis bus po įšalo sukaustyta žeme. Nežinau kokia vidutinę temperatūrą imti, sakykim -20C. Tai esant 20cm EPS apšiltinimui R=5 ir temperatūrų skirtumui 39,25C bus patiriami 0,1743 kW/h nuostoliai.
Vertikalus roostverko paviršius nukreiptas į vidinę pusę 22,2m2. Imkim projektinę žemės temperatūrą +4C. Tai esant 20cm EPS apšiltinimui R=5 ir temperatūrų skirtumui 15,25C bus patiriami 0,0677 kW/h nuostoliai. Šie nuostoliai bus daug maž pastovūs ištisus metus nekreipiant dėmesio į lauko temperatūros svyravimus.
Apatinis roostverko paviršius 11,1m2 kurį sudaro kontaktinis su poliais plotas 1,4844 m2 ir 20cm EPS apšiltintas plotas 9,6156m2. Šiuo atveju nuostoliams per polius tikslinga imti DEU paminėtą nešiltinto rostverko laidumo koeficientą 2,44 W/m2K (U-werte jis 2.5). tai per 60 cm storio betoną bus netenkama 0,0921 kW/h. Šis dydis iš esmės turės būti pastovus, nekintamas per visus metus.
Apšiltinta apačios dalis 9,6156m2 apačioje turės 18,9C. Per 20 cm EPS į žemės +4 bus netenkama 0,0287 kW/h. Šis dydis iš esmės bus pastovus kiaurus metus.
Taigi, gavom pastovų per roostverką netenkamos šilumos dydį 0,0677 kW/h + 0,0921 kW/h + 0,0287 kW/h=0,1878kW/h
Kintantis maksimalus skaičiuotinas dydis - 0,1743 kW/h
Maksimalus per visą roostverką patiriamų nuostolių bendras dydis =
0,3621kW/h
Mano namas turės 30m2 langų plotą, per kurį esant -23C bus netenkama 1,032 kW/h, taigi, nepalyginamai daugiau.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad apskaičiuoti šilumos nuostoliai per roostverką 0,3621kW/h bus galimi tiktai tuo atveju, jei visas roostverko viršutinis paviršius kontaktuos su patalpų vidumi, ko praktiškai niekuomet nebūna. Šį apskaičiuotą nuostolį reikėtų sumažinti sienų laikančiajai konstrukcijai naudojamų medžiagų šilumos laidumu. O jei imsim liktinius klojinius, kaip kad Vilienės atveju, kur laikančioji konstrukcija iš vidaus apšiltinta EPS sluoksniu tai roostverko šilumos nuostolius dar reikėtų sumažinti ir šio EPS sluoksnio šilumine varža.
Šio šilumos tiltelio mažinimui yra naudojamas ir plačiai reklamuojamas, bet man abejonių keliantis, pirmos eilės "šiltų" dujų silikato blokelių mūrijimas. Nuorodoje
paskutinės trys nuotraukos. Aš manyčiau, kad jei jau visą svorį atlaiko dujų silikato blokelis, tai ir visą namą tuomet geriausia mūryti iš jų.