Įkraunama...
Įkraunama...

Pasyvus namas - 11 tema

QUOTE(Vilienė @ 2012 01 22, 20:18)

Šiandien teko matyti, kaip tai daro švedai, Goteborgo priemiestyje. Nebaisu net didokas sklypo nuolydis 4u.gif



Man irgi labai patinka pamatų plokštė, tačiau keli dalykai neduoda ramybės: galimas putplasčio ir automatiškai pastato sėdimas, graužikų įsiveisimas į pamatus ir tokių pamatų ilgaamžiškumas.

Aš suprantu, kad pamatų plokštė puikiai tinka lengvam skydiniam/karkasiniam ar iš ICF blokelių statoma namui, tačiau aš noriu statyti mūrinį namą iš silikato ar keramikos.

Man atrodo, kad tokiam sunkiam namui pamatų plokštė ne itin tinka.

Beje, kaip jūsų pamatai: nejudėjo per tuos 2 ar 3 metus kiek stovi namas. Nėra sienoje įtrūkimų ar kitų deformacijų?
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2012 01 22, 20:18)
Tarkim yra naujas vaistas vėžiui gydyti, pavadinkim XXX. O jūs klausiate "kuo geriau vėžį gydyt, amidopirinu ar citramonu? XXX palikim šį kartą ramybėje" doh.gif

thumbup.gif

Pridursiu, kad mano galva reikėtų pasirinkti arba PN su pamatų plokšte, elekriniu šildymu, rekuperatoriumi ir kitais atributais arba standartas. Nes PN su juostiniais pamatais ir KKK tai kaip sumuštinis su sviestu, lašiniais ir majonezu. Žinoma dėl skonio nesiginčijama, bet tikrai gerai pagalvokite ar bus skanu. Valgysite visą likusį gyvenimą.
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2012 01 22, 20:34)
Man atrodo, kad tokiam sunkiam namui pamatų plokštė ne itin tinka.

Tam ir yra konstruktoriai, kad nereikėtų namo statyti ant savo nuojautų.
Atsakyti
QUOTE(DEU @ 2012 01 22, 20:39)
thumbup.gif

Pridursiu, kad mano galva reikėtų pasirinkti arba PN su pamatų plokšte, elekriniu šildymu, rekuperatoriumi ir kitais atributais arba standartas. Nes PN su juostiniais pamatais ir KKK tai kaip sumuštinis su sviestu, lašiniais ir majonezu. Žinoma dėl skonio nesiginčijama, bet tikrai gerai pagalvokite ar bus skanu. Valgysite visą likusį gyvenimą.


Aš įsivaizduoju tokį sumuštinį:

pamatai - juostiniai ar plokštė. Čia skirtumas toks: plokštė šiek tiek šiltesnė, juostiniai - tvirtesni.
rekuperatorius - privalomas.
šildymas - jokiu būdu ne elektra. Daug geriau granulinis ar KKK pečius, kuris šilumą atiduoda jei ne į grindis/radiatorius, tai bent pašildo rekuperatoriaus tiekiamą šaltą orą iš lauko.

Dar į šį sumuštinį įdėkime saulės kolektorius ir turime tikrai pasyvų namą, kuris ne tik naudoja mažai energijos, bet ir tą trūkstamą kiekį energijos (jos gi vis tiek truks) pasigamina iš atsinaujinančių šaltinių. Toks namas - tikrai pasyvus, t.y. jis ne tik mažai vartoja energijos, bet ir ta energija yra atsinaujinanti.

Tik toks namas gali būti vadinamas pasyviu namu.
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2012 01 22, 20:34)
Man irgi labai patinka pamatų plokštė, tačiau keli dalykai neduoda ramybės: galimas putplasčio ir automatiškai pastato sėdimas, graužikų įsiveisimas į pamatus ir tokių pamatų ilgaamžiškumas.

Aš suprantu, kad pamatų plokštė puikiai tinka lengvam skydiniam/karkasiniam ar iš ICF blokelių statoma namui, tačiau aš noriu statyti mūrinį namą iš silikato ar keramikos.

Man atrodo, kad tokiam sunkiam namui pamatų plokštė ne itin tinka.

Beje, kaip jūsų pamatai: nejudėjo per tuos 2 ar 3 metus kiek stovi namas. Nėra sienoje įtrūkimų ar kitų deformacijų?

tinka ir daugiaaukščiam plyta ant plytos ir šeip idomiu laidų
Atsakyti
QUOTE(plepuciuke @ 2012 01 22, 02:17)
KaroliLT, kiek suprantu tu lankei kursus, tu cia gale metu lankei?  g.gif Vardas girdetas  4u.gif

Nu ka as galiu pasakyt, vat butent per tuos kursus ir aiskuno, matavimo vienetus, ir tokias smulkmenas, kurios man pabaigusiai pastatu konstrukcijas atrode tikrai bereiksmiai ir kas juokingiausia, kad visi tokie dalykai gi STR surasyti, o jie aiskina ispute akis, kaip tipo kokia naujiena, va cia tai tikrai pakvipo KOMERCIJA. Aisku, kai prasidejo vedinimas ir sildymas, tai ten jau man buvo grybai, nes aiskino, taip lyg mes jau butume tikri vedinmo specialistai, ir jau zinotume, kur reikia ortaliu, kur nereikia, na energetikimas siuo klausimu tikrai buvo ko padiskutuoti.
Bet visa kita tai buvo tikrai zemas lygis, bet manp akim ziurint. Kursu organizavimas, tai tikrai geras, bet turinys tai ryskiai silpnas.
Na siaip dar patiko, kad per kursus realiai, ir gyvai rode, kaip atliekamas pastato sandarumas, super dalykas buvo  4u.gif
As pavydziui nelankiau visu kursu, neturiu tiek finansu "lycnu', as pasirinkau tik paskaitas kurias noreciau isklausyti, ir sumokejau atitinkama tik dali "pinionsu". Anot organizatoriu, jiem patiem ne ka ten daug ir lieka, nes vokieciai labai nenoriai vaziuoja cia i tuos kursus, tipo tuos mokytojus labai sunku prisikviesti atvaziuoti, ir mums kursu data buvo nukelta. Ir siaip cia tie kursiai kaip kokia savotiska tipo sekta gaunasi, tipo kai pabaigi tuos kursus, tai gali ten kazkaip kazkur daugiau tobuleti, ir tapti tos informacijos skleideju, ir buti ju rate, tai yra destytoju rate. Sakau, ziaurei nepatiko, kad kaip architektams ir konstruktoriasm nebuvo pateikta konkreciu ivairiu mazgu ir sprendimu, buvo tik keletas, ir labai paprastu primityviu mazgu, kazkaip buvo paskaitoj renovacija, bet nieko ten labai mandro neisgirdau, tikejausi daugiau mazgu ir sprendiniu, ju daugiau suradau Vokieciu knygose, nei ju seminare.

Siaip gal sakyciau tie kursai, kazka zinanciam apie PN, bet daugiau i pradedancio puse.
O phpp programike tai tikrai super  drinks_cheers.gif man ji labai pravercia ir ne tik projektuojant PN, bet ir paprastus namus skaiciuojant.


Taip smile.gif - Manau męs iš matymo turėtume būti pažystami wink.gif

Šiuose mokymuose skysčiausiai atrodo ta dalis kurioje daugiausia žinių turi klausytojas wink.gif

Jei nieko nesupainiojau - Jūsų nebuvo pirmosiose dienose kai buvo kalbama apie konstrukcijas ir šiluminius tiltelius... Lektorius I.Hoffe nurodė keletą nemokamų resursų kuriuose galima rasti konstruktyvo mazgų karkasiniams pastatams.

Kaip suprantu PHI papildomas pajamas darosi ir iš leidinių, katalogų ir kitos rašliavos, tad konkretumo stoką galima suprasti wink.gif Gaila, kad ne viską susipranta į anglų kalbą išversti wink.gif

Dėl STR ir PHPP - yra tam tikrų skirtumėlių ir niuansu šildymo galios ir sąnaudų skaičiavimuose, tad PHPP lietuviškiems namukams reikėtų vartoti "saikingai" wink.gif
Atsakyti
QUOTE(And11 @ 2012 01 22, 21:29)
o ka daryt kai antro auksto perdanga laikosi tik ant kolonu, nes kokia 50-60% sienu yra is stiklo.  ar yra budas suzenyt perdangos kolonas su PP?

Viskas priklauso nuo apkrovų - kas ant tos perdangos planuojama, kiek viso tų kolonų bus, kaip išdėstytos ir pan. Sudėtingesnė plokštė bus, konstruktoriai tikrai pavargs, bet iš akies imant nemanau, kad neįmanoma.
Čia kokį autosaloną žadate statyti smile.gif , 50-60proc stiklo Lietuvos sąlygom gyvenamam pastatui yra pereboras.
Atsakyti
del skonio nesigincijam lotuliukas.gif
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2012 01 22, 21:34)
Man atrodo, kad tokiam sunkiam namui pamatų plokštė ne itin tinka.

Beje, kaip jūsų pamatai: nejudėjo per tuos 2 ar 3 metus kiek stovi namas. Nėra sienoje įtrūkimų ar kitų deformacijų?

"Sunkus namas": palyginkite 124L / m2 betono, kad ir lengvo, porėto svorį su silikato blokeliais, net ir su keramika, ir gal svorio baimė dings?
Narvid net daugiaaukščio PP įdėjo, tai ką ten mums su vienbučiu...kavotis reik biggrin.gif

Namas tik antrus metus pradėjo, kad pastebėti kokius tai sėdimus reikėtų labai tiksnių matavimų, kas neabejotinai nebuvo ir nebus atlikta. Sienų įtrūkimai: kaip juos pamatyti, kai konstruktyvas iš visų pusių paskendęs EPS'e? Rentgenu? biggrin.gif čia nebent labai didelės deformacijos būtų kad EPS prasižiotų. Praktiškai sienų skilimai sunkiai įsivaizduojami, sienos monolitinės, armuotos. Net ir mūro atveju plokštę tektų gerokai deformuoti, kad kažkas atsitiktų sienoms.
Papildyta:
QUOTE(And11 @ 2012 01 22, 22:08)
del skonio nesigincijam  lotuliukas.gif

Nieks apie grožį/skonį ir nekalba, atkreipkite dėmesį į temos pavadinimą 4u.gif
Papildyta:
QUOTE(DEU @ 2012 01 22, 21:42)
sumuštinis su sviestu, lašiniais ir majonezu. Žinoma dėl skonio nesiginčijama, bet tikrai gerai pagalvokite ar bus skanu. Valgysite visą likusį gyvenimą.

thumbup.gif Likęs gyvenimas ilgas nebus - pratęsiant temą: cholesterolis, infarktas/insultas, medinis makintošas biggrin.gif thumbup.gif
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2012 01 22, 21:48)

juostiniai - tvirtesni.

Tik toks namas gali būti vadinamas pasyviu namu.

Ar Eifelį žadate ant tų pamatų statyti, ar dar vieną TV bokštą? Visada yra riba, kurią pasiekus būna UŽTENKA 4u.gif

Nenustoju stebėtis jūsų saliamoniška saviraiška 4u.gif Nors visi aplinkui sako "striženo" jums vistiek "goleno". Ir kuklumo nesiskolint - liejas per kraštus: "TIK TOKS" ir joks kitoks! biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2012 01 22, 20:00)
Kurie pamatai bus šiltesnis:

1. juostiniai, kurie apšiltinti iš abiejų pusių. Neapšiltinta lieka tik pamato papėdė/padas;
2. gręžtiniai, kurių rostverkas apšiltas iš visų pusių (abu šonai ir apačia), tačiau poliai nuogi.

Laikykime, kad abu pamatų tipai apšiltinti vienodu šiltinimo sluoksniu. Pamatų storis taip pat vienodas: 30 cm juostinio pamato ir 30 cm gręžtinio.

Aš suprantu, kad per polius siena ir visas namas gaus kažkiek šalčio, tačiau ar per juostinio pamato padą, kuris nėra apšiltintas, nepapuls toks pats ar dar didesnis šalčio kiekis kaip per gręžtinius pamatus.

Taigi, kurie iš šių dviejų pamatų labiau tinkami pasyviam namui? Kuris pamatas šiltesnis?

Šį kartą pamatų plokštę paliekame ramybėje.


Į šį klausimą rimtai nepaskaičiavęs neatsakysi. Pabandysiu primesti.

Roostverko akštis paprastai būna 60cm=600mm, vidaus temperatūrą imkim 20 laipsniu C, o žemės temperatūrą imkim 4 laipsniai C (jei kalba eina apie PN tai poliai turėtų įšalo negauti). Įsivaizduokim, kad iš šonų roostverkas apšiltintas idealiai ir nuostolių nepatiria, o iš apačios absoliučiai nešiltintas, taigi šaltis į roostverką patenka ne tik per polius, bet per visą apačią. Paimam u-wert.net ir matom, kad per 60 cm betoną iš žemės +4 betonas sušyla nuo +5C iki +15C, tokio storio betono varža R=0,41
Turint polių storį, galima būtų paskaičiuoti kiek šilumos būtų netenkama per juos, jei roostverkas ir iš apačios būtų apšiltintas.

Juostiniai pamatai paprastai būna ~3m=3000mm, su u-wert.net matom, kad prie tokių pat sąlygų pasiekiama R=1,37 o temperatūra sušyla nuo nuo 4.5C iki 18.5C.

Poliai paprastai buna 30cm skersmens, bet neaiškus jų skaičius. Apskaičiavus bendrą polių plotą, ir įmetus skaičiukus į narvid skaičiuoklę vaizdas taptų tikslesnis. Žinant tiek juostinių pamatų plotą, tiek roostverko, tiek polių, bei atitinkamai, monolito varžas, galima būtų labai tiksliai viską susiskaičiuoti. Vis tik turiu įtarimą kad dėl nedidelio kontakto su poliais ploto, jei roostverkas iš apačios apšiltintas ir poliai apsaugoti nuo įšalo, patiriami nuostoliai bus mažesni, nei juostinių pamatų. Bet jei poliai nuo įšalo neapsaugoti, tada jau gali būti liūdniau.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 23 sausio 2012 - 01:17
QUOTE(mintas @ 2012 01 23, 01:01)
Į šį klausimą rimtai nepaskaičiavęs neatsakysi. Pabandysiu primesti.

Roostverko akštis paprastai būna 60cm=600mm, vidaus temperatūrą imkim 20 laipsniu C, o žemės temperatūrą imkim 4 laipsniai C (jei kalba eina apie PN tai poliai turėtų įšalo negauti). Įsivaizduokim, kad iš šonų roostverkas apšiltintas idealiai ir nuostolių nepatiria, o iš apačios absoliučiai nešiltintas, taigi šaltis į roostverką patenka ne tik per polius, bet per visą apačią. Paimam u-wert.net ir matom, kad per 60 cm betoną iš žemės +4 betonas sušyla nuo +5C iki +15C, tokio storio betono varža R=0,41 
Turint polių storį, galima būtų paskaičiuoti kiek šilumos būtų netenkama per juos, jei roostverkas ir iš apačios būtų apšiltintas.

Juostiniai pamatai paprastai būna ~3m=3000mm, su u-wert.net matom, kad prie tokių pat sąlygų pasiekiama R=1,37 o temperatūra sušyla nuo nuo 4.5C iki 18.5C.

Poliai paprastai buna 30cm skersmens, bet neaiškus jų skaičius. Apskaičiavus bendrą polių plotą, ir įmetus skaičiukus į narvid skaičiuoklę vaizdas taptų tikslesnis. Žinant tiek juostinių pamatų plotą, tiek roostverko, tiek polių, bei atitinkamai, monolito varžas, galima būtų labai tiksliai viską susiskaičiuoti. Vis tik turiu įtarimą kad dėl nedidelio kontakto su poliais ploto, jei roostverkas iš apačios apšiltintas ir poliai apsaugoti nuo įšalo, patiriami nuostoliai bus mažesni, nei juostinių pamatų. Bet jei poliai nuo įšalo neapsaugoti, tada jau gali būti liūdniau.


Turint apie 60 bėginių metrų pamatų, vertikalūs paviršiai rostverko atveju (jei jo aukštis 0,5 m) susirado apie 30 m2, juostinių 90 m2. Net apšiltinus "idealiai" nuostoliai bus nemaži ir jų nevertinti būtų neteisinga. Ypač juostinių pamatų atveju.
Beje "idealiai" labai sąlyginė sąvoka, jei turite galvoje 20 cm, tai iki 0 šilumos nuostolių dar labai toli.

Šilumos nuostolius naudingiau būtų skaičiuoti kWh, nei lyginti paviršių temperatūras. Prie jūsų nurodytų sąlygų esant 60 bėginių metrų pamato susidaro 36 m2. Susidaro plotas videsnis nei visų langų ir durų. Tikriausia esate tvirtai įsitikinę, kad silpniausia namo vieta langai, nes jų laidumo koeficientas tik kokie 0,8 W/m2K. Nešiltinto rostverko laidumo koeficientas 2,44 W/m2K.
36 x 2,44 (60 cm betono laidumo koeficientas) x 14 (temperatūrų skirtumas) gaunasi 1,23 kWh nuostolis. Ir čia tik per apatinį rostverko paviršių, bei nedarant šildomų grindų. Per šildymo sezoną netoli 6000 kW.
Vaizdumo dėlei priminsiu, kad Vilienės viso namo šilumos nuostoliai prie 43 (vidaus 20 lauko -23) laipsnių temperatūrų skirtumo apskaičiuoti 3,7 kWh. Prie 14 laipsnių temperatūrų skirtumo jie turėtų būti maždaug 3 kartus mažesni, tai yra maždaug tiek kiek prarasite vien per rostverką.
doh.gif
Atsakyti
Nežinau tikriausiai aš kažko nesuprantu... Norit pasakyti kad jūs nuostolius per pamatą skaičiuojate vertindami visą pamatao paviršių?... Apatinį, šoninį, polių plotas ir pan? Juk neskaičiuosit viso neapšiltinto ir nešildomo pastato paviršiaus plotų vien tam, kad paskaičiuoti nuostolius per susijungimo vietą su šildomu apšildomu pastatu. Tai yra šiluminiai tilteliai, kurių koeficientas manau taip lengvai neapsiskaičiuoja. Ne veltui nuostoliams per juos naudojamas perimetras o ne plotas, nes temperatūra pjūvio sankirtoje kinta visiškai netolygiai.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Giedruolė: 23 sausio 2012 - 08:19
QUOTE(Giedruolė @ 2012 01 23, 08:18)
Nežinau tikriausiai aš kažko nesuprantu... Norit pasakyti kad jūs nuostolius per pamatą skaičiuojate vertindami visą pamatao paviršių?... Apatinį, šoninį, polių plotas ir pan? Juk neskaičiuosit viso neapšiltinto ir nešildomo pastato paviršiaus plotų vien tam, kad paskaičiuoti nuostolius per susijungimo vietą su šildomu apšildomu pastatu. Tai yra šiluminiai tilteliai, kurių koeficientas manau taip lengvai neapsiskaičiuoja. Ne veltui nuostoliams per juos naudojamas perimetras o ne plotas, nes temperatūra pjūvio sankirtoje kinta visiškai netolygiai.


Sutinku, kad tiesiogiai visus paviršius sumuoti būtų neteisiga. Reikėtų įvertinti šildomo ir šaldomo ploto santykį. Labai svarbu koks rostverko plotas yra šildomas, kuo jis mažesnis tuo nuostoliai bus mažesni. Neturint pamato ir sienos sujungimo brėžinuko tai tik labai teoriniai skaičiavimai.
Nors, jei imsime nuostolius per horizontalius rostverko paviršius, kaip pasiūlė Mintas, tai bus kažkas panašaus.
Atsakyti