Pasyvus namas - 11 tema

#421
QUOTE(DEU @ 2012 01 12, 12:53)
Deja realybė tokia, kad žiemą ir iš vakuminių apčiuopiamos naudos nėra.
Ieškant ne ekologinės, o ekonominės naudos, labiau apsimokėtų rinktis kuo pigesnį saulės kolektorių.

Mudu puikiai matėm, kaip veikė vilniečių kolektoriai praeitą vasarį, momentinė galia siekė iki 4kW. Todėl su teiginiu "apčiuopiamos naudos nėra" nesutinku. 4u.gif
Atsakyti
#422
QUOTE(Vilienė @ 2012 01 12, 12:19)
Mudu puikiai matėm, kaip veikė vilniečių kolektoriai praeitą vasarį, momentinė galia siekė iki 4kW. Todėl su teiginiu "apčiuopiamos naudos nėra" nesutinku. 4u.gif


Buvo, buvo. Bet ar tas vienas blykstelėjimas labai daug keičia? Aš labiau linkęs vertinti visą šildymo sezonu duodamą ar neduodamą naudą.
Kai pasakėte, kad jūsų tėvų name sumontuotų vakuminių kolektorių, įtaka šilto vandens ruošimui, nuo spalio 2 iki sausio, buvo labai simbolinė, net man skeptikui, atrodė kiek keistokai. Tikėjausi, kad jie padengs bent pusę vandens šildymo sąnaudų. Tačiau jei taip nėra, tai tikrai iš jų jokios naudos. Iki rugsėjo puikiausia veiks net ir savadarbis kolektorius.
Atsakyti
#423
Turiu keistą klausimą. Kokia sienos sitema būtų sandaresnė: silikatas ir neoporas ar keramika ir akmens vata?

Taip klausiu todėl, kad silikato sienos tiesesnės, todėl atrodo, kad iš esmės kietesnė medžiaga neoporas geriau prie jo priglus, t.y. bus mažiau ar visai nebus oro tarpelių tarp silikato ir neoporo.

Keraminių sienų mūras - kreivesnis, todėl man atrodo, kad prie jo geriau tiktų akmens vata, nes ji geriau prisispaustų nei neoporas ir nepaliktų oro tarpelių.

Ar aš teisingai mastau, ar visos apšiltinimo medžiagos vienodai gerai prisipaudžia prie mūro sienų?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 12 sausio 2012 - 13:39
#424
QUOTE(cibulis @ 2012 01 12, 13:38)
Turiu keistą klausimą. Kokia sienos sitema būtų sandaresnė: silikatas ir neoporas ar keramika ir akmens vata?

Taip klausiu todėl, kad silikato sienos tiesesnės, todėl atrodo, kad iš esmės kietesnė medžiaga neoporas geriau prie jo priglus, t.y. bus mažiau ar visai nebus oro tarpelių tarp silikato ir neoporo.

Keraminių sienų mūras - kreivesnis, todėl man atrodo, kad prie jo geriau tiktų akmens vata, nes ji geriau prisispaustų nei neoporas ir nepaliktų oro tarpelių.

Ar aš teisingai mastau, ar visos apšiltinimo medžiagos vienodai gerai prisipaudžia prie mūro sienų?


Mano nuomone akmens vatos sandarumą užtikrinti iš vis gana sudėtinga, nebent ji būtų purškiama. Tačiau dar daugiau bėdų gali kilti praėjus kuriam laikui dėl sukritimų ar karkaso kraipymosi. Be to tokią konstrukciją daug sunkiau apsaugoti nuo vėjo bei drėgmės patekimo, čia jau nemažai priklauso kokia būtų išorinė apdaila.

Neoporas yra klijuojamas, o ne šiaip priglunda. Siekiant maksimaliai padidinti sandarumą, plokštę klijais galima tepti perimetru. Vieną plokštę su kita būtina suklijuoti klijais. Neoporo variantas mano galva realybėje tikrai sandaresnis. Ir nelabai nesvarbu ant ko klijuojamas.
Atsakyti
#425
QUOTE(DEU @ 2012 01 12, 14:01)
Mano nuomone akmens vatos sandarumą užtikrinti iš vis gana sudėtinga, nebent ji būtų purškiama. Tačiau dar daugiau bėdų gali kilti praėjus kuriam laikui dėl sukritimų ar karkaso kraipymosi. Be to tokią konstrukciją daug sunkiau apsaugoti nuo vėjo bei drėgmės patekimo, čia jau nemažai priklauso kokia būtų išorinė apdaila.

Neoporas yra klijuojamas, o ne šiaip priglunda. Siekiant maksimaliai padidinti sandarumą, plokštę klijais galima tepti perimetru. Vieną plokštę su kita būtina suklijuoti klijais. Neoporo variantas mano galva realybėje  tikrai sandaresnis. Ir nelabai nesvarbu ant ko klijuojamas.

O mano nuomone vata kokia ji bebutu purskiama ar plokstemis yra pakankamai laidi orui, todel pati viena niekaip neuztikrina sandarumo, nors ir butu istisinis jos sluoksnis be jokiu tarpeliu, todel prie vatos butinos visokios sandarinancios pleveles, tas pats GK ir pan. Isivaizduok vata kaip mikrokonstrukcija erdvei uzpildyt, kad joje laisvai necirkuliuotu konvekciniai srautai, pernesantys silumine energija.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 12 sausio 2012 - 14:24
#426
QUOTE(cibulis @ 2012 01 12, 14:38)
Turiu keistą klausimą. Kokia sienos sitema būtų sandaresnė: silikatas ir neoporas ar keramika ir akmens vata?

Žiūrėkite į konstrukciją iš esmės: nesandarumas galimas dėl medžiagos laidumo orui, šiuos parametrus pateikia gamintojai, ir dėl montavimo defektų. Tingiu knaisiotis ir rinkti parametrus, pats ne ką blogiau googlinate, todėl iš akies, mintinai:
silikatas bus laidesnis orui nei keramika, bet silikato laidumas tikrai ne problematinis kaip vatos - pastaroji be pamušalo (plėvelės) yra tikra konstrukcijos bėda. Neoporas irgi laidus orui, bet jo laidumas visai kitos eilės skaičius lyginant su vata. Bet tikroji sandarumo bėda yra montažas (mūrinimas) jei peckeliai naudos senoviškai kalkinį skiedinį o ne mūro klijus duodu 100proc kad sandarumas bus kaip minimum prastas, ypač vertikaliose siūlėse. Todėl turit stovėti ir žiūrėti, kaip blogai KLIJUOJAMI o ne mūrijami - čia yra sandarumo esmė, ne medžiagose. Vata ar su silikatu, ar su keramika yra blogiau dar ir drėgmės/kondensato požiūriu, niekuomet net nepagalvočiau naudoti.
Papildyta:
QUOTE(DEU @ 2012 01 12, 14:25)
Buvo, buvo. Bet ar tas vienas blykstelėjimas labai daug keičia? Aš labiau linkęs vertinti visą šildymo sezonu duodamą ar neduodamą naudą.
Kai pasakėte, kad jūsų tėvų name sumontuotų vakuminių kolektorių, įtaka šilto vandens ruošimui, nuo spalio 2 iki sausio, buvo labai simbolinė, net man skeptikui,  atrodė kiek keistokai. Tikėjausi, kad jie padengs bent pusę vandens šildymo sąnaudų. Tačiau jei taip nėra, tai tikrai iš jų jokios naudos. Iki rugsėjo puikiausia veiks net ir savadarbis kolektorius.

Be to blykstelėjimo buvo ir daugiau panašių, finale kol saulėtumas buvo pakankamas kWh biro visai neprastai.
Tėvų kolektorius paskendo dujose - DK nesiskaitė su saulėtumu ir vykdė jam užduotą programą palaikyti +50C. Kiek kolektoriai prisidėjo - duomenų nėra. Reikės pakontroliuoti orui pasitaisius - kaip tik prognozėse žiema, tikėtina su saulėtom dienom, pažiūrėsim kiek C pasieks glikolis.
Atsakyti
#427
QUOTE(DEU @ 2012 01 12, 15:25)
Buvo, buvo. Bet ar tas vienas blykstelėjimas labai daug keičia? Aš labiau linkęs vertinti visą šildymo sezonu duodamą ar neduodamą naudą.
Kai pasakėte, kad jūsų tėvų name sumontuotų vakuminių kolektorių, įtaka šilto vandens ruošimui, nuo spalio 2 iki sausio, buvo labai simbolinė, net man skeptikui,  atrodė kiek keistokai. Tikėjausi, kad jie padengs bent pusę vandens šildymo sąnaudų. Tačiau jei taip nėra, tai tikrai iš jų jokios naudos. Iki rugsėjo puikiausia veiks net ir savadarbis kolektorius.

Kai saule bus veiks ir tas ir tas . Draugas pasidares plokstuminiu saule kolektoriu tai kai saule ziema islenda tai ir prie -15...20 turi silto vandens ,dar ir grindis pasildo .
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo korida: 12 sausio 2012 - 21:14
#428
QUOTE(korida @ 2012 01 12, 22:12)
Kai saule bus veiks ir tas ir tas . Draugas pasidares plokstuminiu saule kolektoriu tai kai saule ziema islenda tai ir prie -15...20 turi silto vandens ,dar ir grindis pasildo .

Plokštieji irgi gali būti vakuuminiai, ne tik vamzdžiai/kolbos. Vakuumas tarnauja kaip termoizoliacija - būtent todėl turime naudos iš kolektoriaus net esant arktinėms temperatūroms 4u.gif
Atsakyti
#429
QUOTE(korida @ 2012 01 12, 21:12)
Kai saule bus veiks ir tas ir tas . Draugas pasidares plokstuminiu saule kolektoriu tai kai saule ziema islenda tai ir prie -15...20 turi silto vandens ,dar ir grindis pasildo .

thumbup.gif
Abydna turėtų būti prisipirkusiems vakuminių kolektorių, kai net spalio mėnesį neaišku ar šildo ar ne.
Vat gudrūs litovcai kepa samopalus ir prie -15...20 netik vandenį, bet ir grindis šildo!
Patentuokit kuo greičiau technologiją, nes kapitalistinis pasaulis greitai nukopijos ir visus milijonus sau susižers. 4u.gif
Atsakyti
#430
QUOTE(Vilienė @ 2012 01 12, 21:05)
Žiūrėkite į konstrukciją iš esmės: nesandarumas galimas dėl medžiagos laidumo orui, šiuos parametrus pateikia gamintojai, ir dėl montavimo defektų. Tingiu knaisiotis ir rinkti parametrus, pats ne ką blogiau googlinate, todėl iš akies, mintinai:
silikatas bus laidesnis orui nei keramika, bet silikato laidumas tikrai ne problematinis kaip vatos - pastaroji be pamušalo (plėvelės) yra tikra konstrukcijos bėda. Neoporas irgi laidus orui, bet jo laidumas visai kitos eilės skaičius lyginant su vata. Bet tikroji sandarumo bėda yra montažas (mūrinimas) jei peckeliai naudos senoviškai kalkinį skiedinį o ne mūro klijus duodu 100proc kad sandarumas bus kaip minimum prastas, ypač vertikaliose siūlėse. Todėl turit stovėti ir žiūrėti, kaip blogai KLIJUOJAMI o ne mūrijami - čia yra sandarumo esmė, ne medžiagose. Vata ar su silikatu, ar su keramika yra blogiau dar ir drėgmės/kondensato požiūriu, niekuomet net nepagalvočiau naudoti.


PN patalpų sandarinimo projektavimo principas panašus kaip ir apšiltinimo sluoksnio, paimi pieštuką ir vedi palei visą pastato, priešingai apšiltinimo sluoksniui, vidinį paviršių.

Kalbant apie pastato sandarumą, tai svarbiausias sandarumui skirtas elementas yra patalpų vidaus apdaila, taigi vidinis tinkas arba gipskartonio plokštės, sandariai sujungtos su langais grindimis ir lubomis. Visa vidaus apdaila turi užtikrinti pastato reikalaujamą sandarumą.

Nesiūloma pagal sandarumo savybes rinktis statybines ir apšiltinimo medžiagas, nors aišku jei konstrukcija bus sandaresnė, galima bus aplaidžiau žiūrėti į patalpų vidaus įrengimo darbus.

Kalbant apie garo plėveles, montuojant apšiltinimą su vatomis, tai vs tik teisingiausia būtų jas montuoti patalpų vidinėje pusėje, iškart po gipskartoniu, prieš mūrą, taip nuo drėgmės perekliaus būtų apsaugotas ir mūras, be to ji prisidėtų prie teisingo patalpų užsandarinimo iš vidaus principo, teisingiau būtų organizuojami sandarūs sujungimai su langais, durimis, lubomis ir grindimis.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 13 sausio 2012 - 10:31
#431
QUOTE(Vilienė @ 2012 01 12, 21:05)

Žiūrėkite į konstrukciją iš esmės: nesandarumas galimas dėl medžiagos laidumo orui, šiuos parametrus pateikia gamintojai, ir dėl montavimo defektų. T



Gal ne visiškai teisingai išsireiškiau. Silikatinė siena būna labai lygi. Keraminė - ne tokia lygi, nes silikato tikslumo paklaida pagal sertifikatus apie 1-2 mm, o keramikos - apie 6-9 mm.

Vata - minkštesnė, neoporas - kietesnis.

Todėl man atrodo, kad prie tiesesnės sienos (silikato) puikiai priglus ir vata ir neoporas. O štai kadangi keramikos siena kreivesnė, tai neoporo taip tiksliai neprispausi (nepadės nei klijai, nei smeigės), kad tarp neoporo ir keramikos neliktų oro tarpelio.

Gal aš čia ir klystu, bet man taip kažkodėl atrodo.

Aš manau, kad silikatas ir neoporas yra geresnė siena, nei keramika ir neoporas. Nes silikatas su neoporu labai tiksliai sulips, todėl jau iš išorės (be vidinio apdailos sloksnio) bus kuriamas sandarus apvalkalas.

Ar teisingai mąstau?

Atsakyti
#432
QUOTE(Vilienė @ 2012 01 12, 22:11)
Plokštieji irgi gali būti vakuuminiai, ne tik vamzdžiai/kolbos. Vakuumas tarnauja kaip termoizoliacija - būtent  todėl turime naudos iš kolektoriaus net esant arktinėms temperatūroms 4u.gif


taigi korida rase "draugas turi pasidares..." - tu tiki kad jis pasidare vakumini? smile.gif
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2012 01 13, 10:57)
Aš manau, kad silikatas ir neoporas yra geresnė siena, nei keramika ir neoporas. Nes silikatas su neoporu labai tiksliai sulips, todėl jau iš išorės (be vidinio apdailos sloksnio) bus kuriamas sandarus apvalkalas.

Ar teisingai mąstau?

vis akcentuoji prigludimo tiksluma - ar neatrodo kad IZOLIUOTOS keliu mm oro ertmes pacios savaime yra geras izoliatorius. Aisku nekalbu apie per visa sienos auksti einancius plysius.
Atsakyti