Pasyvus namas - 11 tema

Ir džiaugsmui, ir nevilčiai yra priežasčių.
- Kai paros dujų sąnaudos ~1,6m3 skamba labai džiugiai, bet išsigimusi žiema neleidžia taip atvirai džiaugtis...sulaukime nors trupučio šalčio.
- Kai dujų suvartojama tik ~1,6m3 per parą, klausimas kada atsipirks dujų įvedimas, skaitiklis+katilas+įvadas?

Palyginimui,
54m2 butas (3 lauko sienos, iš apačios ir viršaus kaimynai) šildomas dujomis, plius karšto vandens gamyba (į mėn 25m3 - 30m3),
Rugsėjo pabaiga - 8345 m3
sauso 7 d. - 8549 m3
=204m3 šildymui ir karštam vandeniui, arba ~ 124m3 dujų šildymui.

per panašų laikotarpį
Papildyta:


Matau dar vieną problemą, panašu, kad tokiais tempais per metus nesurinks 500m3, teks dujas brangesniu tarifu pirkti. Pasakyk, kad bent 500m3 pasiektu, bendroj sumoj mažiau mokės .

užkliuvo šis straipsnis. Iš esmės ta dalis, kurioje kalbama apie biomasės deginimo naudojimą PN šildymui. Ten parašyta, kad dėl mažo šilumos poreikio, užtenka kelių kilogramų biomasės dienai, ir orą jos degimui gali pilnai aprūpinti ventilecijos sistema. Čia dar buvo nieko, pet kai perskaičiau, kad dėl mažo kiekio, net ir kamino nereikia, nes ta pati ventilecijos sistema gali susidoroti ir su degimo atliekomis - dūmais, tai jau manyčiau persūdė. Tie kas taip kalba, turbūt nėra matę kamino, kaip jis greitai apsineša suodžiais. Kas liks iš rekuperatoriaus, jei per ji dar ir KKK dūmus paleisi ?

Atkreipkite dėmesį, kad tai tik koncepcija kuri būtų tinkama PH'ui - realių įrenginių kol kas nėra. Tačiau manyčiau, kad vokiečiai anksčiau ar vėliau kažką tokio iškeps

Susidoroti gali su degimo produktais - nebūtina leisti per rekuperatorių degimo produktų

ten konkrečiai buvo parašyta, kad dūmus paleisti per ventiliacijos sistemą. Jei židinys bus statomas toliau nuo rekupo, logiška tokį įrenginį pajunginėti prie ištraukiamo oro kanalo (neįsivaizduoju, kaip bus susitvarkoma su tokia aukšta išmetamų dūmų su visais suodžiais temperatūra), o išmetamo oro kanalas kaip taisyklė jungiamas pro rekupą, nebent atskirą šaką pajungti už rekupo. Bet vis tiek, kiek ten suodžių .

Kaip tai koncepcija? Štai stovi namas, kuris jau naudoja tokią sistemą. Čia nuoroda iš to pačio straipsnio.

P.S. Senai sakiau, kad biomasė - tikamiausia šildymo sistema lietuviškam PN, bet visi abejojo. Gal gi po truputį atsivers visiems akys.

Šio laikotarpio vidutinė temperatūra Kaune buvo +4.
Dujų vieną kubą aš prilyginu 8 kWh. Vadinasi labai apytiksliai šilumos nuostoliai prie +4 buvo apie 0,5 kWh per valandą.
Didžiausias neaiškumas su šilto vandens ruošimu. Kaip suprantu tam buvo naudojami ir saulės kolektoriai. Tačiau jų įtaka lapkritį ir gruodį labai didelė neturėjo būti. Verta būtų pažiūrėti kiek šalto vandens išviso buvo sunaudota. Žiemą šaltą vandenį paprastai naudoja tik buitiniai prietaisai (skalbyklės, indaplovės) ir klozetai, didžiąją dalį vandens žmones sunaudoja pamaišę iki 35 C.
Norint gauti tikslesnius skaičius vertėtų suskaičiuoti saulės pritekėjimus (langų plotas), bendras elektros sąnaudas ir namo šilumos nuostolius.

Beja ką norėjote pasakyti "reto rekuperacinės sistemos vartojimo"? Ar vėdinimas vyksta kaip nors kitaip?

Panašus į Vilienės blogas apie pasyvų namą Airijoje.

Vailantas sureguliuotas palaikyti pastovią temperaturą boileryje, todėl saulė beveik išspirta Nežinau, gal tik dėl saulės kontūro buvimo boilerio apačioje kažką prisidėjo, bet ta dalis labai maža.
Taip, atskirti sąnaudas DHW bus problema. Šalto vandens naudojimas labai didelis: indaplovė, skalbyklė ir dar kaimynai turim savo gręžinį, iš kurio vanduo labai skanus (verkia vietinė maxima; kaimynai su penkialitriais bambaliais semiasi iš gręžinio) todėl vien šiai mieriprijatijai suvartojama min 50l/mėn. Todėl matau tik vieną būdą atskirti DHW - priimti pvz 30l /žm.para, skaičiuoti pašildymą nuo +10 iki +40 ir gauti kiekį kWh, kurį minusuotume iš bendrų 166m3 x 8kWh/m3.
"Reto naudojimo" reikia suprasti tiesiai pažodžiui. Kol nepradėjo per langus bėgt upeliai ir įėjus namo iškart užrasot akiniai rekupas ilsėjosi. Dar prisidėjo kalėdų senis padovanojęs laikrodį su drėgnomačiu. Taip pavyko įveikti senovišką mąstymą, dabar rekupas jau sukasi +/- pastoviai, suprogramavau valdiklį, drėgmė normalizavosi.
Dar reikia pažymėti labai archišką šildymo valdymą: *** vienas (VIENAS ) termostatas, ir tas valdiklyje, kolektorius nereguliuojamas...nors verk iš nevilties. Va taip būna, kai "ilgametė patirtis" laimi prieš pažangą ir jaunystę.
Pastebėjimas dėl grindų: kol lauke pakankamai šilta ir nuostoliai/poreikis mažas grindų temperatura nėra komfortiška, čia dėl mažos, beveik nulinės šildymo galios. Šlepetės būtinos. Laukiam šalčių - tuomet grindys turėtų sušilti labiau.
Papildyta:

Biomasė yra KURAS o ne ŠILDYMO SISTEMA. Truputi nusišnekėta...
Kai visi abejoja o tik pats vienas įsitikinęs galimi du atvejai:
1. Jūs genijus, pralenkęs laiką (pvz Da Vinčis; Kopernikas; Einšteinas)
2. Paprasčiausiai klystate.
Akys atvertos labai plačiai, vaizdo malkų rietuvės neužstoja - matosi daug geresnių alternatyvų!!!

Pateikite savo nuomonę, kuom šildymas naudojant KK yra geresnis už likusias kuro rūšis. Dar kartą (gal jau -nioliktą?) persvartysim, gal nuomonė pakis.

Kimbate prie žodžių bilia kibti. Taip, biomasė yra tik kuras, o šildymo sistema, bet gali būti ir biomase "mintanti" kuro sistema. Mokslinio darbo nerašome, todėl terminologiniai apibrėžimai - ne esminis punktas.

Niekas biomase (malkomis ir granulėmis) neabejoja išskyrus patį ir dar kelis elektrikus.

Pats PN institutas biomasę siūlo kaip itin tinkamą kurą pasyviam namui, o elektrikai iš Lietuvos užsispyrusiai sako - NE - nors tur ką.

Europoje pilna pasyvių namų, kurie šildomi granulėmis ar net malkomis tik mužikams iš Lietuvos - tai ne išeitis.

Be to Europoje vis garsiau kalbama, kad PN, kuris viską daro vien elektra neturi jokios ateities, jei jame nėra įdiegtas atsinaujinančios (biomasės ir saulės) energijos naudojimas. Todėl jei jau norite būti toks pažengęs vartotojas, gal visgi pripažinkite savo klaidas.

Be to, jūs labai kreivai žiūrite į dujas, tačiau teigiamai į elektra. Bet juk šiuo metu tiek viena, tiek kita į Lietuvą ateina iš Rusijos.

Taip kad nepjaukite šakos ant kurios sėdite.

P.S. PN institutas teigia, kad PN per dieną užtenka vos kelių kg granulių. Vadinasi per šildymo sezoną tilpsime į kokius 1-1,5 toną šildymui ir karšto vandens ruošimui, o pinigai liks Lietuvoje.

siuo klausimu klystate jus...
Saules bei vejo pagalba galime pasigaminti energijos i tai iskaitant ir elektra ,ko Viliene ir siekia ,t.y. buti nepriklausomu ...

Lietuvos "užsispyrę elektrika"i moka naudotis kalkuliatoriais ir susiskaičiuoti, kuris šildymo būdas yra pigiausias įvertinant investicijas. Išvados padarytos, skaičiai pateikti, akys atvisėrę deja, elektra yra pigiausias būdas, kai turime mažą energijos suvartojimą.
Europoje esant aukštesniam gyvenimo lygiui žmonės gali leisti sau prabangą būti žaliems, kas biomasės kelis šimtus kilų sukurena, kas dešimtim kv.m saulės kolektorių stogus nusidengia ar šilumos siurblių prisiinstalina. Puiku. Mes gyvenam savo realijom, ir jos, deja, ne visai europietiškos. Bet vergauti KKK nieks nebenori (na beveik nieks).
Kad jūs užsispyręs - jūsų bėda. Nieks biomasės kaip nuodo ar brudo nepeikia. Tik biomasę reikia naudoti tinkamai ir efektyviai. Pavyzdžiui tai pačiai elektrai gaminti, kurią galima šildytis namus ir nepirkti iš Rusijos. O deginti toną granulių po 600lt sistemoje nuo 21.000Lt (kaina kažkada pateikta Paliuko) yra nesamonė, kai pastatui užtenka 300Lt/mėn elektrai.
Taip kad klausimas kam čia akis reikia praplėšti, palipti aukščiau malkų rietuvių ir pamatyti alternatyvas Kol kas jokių argumentų kodėl biomasė nepateikėte, tik nepasvertą nusistatymą. Gal granulių verslą sukate, mažėja pardavimai?
Ne kartą jau rašiau, kas geriau: 100vnt katilinių po 5kW ar viena katilinė 500kW? Kuriuo atveju kWh pigesnė? Darosi pikta ir nuobodu kalti į jūsų makaulę...