Pasyvus namas - 11 tema

Paminėjus skaitliuką, prisiminiau, kad berods spalio mėnesį buvo užfiksuoti dujų skaitliuko parodymai tėvų name. Gal jau kokie rezultatai paaiškėjo?

Esmė visai ne vengti ar ne vengti. Žiūrint iš standarto pusės - rizika nesutilpti į 120kWh/m2a. Man asmeniškai tai atrodo nerimtai: arba bandoma šildyti kiaurą namą elektra, arba elektos prietaisai name yra laaabai netaupūs ir jų yra tris kart daugiau nei įprasta. Žiūrint iš energetinės pusės valstybė visai nesuinteresuota, kad būtų naudojama brangiausia energijos rūšis. Biurokratų ataskaitos daug geriau atrodo, kai kiekvienas ima po kirvį o ne šildosi elektra.
Jei norite PNe išvengti tiesioginės elektros - statykite kvartalinę kogeneracinę elektrinę naudojančią biomasę. Šustriau nesugalvosi: ir šilta, ir šviesu, ir atsinaujina, ir kuro vietinio per akis, ir kapot/nešiot kiekvienam individualiai nereik.

1. Tiksliai atsakyti negaliu, nes kiekvienam namui bus skirtingai. Nepasitikiu vien PHPP, tad sąnaudas persiskaičiuoju naudodamas detalesnius klimatinius duomenis. Teoriškai šildymo sezono trukmę būtų galima persiskaičiuoti žinant balansinę išorės temperatūrą temperatūrą (ribinė tempertūra kai šilumos pritiekiai kompensuoja nuostolius) ir pagal tai žinant temperatūrų trukmes ( kad ir pagal RSN'ą) apskaičiuoti trukmę... Viskas pavyktų, jei saulutė visko nekomplikuotų. Darydamas detalesnius skaičiavimus gavau, kad pagal mano turimus meteorologinius duomenis šildymo sezonas užtrunka apie 120-130 dienų kai pagal tradicinius skaičiavimus (pradžia, kai vid temp žemiau 10) šildymo sezonas truktų 220 dienas. Bet čia tik vienų metų duomenys.
2. PHPP nenumato žmonių sleidžiamos šilumos vertinimo dėl saugumo sumetimų. Tad vertinti ar nevertinti juos skaičiuojant atsakyti būtų sudėting. būčiau linkęs pasilikti tas saugumo ribas ir gauti kiek pesimistiškesnį, bet garantuotą rezultatą.
3. Pasakiau skaičius kuriuos gauna PHPP. Kitais skaičiavimo metodais gauni kiek kitokius rezultatus, bet jie nėra daugiau kaip +-10% . Poreikių skaičiavimas yra labiausiai neapibrėžtumu pasižymintis, tad tad tiksliai prognozuoti ir sakyti, kad bus taip, o ne kitaip yra sudėtinga. Mūsų rezultatai gali nesutapti dėl naudojamų klimatinių duomenų. Nes dauguma šitą niuansą praleidžia ir gauna stebuklingus sutaupymus tai pačiai dėžutei, nors pritaiko žemesnė projektinę temperatūrą
Tiesą sakant man irgi nepatinka tokie dideli saulės pritiekių kiekiai, bet kol kas nelabai turiu su kuo kitu palyginti.
4. Tokių machinacijų PHPP neatlieka ir galų neslepia, juolab, kad ir kitais variantais gaunu panašų rezultatą. Kitas reikalas yra kiek šilumos reikia ir kiek jos sunaudojama užtikrinti komfortui, juk nė vienas įrenginys neturi 100% efektyvumo

Jei savaitgalį pats neprisiminsiu ir nepateiksiu info - priminkite. Spalio nuotraukos liko senajam telefone, teks jų ieškoti, dabartinius parodymus norėčiau nuimti šviesoje, kas realu tik savaitgalį.

"Bunkeris su langais į pietus" drąsiai tilptų ir į 15kWh/m2a ant popieriaus
Žvejoju realių šildymo sezonų duomenis, kad galėčiau šiuos skaičiukus įvardyti kitame kontekste - "2007-2008 metų šildymo sezoną šis namas būtų suvartojęs...." Nes tipinių metų (TRY arba TMY) duomenimis pasitkėti yra kiek naivoka. Aišku geriau nei RSN'as su vidutinėmis mėnesio temeratūromis, bet vis tiek skaičiai apgraibomis...

Alternatyvus šildymo būdas beveik 100% yra elektra. PN šildymas prasidės nuo ~0C(ribinė temperatūrai, kai nuostoliai ir pritekėjimai susilygina) o nuo -10C siurblys ištars "sorry"...tai labiausiai neptrauklu - čia su sąlyga, kad sistema tikrai kainuos taip pigiai, kaip aprašė Ed@s. Todėl "alternatyvus" šildymo būdas gali puikiai pavaduoti siurblį ne tik po -10C bet ir iki.
Būtų šaunu, kad kalbėtume apie sistemos kainą, ne pliko kompresoriaus. Tai puikus marketigo pvz, sudominti (podsadit na iglu ) o paskui dar pasiūlyti keletą papildomų "navarotų" be kurių bazinis paketas tik "apšikt ir išmest". Aš nesunkiai pasirašyčiau ant siurblio už keturias štukas, bet va tie navarotai...

Atkreipkite dėmesį, kad 120kWh/m2 yra pirminės, o ne galutinės energijos - tai yra saugiklis, kad PH'as netaptų nefektyvios buitinės technikos sandėliu kurime būt skatinamas lyginimas ir maisto gaminimas per šalčius, teigiant, kad šiame name šildytis nereikia

pritriu dėl biokogeneracinės. Tik kažin ar kas artimiausiu metu imsis tokio darbo, nes kiek žinau kogeneracija kurią turėtų skatinti Lietuvoje užmiršo... Teko vartyti MŠT atnaujinimo studiją - joje buvo įvardyta, kad tai nelabai atsiperka, nes valstybės numtomas supirkimo tarifas yra per menkas. Tačiau jei vartojant tiesiogiai ir lyginant su Lesto kainomis, manau rezultatas turėtų būti arčiau atsipirkimo ribos...

Papildyta:


Oras-oras šilumos siurbliai realiai ir gali sutilpti į tokias kainas. Turint galvoje, kad tai bus ir kondicionierius kaina tampa ne tokia neįkandama. Paprastam split'ui kažkokių įpatingų navarotu gi ir nereikia. Vienintelis minusas, kad krentant oro temperatūrai tokie įrenginiai tama elektriniais šildytuvais Temperatūri sukantis apie 0 ; -2 jų efektyvumas irgi krenta dėl dažnų atitirpinimo operacijų, jei oras būna pakankami drėgnas..

Pagal statistika alternatyvus šildymo būdas dažniausia yra židinys. Ir visai ne dėl to, kad jis yra pigesnis, ar patogesnis - tiesiog žmonės nori turėti židinį, kadangi jiems tai yra gražu ir jauku.

Gerai jei jūsų skaičiavimai pasitvirtins. Jei bus tokios žiemos kaip šį, galima būtu visai be šildymo gyventi. ... bet kažkas man kužda, kad realybėje bus visai kitaip.
Kita vertus, tik jūsų žodžiuose nėra skirtumo tarp -10"C ir nulio. Klimatologijos požiūriu į šį tarpą telpa beveik visa Lietuvos žiema. Tad, skaičiuojant pagal laiką, toks ŠS atidirbs ~95% žiemos ir ne pyptelės.
Tiesa, jei dėl ideologinių sumetimų norite tokio ŠS, kuris niekada neišsijungtu, galiu jums pasiūlyti Mitsubishi su dvigubu įpurškimo kontūru. Tas daikčiukas dirba iki -25"C, o iki -15"C - jo našumas nekrenta. (tiesa, tuomet dėl antro kontūro panaudojimo dvigubai padidėja suvartojamos elektros kiekis, tačiau pasimaišiusiems dėl progreso fanams, tą galima neaiškinti).
Dėl viso pikto, dar galima dvigubai padidinti reikiamą šilumos kiekį ir pridėti 20% atsargos - gausite 10kW super ŠS už 24000 Lt... Bet tai - tik tikriems mėgėjams!


Neišeina nustatyti kažkokios universalios kainos. Priklausomai nuo to ko žmogui reikia yra tūkstantis įvairių variantų ir kombinacijų. Kai darau konkretų projektą, be abejo pateikiu klientui bendrą kainą, įtraukius viską, įskaitant paleidimo-derinimo darbus.

O jei norite lyginti skirtingas sistemas, tai kalbėkime apie tą pačią funkciją atliekančius mazgus. Pvz.:

dujinis katilas - kompresorius;

dūmtraukis - pora vamzdelių per sieną (iš kompresoriaus iki vidinio bloko);

katilinė su visais ventiliacijos ir priešgaisriniais reikalavimais - porą kronšteinų lauke;

Dujotiekio atvedimas, skaitliukas - nutempti laidą nuo skydo iki vidinio bloko;

Šildomos grindys, ar radiatoriai su pajungimo kolektoriais - vidinis blokas (na, gal dar reikia truputi pridėti pinigėlių, kadangi vėdinimui reikia naudoti storesnius ortakius);

Akumuliacinė talpa, katilinės apryšimas - pritvirtinti valdymo pultą patogioje vietoje;

Galima tęsti toliau, bet manau jus mano mintį supratote.

Jei tikėti, kad 2 W/m2 (apie 250 kWh per mėnesį) vidinių pritekėjimų susidaro vien buitinių prietaisų skleidžiama šiluma, toks namas turėtų vartoti 400 - 500 kWh elektros energijos. Man neatrodo labai realiai.



Manau labiausia gali skirtis saulės pritekėjimų duomenys. Man atrodo jūs naudojate didesnias reikšmes, nei nurodo str.
Šiandien "atradau" dar vieną niuansą gerokai iškraipantį saulės pritekėjimų skaičiavimą. Visur nurodoma suminė saulės spinduliuotė, kurią sudaro tiek tiesioginė, tiek išsklaidyta spinduliuotė. Pastaroji mažai šildo tiesiogine to žodžio prasme. Pavyko rasti tik vieną šaltinį kuris teigia, kad išsklaidytoji saulės spinduliuotė sudaro apie 40 procentų. Vadinasi str. nurodytus saulės pritekėjimus reikėtų mažinti dar 40 procentų, o pritekėjimų per šiaurinius langus išvis neskaičiuoti.
Įvertinus šiuos niuasus iš saulės galima tikėtis apie 150 - 200 kWh per nesaulėtą mėnesį ir 400 - 500 kWh per saulėtą. Tikriausia tai gerokai mažiau nei skaičiuojate jūs.

Kažkokis super duper židinukas - tik pajunta kad už borto -10C, pats atjungia ŠS(kad tas ne duok dieve elektro tiesiogiai nepleškintų) ir užsikuria - taip saugodamas "statistinio" gyventojo ne tik ramų miegą bet ir svarbiausią turtą - sveikatą. Jei rimtai - tai atrodo tufta: žiūrim prognozes ir rūpinamės kad siurblys nesušaltų. Jei jau pasiryžtam tiems 95proc klimatinio šildymo sezono patikėti siurbliui tai karūna nenukris kai tuos mizernus 5proc paplušės elektriniai tenai. Primenu ir atkreipiu dėmesį į temos pavadinimą, netaikykite to statistiniams LT statiniams. Nes statistinis(vidutinis) PN 95proc sezono turės šilumos nuostolius/šildymo poreikį artimą 2kW.
Mudu šiuo atžvilgiu panašūs: jums kužda, kad bus blogai, man - kad viskas bus liuks. Kadangi esu truputi daugiau pasidomėjęs PN drįstu ignoruoti jūsų nuojautas. Turiu tam pagrindą: ir apytiksliai skaičiuojant, ir žvelgiant į netolimus gyvus pavyzdžius, ir skaitant Karolio postus optimizmas nė kiek ne blėsta. Kai energijos poreikis yra mažas visai nesvarbu kiek kainuoja kWh. Labiau rūpi instaliavimo kaštai. Džiaugiuosi, kad ŠS pinga, bet niekada instaliavimo kaštai net nepriartės prie tiesioginio šildymo elektra.
Su ideologija viskas gerai. Man ŠS yra priimtinas, jokių problemų su tuo. Sezoną pabandęs elektrą kaip vienintelį šildymo būdą matysiu tikrąjį vaizdą. Jei elektros sąskaitos nepatiks - galvosiu apie siurblį. Labai patiko jūsų mintys apie kinus, teko girdėti kad yra tikrai gerų įrenginių už labai patrauklią kainą. Nesuprantu, kodėl taip skiriasi kainos oras-oras (tik todėl kad kondiškės konkurencinėje kovoje nusivertė iki šimtų litų sąžinė neleidžia už tą patį prašyti penkiagubai pervadinus skambiu Šilumos siurbliu?) ir oras-vanduo, juk skirtumas tik šilumokaityje?

Pasidomėkite kaip PHPP gauna šią reikšmę ir pasidarys aišku kiek ten tos elektros suvartojama. Man taip pat buvo keista, nes buvau pratęs pritiekiams nurašyti tik neefektyviai suvartotą dalį =sanaudos*(1-efektyvumas). PH'e, neva vokiečių, galima tam skirti kur kas didesnę dalį.

Ne pats matavau saulės intensyvumą, tad galvos nededu už tikslumą. Naudoju reikšmes perskaičiuotas vertikaliems paviršiams. Pagal mano turimus (iš PHPP duomenys Vilniui) duomenis vidutinis tiesioginis spinduliuotės srautas sausį:

Pietinės oreantacijos paviršiui 50W/m2
Rytinės - 19 W/m2
Vakarinės - 17 W/m2

O šiuos duomenis iškepiau pats - "direct radiation" (Juos ir naudoju savo skaičiavimams) pagal detalesnius duomenis Vilniaus miestui:
Pietinės oreantacijos paviršiui 31,1W/m2
Rytinės - 13,2 W/m2
Vakarinės - 12,8 W/m2

Pasilyginkite su STR'u (suprasite, kad esu linkęs apsidrausti )
Numetinėti dėl išsklaidytos spinduliuotės nereikia - reikia nepamiršti apie lango šešėliavimą, nešvarumus ant stiklo ir paties stiklo praleidžiamą spinduliuotės dalį.
STR'e pateikiami duomenys mano žiniomis yra skirstomi į du regionus. Duomenų kilmė nėra aiški. Bet faktas, kad jie gerokai sumažinti. Pats būčiau linkęs vertinti "blogusio atvejo" duomenimis.

Dėl klimatinių duomenų interpretavimo, galiu rekomenduoti keletą šaltinių anglų kalba, kurie padėtų labiau susivokti

Kas susiję su klimtiniis duomenimis tinkamais naudoti detalesniuose skaičiavimuose - yra daugybė klaustukų. Prieinamais palydoviniais duomenimis pasikllilauti gana keblu, o meteorologinė tarnyba labai skersai žiūrį į pageidavimą pasidalyti ilgamečiais duomenis...

Optimistams galiu pasiūlyti užmesti akį į pakankami šiltos žiemos ( realus šildymo sezonas: vidutinė tempertūra - 1,2C) temperatūrų valandinį pasiskirstymą.



Žinodami šilumos siurblio COP prie konkrečios temperatūros (jei apie oras-oras kalbame) nesunkiai suskaičiuosite kiek šilumos reiktų sąlyginai šiltą žiemą gyvenant Kauno rajone

Pesimistini variantą galite rasti RSN'e - bet ten nelabai tinkam tokiems skaičiavimams, nes ten ekstremalos temperatūros šilumos šaltiniui parinkti.