Pasyvus namas - 11 tema

Su šiuo teiginiu nesutikčiau. Manau, kad namo sandarumas reikalingas nepriklausomai nuo to, kokį vėdinimo sprendimą renkiesi. Na gal natūralaus vėdino atveju gali sau leisti nesandarumus, kurie prie vidutinių vėjo greičių teikia kokius 80 m3/val oro pratekėjimą per namą. Bet viskas ko gero daug paprasčiau, kai namą darai sandarų, o oro atekimui darai specialias angas. Mes nemažai dirbom, kad įmanomai gerai užsandarinti viską, kas nėra oro padavimo angos. Tai labai pasiteisino.




Taip, suvalgo. Bet nėra taip tragiška, kaip neretai minima - arba dusimas, pelėsis, langų atidarinėjimas, arba nuolatinis ir nekontroliuojamas skerspūtis su milžiniškom sąskaitom už šildymą Pas mus visas "valdymas" yra padavimo sklendės su maksimalaus padavimo ribojimu ir į drėgmę reaguojančios grotelės ant ištraukimo kanalų 1 ir 2 aukšto voniose.

Bet iš kitos pusės - PN tema visai ne ta vieta, kur apie tai reikėtų kalbeti ir PN reikalavimus pasiekti lietuvos sąlygomis tikrai neįmanomas su natūraliu vėdinimu be šilumos susigrąžinimo.

Bandžiau primesti, kiek elektrinis grindinis (CALEO plėvelė) kainuotų mano namui, tai suskaičiavau apie 10000 Lt. Ne taip jau ir pigiai , Aišku galima elektriniais radiatoriais apsistatyti po 200 Lt, bet jei norisi ką nors gražiau, kaina gaunas didesnė

Gal galėtumėte pasakyti kiek gaunasi šilumos nuostuoliai prie žemiausios projektinės temperatūros (-23 ar -25)?
Papildyta:


Testas atliekamas PN sandarumui nustatyti daugmaž atitinka nepalankiausias oro sąlygas (labai didelį vėją prie labai žemos temperatūros). Geras rezultatas jei 150 m2 (450 m3) PN, tokiomis sąlygomis, prapučiama 250 m3/val oro. Galima daryti prielaidą, kad prie vidutinių vėjų ir žemų temperatūrų, net atitinkantis sandarumo reikalavimus PN 80 m3/val oro kiekį galį prarasti.

Prie -23 PHPP rodo 3608W - skaičiuojant pagal tiesinė priklausomybę, nevertinant pritiekių (nuogi šilumos nuostoliai pagal savituosius nuostolius).
Vėdinimas sudaro 507W nuostolių
Langai - 1791 W
Išorinės sienos - 699W

Tadsavitieji nuostoliai perskaičiavimui -83,92 W/K


Čia su 15% atsarga. STR'o skaičiavimai laukia eilėje, bet nenustebčiau gavęs panašius nuostolius, nors STR'as numato, kad reikia naudoti vidutinę grunto temperatūrą (~5C bus, o PHPP pagal pamatų tipą perskaičiavo ir naudoja 1,1 C) Ir infiltracijos vertė nėra padidinama projektinėms sąlygoms.

PH'ui naudoti tokią projektinę temperatūrą nėra tikslinga ( ji turėtų būti žemesnė).


Manau tiksliau būtų įvardyti oro kaitos kartotinumą kalbant pie infiltrciją, nes tie kubiniai metrai nieko apie "blower door test"ą nežintiems nėra labai iškalbingi.

Tad jei testo metu "pratraukius" bus 250/450=0,55 oro kartotinumas tai bus įvykdytas sandarumo reikalavimas ( ne mažiau 0,6)

Turint šį skaičių galima keliais variantais persiskaičiuoti kokia bus reali oro kaita dėl pastato nesandarumo

Tad norint įvardyti koks tai bus oro kiekis vertėtų žinoti kaip labai ts pastatas apsaugotas nuo vėjo

Jei imsime šildymo sezono trukmę 200 dienų ir vidutinę temperatūrą 0, šilumos nuostoliai gausis apie 46 kWh/m2 per metus (apie 8000 kWh). Čia nevertinant pritekėjimų.
Ar galima iš pritekėjimų tiek daug tikėtis?

Vidiniai pritekėjimai 0,002x176x24x200 1690 kWh per šildymo sezoną. Vadinasi tikimasi (programa skaičiuoja), kad beveik pusę šildymo nuotolių padengs saulės pritekėjimai.

Teoriškai viskas teisingai, aš savo name, per panašų langų plotą, gaunu panašų kiekį pritekėjimų. Čia nevertinant visokių šešėlių, nešvarumų ir pan.
Bėda, kad didesnioji dalis saulės pritekėjimų tenka rudens ir pavasario mėnesiams kai jų reikia mažiausia (neretai gali būti per daug). Jie yra gana koncentruoti ir nežinau kokią dalį jų pavyks išlaikyti labai neaukojant komforto. Manyčiau, kad tik name su geromis akumuliacinėmis savybėmis galima tikėtis panaudoti didesnę dalį saulės pritekėjimų. Bet viso jų kiekio įsisavinti tikrai nėra šansų.

Pasyviame name šildymo sezonas bus trumpesnis
Vidiniai pritekėjmai įvertinami nevertinant žmonių sukuriamo šilumos srauto ( mažiausiai 60W vienai galvai - augalotam vyrukui žiūrinčiam tv galima skirti 100W šildymo galios) Taigi PHPP apsidraudžia šioje vietoje, nes 5 draugeliai atėję į svečius jau 0,5 kW šildymo galios.

Šešėliavimai sudaro nemenką įtaką, nešvarumams numetu 0,2-0,4 dalies. Tad vertinti juos reikėtų ypač atidžiai.

Teoriškai tą šilumą atsirandančia dėl pritiekių būtų neblogai akumuliuoti... Arba bent jau panaudoti kokio gruntinio šilumokaičio atšildymui, kurį per žiemą gruntinis šilumos siurblys atvėsina. Žinoma viskas atsiremia į kainą

Nematau čia ypatingo pigumo. O, kiek jūsų manymu turėtu kainoti
beveik pačio mažiausio galingumo tiesioginio išgarinimo kompresorius?

Aišku, jei reikia galios virš 10 kW, tai kompresorių kainos prasideda nuo 4000 Lt.
Tačiau, jei namas yra sandarus, jei neketinate tuo aparatu šildyti baseino ar dideliais kiekiais gaminti karštą vandenį, jei nepageidausite, kad sistema būtu tiek galinga, kad per pusvalandį sušildytu namą po to, kai jis visą savaitgalį prastovėjo su išjungtu šildymu prie -20"C lauke - tai jums pakaks ir mažiuko siurblio.

Jei pageidausite, ne oras-oras ŠS, o norėsite kad į vidinius prietaisus būtu tiekiamas šiltas vanduo (pvz. grindiniam šildymui) - tai aparate atsiranda visas papildomas kontūras. Aišku, kaina išauga dvigubai. Tačiau, tai nepavadinčiau tiesiog kainos padidėjimų - jus mokate už papildomas funkcijas:
- galite atsisakyti elektrinio rankšluosčių gyvatuko bei elektra šildomų grindų vonioje.
- jei labai patinka šildomos grindis - galite jas įrengti vietoje orinio šildymo.

Jei norėsite dar vienos papildomas funkcijos: kad gamintu geriamą karštą vandenį - teks dar pirkti boilerį bei dar vieną vidinį siurblį, kuris sugebėtu pakelti vandens temperatūrą boileryje iki +60"C, išspausdamas šilumą iš +35"C vandens, kurį pagamino išorinis ŠS.
Suprantama, visi šie priedai nedalinami už dyką.

Nelabai suprantu ką turite omenyje, sakydami: "pritaikytas mūsų klimatui"
Pas mus vidutinė šildymo sezono temperatūra yra ~0"C. Siurblys, apie kurį kalbėjau tvarkingai dirba iki -10"C.
Aišku, būna keletą dienų, kai lauke yra šalčiau. Tam atvejui reikia numatyti priimtiną alternatyvu šildymo būdą. Tai visai nesunku padaryti.

Ne bandau niekinti šiuolaikinių pasiekimų. Visi te inverteriai, ŠS su padidintu COP, geoterminiai kontūrai ir t.t. - visa tai duoda šiokia-tokia ekonomiją. Tačiau šiai dienai tokie sprendimai reikalauja įspūdingų investicijų. Nors jos atsiperka, tačiau visai negreitai. Be to, ne kiekvienas turi galimybes tiek investuoti.

Kiek jūs skaičiuojate?
Mano jei ir bus trumpesnis tai dėl pritekėjimų, o pritekėjimus mes vertiname atskirai.



Vidiniai pritekėjimai tikrai turėtų būti vertinami su viskuo, tame tarpe ir žmonėmis. Dar vienas niuansas, kad panašaus dydžio šeima sugeneruoja panašaus dydžio pritekėjimus nepriklausomai nuo namo dydžio. Vadinasi kuo namas didesnis tuo reikėtų skaičiuoti mažiau pritekėjimų vienam m2.

Jūsų atveju per mėnesį gaunasi apie 300 kWh vidinių pritekėjimų. Visi vidiniai pritekėjimai galimi nuo elektros prietaisų arba žmonių. Ekonomiškas PN turėtų sunaudoti 200 - 300 kWh elektros energijos per mėnesį. Šiluma virstų 50 - 70 procentų. Grubiai gautume apie 150 kWh šilumos.
Sutikite, kad 5 draugeliai kasdien nesėdės, o tikriausia ir pas juos reikės karts nuo karto savo šilumos nunešti. Tradicinė šeima vienas vyrukas, viena moterėlė ir du vaikučiai. Beto jie didesnę buvimo namie dalį praleidžia miegamajame ramiai gulėdami po stora anklode.
Na bet imkime vidurkį. Pagal statybų normas vienas žmogus išskiria 70 W. Šeima beveik 300 W. Kadangi namie praleidžia apie pusę laiko - 150 W.
Apytiksliai gaunasi 1W/m2 iš žmonių ir 1W/m2 iš buitinių prietaisų.
Papildyta:



Todėl ir stebiuosi kaip jūms gaunasi toks mažas metinis šildymo poreikis. Vienintelis paaiškinimas, kad nepagrįstai daug tikitės iš saulės pritekėjimų. Tačiau jei įvertinate, kad juos mažins šešėlis, nešvarumai, bei neviską pavyks panaudoti dėl netolygumo, tai nelabai įsivaizduoju, kas padengia nemažą dalį šildymo poreikio.
Nebent, kaip Veikmės atveju, dalis šildymo slepiasi po rekuperatoriaus tenu. Rekuperatorius pašildo į patalpas tiekiamą orą, tačiau šios elektros sąnaudos priskiriamos vėdinimo, o ne šildymo sistemai.

Papildysiu savo anksčiau išsakytas mintis dar vienu straipsniu rusų kalba apie tai, kad tik vienas ketvirtadalis statybose naudojamų medžiagų neskleidžia nuodingų medžiagų.

Taip pat dar kartą noriu atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvienas veikiantis elektros prietaisas, be elektromagnetinio spinduliavimo, skleidžia cheminę taršą. Užtenka nosį prikišt prie veikiančio elektrinio prietaiso, kad tuo galima būtų įsitikinti patiems.

Geriausia kovos priemonė minima nuolatinė ir pakankamai intensyvi ventiliacija.

Truputi nesupratau - siulai komplektuotis SS paciam is atskiru mazgu? Gal ir yra racijos, tik reiketu kokio saldymo irangos speco pagalbos.

i
Ne, ne matau prasmės komplektuotis SS paciam. Tik norėjau pasakyti,
kad paprastas ŠS (be papildomu funkcijų ir priedų) kainoja pigiau nei įrengti elektra šildomos grindis. Kaina auga kai užsisakote su papildomais "navorotais"

Gavau tokį laiškelį:

Manau, daug kam bus įdomu. Gal, Egis nesupiks jei atsakysiu čia.

Iš vienos pusės negalių pasakyti kad teko pačiam susidurti, iš kitos pusės renkantis galimą tiekėją, renkame daug informacijos apie įvairius gamintojus. (Bandome mokititis ne iš savų klaidų). Tai esu susidarės nuomonę ir apie rusiškus Samsungus, ir apie kinietiškus LG, ir apie daugibė kitų.

Dėl kinų turiu pripazinti, kad ne visį gamintojai daro 3-ios rūšies šlamštą. Aišku modernumo lygis neprilygsta tokiems kaip DAIKIN ir Mitsubishi. Tačiau atradau porą kinetiškų gamintojų, kuriais galima pasitikėti. Pvz. visą eilė metų Lietuvos rinkoje ekzistoja Haier. Teko jos montuoti. Priekaštų nebuvo.

Tačiau, prasidėjus krizei firmų politika staigiai pasikeitė. Vieni, sumažėjus apymčiai kelia kainas, bandant pakankamai uždirbti pardavus vos kelis įrenginius. O DAIKIN Group firmos atvirkšiai - stipriai sumažino kainas ir pakankamai uždirba padidėjus apivartai. Gavosi paradoksas, kai garsių gamintojų produkcija kainoja mažiau negu siūlo kinai.
Taigi, nematau jokios prasmės ieškoti kinėtiškų ŠS, kai McQuay galima nusipirkti net už mažiasnė kainą. Kam reikia kreipkities darbo tel. arba el. paštu. Galėsiu patarpininkauti dėl nuolaodos.

Pasijutau kaip idiotų klube. Visi žmonės kaip žmonės, statosi namus, o mes čia svaigstam (kai kas net realiai bando įgyvendint) apie Pasyvų namą! Kaip čia yra?
Papildyta:

Sakyčiau tie "popieriniai" 17.8 yra geras rezultatas, net nebesukčiau daugiau jaknų - nebent azartas pasiekti nepasiekiamą. Tikiuosi pavyks. Mane žymiai labiau sužavėtų praktiniai pastato rezultatai, pvz skaitiklio parodymai / m2. Turiu įtarimą, kad suprojektuoti galėjo ir jau stovinčius namus, tik klausimas ar pavyko viską atlikti pagal projektą?