Pasyvus namas - 11 tema

Visų pirma mano skaičiai pateikti teoriniai ir jų pagrindinė paskirtis buvo šiek tiek iliustruoti esmę, kuri yra - susikaičiuoti nuostolius, o tada lyginti kokia šildymo sistema pigiau ir paprasčiau pagamins reikiamą kiekį energijos.

Elektrinį galima įsirengti labai elementariai: po tepalinį radiatorių(~200 Lt vnt) į kiekvieną kambarį ir visa šildymo sistema neviršys 1000 Lt.
Norisi daugiau komforto(šildomos grindys) kainuos kažkiek brangiau.

Jūsų paminėtas šilumos siurblys su įrengimu kainuos ~3000 Lt, o kiek jis sunaudos elektros energijos? O komfortas - triukšmas nuo lauke esančio modulio?
Nors realiai šis variantas yra svarstytinas, tik dar nepakankamai susirinkau informacijos.

[quote=ed@,2012 01 04, 00:20]

Viso pirma, 4kW šilumos siurblys kainoja vos daugiau 1000 Lt.

Galima nuoroda i toki SS?

Kiek teko susidurti oriniai įrenginukai trukšmauja 40-50dbA intervale - tad tai nėra lbi daug.

Šilumos siurblio imančio šilumą iš oro efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo oro temperartūros. Kadangi šilumos poreikis atsiranda esant žemoms temperatūroms, kaip rezervinis šilumos šaltinis žemų išorės temperatūrų metu atsirandančiam papildomam poreikiui tenkinti - šilumos siurblys (orinis) yra kiek abejotinas.

kiti variantai (turintys kolekorius) jau nėra tokie ekonomiškai patrauklus, bet mažiau reaguoja į išorės temperatūros pokyčius. Tad vis tik elektriniai radiatoriai pikams dengti yra tinkamesni. Celsije galite rasti kainas kurios maloniai nustebins tad į 1000lt tilpti perkant el.radiatorius tikrai realu.

Jau nepirmą kartą kalbate apie super pigų šilumos siurblį. Žinomos firmos mūsų klimatui pritaikyto oras-oras šs kaina yra 3000 - 4000 lt.
Tikrai būtų įdomu daugiau sužinoti kokį produktą jūs turimte galvoje.

Iš principo pritariu ir pats galvoju labai panašiai.
Vienas niuasas, kad realiai Lietuviško PN nuostoliai yra apie 2 kartus didesni, nei tikitės.
Aš taip pat už elektrą, bet pasistatyčiau vieną oras oras šilumos siurblį didžiausioje patalpoje. Netik dėl taupumo, bet ir komforto vasarą.

Tiesą pasakius visomis čia aptarinėjamomis šildymo sistemomis pagaminta, vienos kWh šilumos kaina, nelabai daug skiriasi (jei įvertinsime visus niuansus - ivesticiją, priežiūrą, kuro kainą, nusidėvėjimą, banko palūkanas ir t.t.). Todėl svarbiausia pasidaro individualūs poreikiai. Vieni stato dyzelinį katilą, nes tikisi pigesnį kurą naudoti automobilyje. Kitas turi miško, todėl renkasi KKK. Technoseksualai prisistato kuo daugiau visokiausių valdymo prietaisų, talpų, kolektrorių, sistemų, termostatų ir realizuoja save programuodami optimaliausią sistemos darbą. Na o visokiai tinginiai, prie kurių priskirčiau ir save, renkasi šildymą elektra. Su viltimi, kad nereikės nieko prižiūrėt, o jei koks radiatorius suges tiesiog išmesi ir nusipirksi kitą. Galimybė šildytis eletra, bent jau man, yra pagrindinis PN privalumas. Kitu atveju išvis nematau prasmės jį statyti.

Nors žinau, kad pritarančių nebus, bet mano "vizija" dar kitokia.
Kaip rodo Karolio grafikėlis, papildomai įvertinus praktinę patirtį, kad lietuviškoje statyboje pavyksta tik "priartėti" prie PN'o nuostolių dėl laidumo ir nesandarumų, natūralus vėdinimas iš esmės turėtų padvigubinti bendrus namo nuostolius.
Atsižvelgiant į tai aš linkusi palikti natūralią ventiliaciją (įrengimo kaštai arti 0, eksploatacijos kaštai 0), o "sutaupytus" pinigus skirti šildymo sistemos įrengimui. Mano vertinimu karšto vandens ruošimo sistemos išplėtimas vandeninima šildymui kainuos ne daugiau, nei kainuotų vėdinimo sistemos įrengimas. Priežiūros neprisidės papildomai jokios, kurios nebūtų eksploatuojant karšto vandens ruošimo sistemą. O šilumos kWh kaina daugeliu komfortabilių būdų (ŠS, dujos) bus bent dvigubai pigesnė nei elektra, kas reiškia, kad eksploatacinėse išlaidos sutaupymai ant šilumos kainos kompensuos praradimus dėl vėdinimo.

O kaip jūs tokiame sandariame name be mechaninės vėdinimo sistemos išsiversite? Teks dusti arba pastoviai kambariuose palikti atidarytus mini langus. O tai reiškia milžiniškus šilumos nuostolius arba pelėsį.

Jums pritartų apsoliuti dauguma lietuvos statytojų.
Pasirinkus dar truputį galingesnę šildymo sistemą, būtų galima atsisakyti ir to papildomo šiltinimo sluoksnio. Kadangi ventiliacija natūrali, tai ir įpatingas sandarumas nebereikalingas. Rezultatas - tipiškas, str. aprašytas, lietuviškas namas. Visi tokiuose gyvename, dauguma tokius ir stato. Tikrai tame nieko blogo.
Čia kalbame apie pasyvų namą, kurio tam tikri mazgai (šiltinimas, ventiliacija) gerokai brangesni nei standarto. Todėl logiška, kad tam tikri mazgai turėtų būti ir pigesni, nei standarto.

Nebūtinai Egzistuoja langų gamintojų sprendimai su sklendėmis reaguojančiomis į drėgmė ( teko girdėti ne kokių atsiliepimų - reakcijos faktiškai nebuvo, nes esant 100% drėgnumui, bet galbūt pasitaikė negeras produktas ) Manau ateityje tai bus neblogas variantas, nes žmogus nuolatos išskiria drėgmę, o tai neblogas indikatorius apie vėdinimo poreikį.
Dar yra galima rasti strategijų ventiliacijos kanalais kurie užtikrintų oro kaitą, bet efektyvaus atbulinio vožtuvo turbūt nelabai įmano pagaminti dėl mažų slėgių susidarančių naturalios traukos kanaluose.
Neblogas variantas "vejo gaudyklės" kurios išnaudoja vėjo slėgio efektą oro ištraukimui iš patalpos. Bet objektyviam sistemos veikimo įvertinimui reikia daug laiko - bandžiau visuomeniniam pastatui pritaikyti natūralų vėdinimą kaip variantą, tačiau paskaičiavus sąnaudas atšoko fantazija. Bandžiau remti natūralų vėdinimą ekologiniu aspektu - pagaminant elektrą išsiskiria 2,6 -6 kartus daugiau CO2 eqv. nei gaminant šilumą, bet ir tada natūralus vėdinimas nepasiteisino.

Naturalus vėdinimas suvalgo tikrai daug šilumos sąnaudų - net su apgalvotu valdymo mechanizmu sunku suvaldyti pageidaujamą oro kaitą, o protarpinis vėdinimas sandariame pastate man panašus į mazochizmą - nes CO2 koncentracija banguos ir turėsite atidarinėti langus, kad prapūstų, o kai oras pasikeis skubėsite uždaryti, kad nešvaistytumėte šilumos be reikalo.

Aišku prieš darant tokį sprendimą vertėtų gerai paskaičiuoti ar tikrai taip jau neapsimoka taupyti šilumą mechaniniu vėdinimu su šilumogrąža - čia jau groja asmeniniai įsitikinimai ir komforto poreikis.

Šiuo metu užsiimu vieno potencialiai pasyviu bandančio tapti namo eskizu. PHPP šiuo metu rodo 17,8 kWh/m2 metams ir 14,2W/m2. šildymo galios. Pastatas tikslingai oreantuotas ir langų kiekis apgalvotas. Tobulinti dar yra ką, tad viliuosi, kad pavyks pasiekti 15kWh/m2.

Būtų begalo įdomu, jei pateiktumėte nors kiek daugiau informacijos. Bent jau kokios atitvarų varžos ir plotai. Norėčiau pamatyti bent teorinį variantą su tokiais mažais nuostoliais.

Kaip jau minėjau anksčiau, dabartiniai str'o reikalavimai atspindi ekoniminį optimumą tarp izoliacijos ir šilumos kainos. Kuo pigesnė kWh šilumos, tuo ploniau šiltinti galima.

Kaip rodo įgyvendinti renovacijos projektai laukiamo sutaupymo efekto nelabai gaunasi ( sutaupymai 26-45% mažesni nei planuota), nes renovuotuose pastatuose paliekamas natūralus vėdinimas, nekreipiama dėmesio į individualių šildymo prietaisų reguliavimą ir t.t. Aišku dalis gali būti nurašyta statybininkų brokui, bet aklas sienų storinimas neatsižvelgiant į kitus energiją švaistančius veiksnius neduoda geriausio efekto kurio tikimasi. Kalbu remdamasis rimtomis analizėmis vertinusiomis pirmuosius renovuotus pastatus Vilniuje.

kol komforto lygis pinigais nėra pasveriamas, mechaninio vėdinimo su šilumogrąža pranašumas prieš natūralų nėra toks ryškus, bet jis yra

Nenorėčiau viešai platinti savo darbo bent jau kol kas - kovo/balandžio mėnesį turėčiau galėti tai padaryti be didelių trukdžių.

Preliminariai galiu apibūdinti, kad bendras plotas yra 176 m2 (du aukštai)
langų plotas (stiklas) 33,4 m2 ( U=0.8 W/K (viso lango) G-vertė=0.52) Sienos ir stogas kol kas sukasi apie U= 0,1-0,09 W/K , sandarumo vertė skaičiavimuose 0.6 h-1. Vėdinimo šilumogrąža 0,87