Pasyvus namas - 11 tema

kas dėsis garaže kai į ji paduosi iš patalpų normalaus drėgnumo +20 ora atvėsinta iki kokiu +5 kuris viršis 100proc. drėgnuma

Kažką panašaus jau nemažai laiko eksploatuoja čia ne kartą minėtas Petras (dar apie tą pačią sieną).

Beje Petras turi ir daugiau idėjų. Apie šilumos siurblį čia net neverta kalbėti, tai ne jo idėja, o tik savom rankom pasigamintas kitų sugalvotas prietaisas .
Papildyta:


Oras negali viršyti 100% drėgnumo. Sumažėjus oro temperatūrai sumažėja oro drėgmės talpa ir visa drėgmė nudrenuojama. Tam rekuperatoriuose būna specialiai įrengiamas kondensato nuvedimo vamzdeliai. Absoliučiai taip pat upeliai bėga iš kondicionierių vasarą. Juk kondicionuojamose patalpose nebūna per daug drėgna.

Beje, jei manote kad tokią "utopinę" idėją sugalvojau aš, klystate. Ji vos ne kiekvienam saite apie PN propaguojama .

cia faktiskai "Dynamic Insulation" atmaina - raktinis sakinys "heat loss though wall brought back by incoming air".
Papildyta:

Bet Petro ideja sildomo namos siena dar "sildyt" prudo vandeniu tai totalus briedas.

Po rekuperatoriaus temertūra bus žemesnė, bet drėgmės kiekis dėl to nesikeičia

Būčiu linkęs palaikyti mintį, kad "panaudotą" orą reikia mesti tiesiai laukan.
Žinoma minto įvardytas triukas teoriškai turėtų veikti kai oro užtvara, bet drėgmės blansas neramina labiau nei šaltas garažas

Papildyta:


Žinau poną Petrą ir rekomenduoji jo puslapį visiems kuriems norisi saulės kolektorių ir nesvetimas noras pameistrauti

Tačiau universitete dirbančių žmonių kompetencija prieinamas resursais ir eksperimentiniais stebėjimais būčiau labiau linkęs pasitikėti

Narvid turėjo galvoje, kad esant tokiam drėgmės kiekiui patalpoje ant šaltų paviršių kaupsis drėgmė (tokių paviršių tikrai bus garaže)
Taip - rekuperatoriuje dalis drėgmės gali būti nuvesta, bet nukritus temperatūrai likusios drėgmės dalis ore vėl kondensuosis. Drėgmė ant paviršų kurie nemėgsta užšalimo nėra labai sveikintina.

Galbūt pasidalytumėte nuoroda į kokį propaguojantį puslapį ? Gal yra niuansų (tokių kaip drėgmės atgavimas šilumogrąžyje) kurių neįvardyjote

Papildyta:


Galima diskutuoti kas pirma atsirado (čia kaip su višta ir kiaušiniu ) Man pirmiausia pasivaideno "Trombe wall" kas faktiškai irgi gali būti pavadinta "Dynamic insulation" Koki Jūsų nuomonė apie šios inovacijos tinkamumą Lietuvai ?

Apie prūdą - sakyčiau, kad sprendimas ne tam pritaikytas ir neatsiperkantis.

istryniau

Statyti šilumos siurblį ant ventiliacijos šachtos ir taip grąžinti šalinamą šilumą, pvz į boilerį.
Papildyta:

Taip, tik rezultatai kol kas tik apčiuopiami. 2kW kitaicai jau pagamina už ~1400usd FOB, čia vertikalios ašies, horizontalios truputi pigesni. Kažkur saulės mieste yra žmogus, kuriam neblogai sekasi kurti lietuviškas, tikslesnių rezultatų nėr, bet tai tik laiko klausimas

Taip ir nepakalbėjome apie tinkamiausią šildymo sistemą PN.

Niuansai su gyvatuku: jei norite didesnio ploto ir mažesnių hidraulinių nuostolių tenka rinktis didesnį vamzdžio diametrą. Didesnį diametrą galite suvynioti tik ant didesnio būgno(paties gyvatuko diametras išdidėja automatiškai didindamas akumuliacinę tuo tikrai prisidėdamas prie kainos). Varinis vamzdis nėra labai pigus vien dėl vario kaip žaliavos kainos. Įvirinti varinį gyvatuką į plieninę (juodo ar nerūdijančio) akumuliacinę irgi yra šiokia tokia problema - tai daroma prieš pilnai suvirinant talpą. Gyvatukai nekeičiami, pvz pakitus reikiamai galiai išorinį šilumokaitį pakeisti didesniu gali būti pusvalandžio darbas. 300 yra niekinė suma, kai kalba apie gyvatuką, vien įvirinti kainuos nuo 100Lt nekalbant gamyba ir medžiagos.
Cirkuliacinio sąnaudos ir gyvatuko atveju nėra mažos - lenktas vamzdis nėra labai smagus hidrauliniu požiūriu.
Išorinnio šilumokaičio šiltinimas nėra problema, brangesni atkeliauja su izoliacija, nesudėtinga ir pačia su vata/putom pažaisti.
Vienas iš pliusų maži gabaritai esant nemažam darbiniam plotui, puikus laidumas šilumai(plokštelės iš laidaus plieno tik 0,3mm storio).
Papildyta:

Jei per šilumokaitį cirkuliuoja riboto tūrio šilumnešiai užsiteršimas nėra tikėtinas. Didesnė problema - korozija, pvz glikoliai. Kiek teko girdėti inhibitorių cinkui vis dar nėra. Rūpinantis šilumokaičio švara verta pagalvoti ir apie specialų termofikatą(pvz naudojamą šiluminėse trasose, katilinėse).
Papildyta:

Kai reikalinga vidutinė galia sukasi apie 2kW o dėl mažų šilumos nuostolių šildymo sezono trukmė sutrumpėja nerasime pigesnio būdo kaip tiesioginis šildymas elektra.
Nors yra pigesnis būdas - kogeneracinė kvartalinė katilinė, naudojanti biomasę. Esant didesniai galiai ir dar pagaminant nors 25proc elektros 1kWh kaina nukristų iki įspūdingų žemumų, čia įvertinus investicijas ir atsiperkamumą.

Tam kad kalbėti apie optimalią PN šildymo sistemą, reikia susiskaičiuoti kokie teoriniai bus energijos nuostoliai.
Juk jeigu imti PN(Vokietijoje) 15kW/m2 per metus, tai 150 kv.m namui tai bus 2250 kW Jeigu tai dengti tik elektra (0,5Lt) tai gauname 1125 Lt
Jeigu imti PN(Lietuvos sąlygom) ~ 25kW per metus tai tam pačiam plotui gausim 3750 kW(1875 Lt)
Imkime 10 metų laikotarpį, tai 'Lietuviškam' PN kainuos 18750 Lt

Pridėjus elektros šildymo įrengimą(~1000 Lt grindinis) gausim ~ 20 000 Lt
Kokia kita sistema sugebės su įrengimu tilps į 20kLt? Jei tokia sistemą randate - vualia, jūs galėsite įsirengti optimalesnį sprendimą.

Tad kiekvienas PN statytojas, pasikaičiuoja nuostolius pagal atitvaras, sandarumą, rekuperatoriaus našumą ir pasiskaičiuoja kiek jam kainuotų šildytis elektra per 10 metų. Gavus suma galima dėlioti variantus ar kitos šildymo sistemos gali pigiau padengti reikiamą energijos poreikį.

Manau Lietuviško PN nuostolius galima nesunkiai pritraukti bent iki 20kW/m2 tada 10 metų sanaudos bus 15kLt

Tad aš kol kas tik už elektrą, kol nebus pateiktas optimalesnis variantas.

Truputi pataisisiu. Viso pirmo, buna atvėjų kai galima pasakyti kad oro drėgnumas viršyja 100%. Tai jus galite pamatyti plika akimi. Tai - rūkas. Tokia oro busėna kai drėgmė daugiau ore nebetelpa ir perteklius pavirsta itin smulkiais andens lašeliais. Tačiau te vandens lašialiai yra tokie maži ir lengvi, kad nekrenta žemin o laikosi ore.
Jie nėra "ištirbditi" ore, tačiau laikosi tame pačiame turyje. Gauname oro bei vandens suspenziją. Toks mišinis turi labai daug drėgmės, kuria paskleidžia patalpoje, susimaišidamas su patalpos oru.

Jei kalbama apie garažą, tai situacija dar labiau pablogėja, kadangi ten, išmestas iš rekupo, oras dar labiau atšąla ir išskiria dar daugiau rūko, kuo žymiai padidina drėgnumą garaže.

Kondicionuojamose patalpose būna ir per drėgna ir per sausa. Viskas priklauso nuo tuo kiek į patalpą patenka "šviežio oro iš lauko".

Čia tokį švedų teiginį radau: According to the passive house concept; direct electric heating should if possible be avoided, since it is associated with a high primary energy demand.

Jo esmė: pasyviame name reikia vengti šildymosi elektra.

Toliau švedai rašo, kad pasyviame name geriausiai tinka orinis šildymas - ypač jei paveža rekuperatorius. tačiau šaltuose kraštuose jis nepaveža:

In colder climate, at lower outdoor temperatures, the heat recovery of the ventilated
air and internal loads is not enough to warm the passive house. Therefore additional
heat is needed. As told, the additional heat is often supplied through the ventilation system by an air post-heater (since it is considered to be the most cost efficient). Then the post-heater consists of an electric heat battery or a hot water coil.

The heat in the waterborne heating system can be supplied in many ways; via a condenser of an
exhaust air heat pump, by district heating, by a pellets system or a solar system.

Išvada tokia: kol oras leidžia viską paveža rekuperatorius, o kuomet šilumos pradeda trūkti (greičiausia kažkur nuo 0 ar -5 laipsnių šalčio), rekuperatoriaus iš lauko į patalpas įpučiamą orą pašildo vandininė šildymo sistema. Šiai vandeniniai šildymo sistemai šilumą gamina šilumos siurblys, centralizuoti šilumos tinklai, granulinis katilas ar saulės kolektoriai.

Visas Švedijos Lundo universiteto pranešimas čia

Jūsu mintis yra teisinga... Tik skaičiuose "mažumėlė" suklidote.
Viso pirma, 4kW šilumos siurblys kainoja vos daugiau 1000 Lt. Tiek pat reikietu pridėti už vidinį kanalinį kondicionierių ir dar tiek pat už kitas medžiagas ir montavimą. Ortakių neskaičiuoju, nes jų vis vien reikės vėdinimui. Taigi, gauname 3000 Lt (tiesa, čia be PVM). Apie kokius 20 000 Lt jus kalbate???

Antra, kalbant apie elektrinį šildymą, 1000 Lt jums neužteks net tam kad nusipirkti reguliatorius į kiekvieną patalpą. O dar reikėtu pridėti šildymo kabėlį, specialų pagrindą jam bei darbą, kad įrengti visą šį sumuštinį bei pajungti prie elektros tinklo.

Trečia, reikėtu gerai paskaičiuoti ar tikrai apsimoka stengtis 20-40% mažinti šilumos išlaidas, bandant sutaupyti 2500-5000 Lt per 10 metų.