Pasyvus namas - 11 tema

Gal kas rimciau domejotes vejo jegainem? Nedidelio galingumo. Juk jos deretu prie jusu pasyviu namu koncepcijos.

O vat čia tai tikrai verkti reikėtų.

Gerai, kad bent ES šiek tiek riboja mūsų valdžios vyrukų minčių greitį .
Papildyta:


Nors vėjo jėgainės ir artimos PN temai, bet vis tik siūlyčiau šia tema diskusijas vystyti, specialiai tam sukurtose forumo temose: Vėjo elektros generatorius (jėgainė), Ar yra naudojančių? ir Vėjo jėgainės (vėjo elektrinės), viskas apie jas.

Sandarinimas yra pigiausias būdas taupyti energiją
Prasideda problemos, nes žmonėms patinka dusti nevėdinamose patalpose - paskui keikiasi, kad galva skauda

Naturalus vėdinimas yra patrauklesnis nebent dėl įdiegimo kaštų kurie faktiškai lygus nuliui. Tačiau eksploatacijos požiūriu mechninis su šilumogrąža (vertinant pagal esamus el.energijos ir šilumos kainas) ryškai apdeda naturalų.
Manantiems kitaip siūlyčiau pnagrinėti šį grafikėlį

Juokas gali imti ir dėl to, kad žmonės mato tik pradines investicijas kurios sudaro menką dalį visų kštų kuriuos patiria namo savininkas per visą eksploatacijos laiką.


Papildyta:


1. Pagal šilumos mainų dėsnius - mažejant temperatūrų skirtumui tarp atiduodančio ir gaunančio, siekiant gauti tą patį rezultatą reikia didinti šilumos mainų plotą. Šiuo atveju - kaloriferio didį

Tad žemesnės tempertūros šilumnešis oro šildymui nėra neišsprendžiama bėda.
Aišku vien saulės kolektoriams be kažkokio "back up" varianto patikėti negalėsite

Jūsų įvardyto sprendimo - šilumos siurblio kondensatoriaus tiekiamo oro kanale yra realiai galimas. Tas šilumokaitis už už paprastą vandeninį kaloriferį bus "mandresnis" nebent tuo, kad dirba kituose slėgiuose ir su kita terpe (freonu) Kur kas didesnė bėda jo galios regulivimas - šito savomis rnkomis kurpti tikrai nepatarčiau

2. Įsireminti reikėtų atsižvelgiant į tiekiamo oro temperatūrą projektinėmis sąlygomis. Nes "keptų dulkių" kvapas ne visiems patinka

Pamačiau apie ką kalba eina. Kaina nuo ~260 zlotų iki ~500 zlotų. Negi tai tikrai pigiau, nei papildomas varinis vamzdelis akumuliacinėj? Negana to, kad tiek vidinio, tiek išorinio šilumokaičio atveju reikėtų badyti skyles akumuliacinėje, tokie šilumokaičiai turi turėti ir daugiau niuansų, kaip kad sudėtingesnis papildomas apšiltinimas, papildomos elektros sąnaudos cirkuliacinio siurbliuko iš akumuliacinės maitinimui ir pan. O kokie tokių išorinių šilumokaičių pliusai?

Kompaktiškumas - jie turi kur kas didesnį šilmos mainų plotą lyginant su tokio pat dydžio "gyvatuku". Todėl šilumos mainų paviršiaus kaina gaunasi sąlyginai žema

Minusai:
* didesnis hidraulinis pasiriešinimas - tačiau efektas lyginant santykinai su gyvtuku (perduotas šilumos kiekis kWh/cirkuliacinio siurblio elektros sąnaudos kWh)
*plokšteliniai lituoti šilumokaičii nevalomi, o keičiami. (teko girdėti apie jų plovima su cheminiais prepartais, bet ti vertinu skeptiškai)

Išlenda dar vienas niuansas - sukūrus intensyvią cirkuliacija talpoje terminė stratifikacija (išsisluksniavims pagal temperatūrą) tampa faktiškai negalimas, o tai sumažina akumuliacinės talpos efektyvumą. Tad reikia griebtis įvairių triukų (didinti šilumokaitį, slopinti cirkuliaciją talpoje) kad būtų šito išvengta...

Aš akcentą dėčiau ant to punkto, kad kai patalpose per maža ventilecija, pradeda reikštis tokie procesai, kurių esant pakankamai ventilecijai net nepastebi, tai visokių nuodingų cheminių medžiagų prisisotinimas patalpų ore iš baldų, veikiančios elektrinės technikos, statybinių ir apdailinių konstrukcijų bei panašiai. Galvos skausmai galimi ir esant tiktai deguonies trūkumui, o esant ir nuodingoms medžiagoms, paskutiniais dešimtmečiais ženkliai padaugėjo astmos ir kitų kvėpavimo takų ar net onkologinių susirgimų.

Apie galvos skausmus susijusius su deguonies trūkumu susimasto vos ne kiekvienas sumažindamas šviežio oro pritekėjimus.




Nepaminėtas dar vienas niuansas - kai skysčio temperatūra žemesnė, nei norima oro, tai bet kokio dydžio kaloriferis jau nepagelbės.



Šilumos siurblio naudojimo oro šildymui klausimu, nereikėtų pamiršti ir to, jog kad ir kokio dydžio šilumokaitį bestatytum, niekada nesigaus, kad šildoma terpė pasiektų tą pačią temperatūrą, kaip ir šildančios terpės, tai fiziškai neįmanoma. Antras niuansas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, kad kuo didesnis šilumokaitis, tuo didesnė ir kaina. Tikrai yra riba, kurios viršyti ekonomiškai neapsimoka.

Taigi, žinant šiuos niuansus atkreipkit dėmesį į tai, kad xxx-vanduo šilumos siurblio ir vanduo-oras šilumokaičio atveju, bus du šilumos perėjimai į kitą terpę atvejai (1 iš freono į vandenį ir 2. iš vandens į orą). Jei šilumos siurblys šildys orą tiesiogiai, šiluma į kitą terpę pereis tiktai vieną kartą (iš freono į orą). Darytina išvada, kad esant tai pačiai freono temperatūrai, šildomo oro temperatūra bus aukštesnė esant mažesniam pereinamų terpių skaičiui. Taigi darbas bus efektyvesnis, nesant dar vienai, vandeninei terpei.

Atkreiptinas dėmesys, į tai, kad norint pasiekti tą pačią oro temperatūrą vandeninės ŠS sistemos atveju, reikės kelti freono temperatūrą kondensatoriuje, kas didina energijos sąnaudas ir mažina COP`ą.

Turint omenyje, kad naudojant šilumos siurblį šildantį vandenį, reikia naudoti maksimaliai mažas vandens temperatūras manyčiau, kad naudojant tokį šilumos siurblį, labiausiai apsimoka šildyti patalpas grindiniu šildymu ir neapsimoka šildymui naudoti kaloriferio. Jau tegul tokiu atveju iš rekupo ateina ir mažesnis, +14C temperatūros oras, grindinis tikrai susitvarkys ir komfortas bus ženkliai aukštesnis, nei esant tam pačiam grindiniam šildymui standarte pro plyšius įtekėjus -20 laipsnių lauko orui. Mini, kad nekomfortabiliai jausis žmonės, kai įteka tiktai +14C temperatūra, bet paklausk nors vieno standarto su grindiniu šildymu savininko, ar jis nekomfortabiliai jaučiasi, kai grindinis sušildo pritekėjusį -20C temperatūros orą.

Visai kita situacija tam reikalui naudojant tiesiogiai orą šildantį šilumos siurblį.

Dėl savadarbio, tai nevisai susikalbėta. Kalba būtų ne apie savadarbį, bet apie standartinį kondicionieriaus tipo šilumos siurblį, kuris būtų šiek tiek modifikuojamas, nuimant "gražų kevalą" ir įspraudžiant jį į ventilecijos kanalą. Dėl galios reguliavimo, tai šiuo atveju galima būtų kalbėti tiktai apie ŠS su inverteriniu kompresoriumi, su esančia komplektacijoje, gamykline valdymo elektronika. Šiuo metu pagrinde inverterinius ŠS ir tegamina, tad šiuo klausimu neturėtų kilti problemų.

Čia tiktai mano pamąstymai, neparemti jokiais skaičiavimais.



Ok, pakoreguosiu tuomet klausimą. Iki kokios temperatūros pageidautina sušildyti orą, ir kokios temperatūros vandeniu ekonomiškai naudingiausia tą orą šildyti norint išvengti "keptų dulkių" kvapo?

Iš oro temperatūros, žinant reikalingus atitinkamo patalpų dydžio, ir prognozuojamo žmonių skaičiaus oro srautus, bus galima nesunkiai galingumus pasiskaičiuoti patiems. Šie skaičiai manau aktualūs daugeliui norinčių šildytis centralizuotai, ventilecijos sistemos pagalba.


Papildyta:


Prieš keletą dienų pirkau elektrinį virdulį, ir sužinojau, kad specialiai virduliams nukalkinti yra cheminių preparatų, be to tai galima atlikti su actu. Anksčiau buvau girdėjęs apie tai, kad šiam tikslui galima naudoti Colą ir Spraitą, tai tą mitą teko pačiam sugriauti, bet kai išbandžiau actą, buvau didžiai nustebintas rezultatu. Virdulys buvo kaip naujas.

Tikrai tikiu, kad parinkus tinkamus chemikalus galima viską praplauti.
Papildyta:


Kaip tais linkęs manyti, kad šiuo atveju "santykinai", labai pjaunasi su "realiai" .

1. Ligoto pastato sindromas - sukelimas dėl per mažos oro kitos patalpose. Pagrindinis veiksnys yra per maža oro kaita, kiti Jūsų įvardyti veiksniai - šalutinės dedamosios. Kiek teko domėtis astmos atsiradimui ne menką įtaką daro žema santykinė oro drėgmė.
2. Šiluminė difuzija - iš didesnio kiekio į mažesnį. Fundamentalu. Nemanau, kad reikia apie tai kalbėti
3. Dideli daiktai daugiau kainuoja visada galima rasti optimumą - manau visiems puikiai suprantama ir niekas dėl šito nesiginčys
4.Skaičiavimais galima pagristi ar žmonės tokiomis sąlygomis jaus temperatūrinį netolygumą ir skersvėjį. Vienareikšmiškai teigti, kad komforto sąlygos bus išlaikytos - negalima
5. Vertėtų pasidomėti Daikin HRV agregačiukais - ten mačiau tinkamų galių. oras/oras šilumos siurblys ir vėdinimo įrenginys su šilumogrąža iš vieno gamintojo
6. Žiūrėkite higienos normas. Arba manykime, kad 50 C tiekiamo oro temperatūra yra tinkamą.

Vilienė buvo įmetęs nuorodą į vieną tokį pat lenkišką gaminį. Jo kaina atmuša bet kokį norą su juo prasidėti, jau nekalbant apie ypatingai prastas jo technines charakteristikas. Iš brendo charakteristikų aišku galima tikėtis geresnių, bet kainų...

1. Trumpinate įrenginio tarnavimo laiką, nes chemikalai paveikia ne tik kalkes ir apnašas, bet ir patį įrenginio paviršių.

2. Paskaitykite dar krtą ką parašiu - dramblių su kriaušemis nelyginate. Santykiniai vienetai leidžia palyginti du skirtingus produktus pagal tai kiek sunaudojama elektros energijos siurblyje 1kWh šiluminės energijos perduoti

Papildyta:


Pgal lenkiškus produktus nespręskite apie vieno iš geriausių OK ir ŠS gamintojų pasaulyje produkciją

Čia per daug dedamųjų, kad taip iškart galima būtų ką pasakyti. Jų tikrai yra daugiau nei paminėjote, tai ir šilumą tiekiančio vandens pašildymo kaina, kurią reikėtų įtraukti skaičiuojant 1kWh cirkuliacinio perduodamos šilumos kiekį, taip pat nereikia pamiršti, jog išorinio šilumokaičio schemoje reikia pajungti dar vieną cirkuliacinį kuris "stumdys" vandenį iš akumuliacinės. Net neįsivaizduoju, kaip būtų galimą, bet reikėtų įvertinti ir kitus Jūsų ir mano paminėtus niuansus, kad skaičiavimai būtų teisingi. O dar kiek nepaminėtų nežinomųjų.

Tikrai abejoju, kad išorinių šilumokaičių naudojimas leidžia nors kiek sutaupyti. Nors čia neverta ginčytis, o geriausia būtų sužinoti kiek kainuoja spiralės boileryje sumontavimas, nes išorinio šilumokaičio kainą jau turim. Tada bendras vaizdas tikrai taps aiškesniu.

Bet kokiu atveju, žinios apie alternatyvas leidžia būti lankstesniems.

Įdomi iš lauko imamo oro pašildymo sistema SolarWall.

Nuo šių metų panašus įrenginys yra įdiegtas VGTU laboratorijoje. Tad manau keleto metų eigoje bus galima sužinoti daugiau apie šio įrenginio tinkamumą Lietuvos sąlygomis. Latvijoje jau yra porą metų veikianti saulės siena