Pasyvus namas - 11 tema

#289
QUOTE(cibulis @ 2012 01 02, 13:39)
Aš dar grįžtu prie tos austriškos krosnelės. Jei daryti name tokią kaip pagrindinę šildymo sistemą, ar tikrai rekuperatorius išnešios šilumą po visus namus - ypač po antrą aukštą? Gal bus temperatūrinis skirtumas tarp pirmo ir antro aukšto - visgi pirmame aukšte jinai tiesiogiai išspinduliuoja šilumą, o antrame aukšte ją platintų rekeperatorius.

o kokiu budu rekuperatorius isnesiotu ta siluma?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 02 sausio 2012 - 15:15
#290
QUOTE(cibulis @ 2012 01 02, 14:39)
Aš dar grįžtu prie tos austriškos krosnelės. Jei daryti name tokią kaip pagrindinę šildymo sistemą, ar tikrai rekuperatorius išnešios šilumą po visus namus - ypač po antrą aukštą? Gal bus temperatūrinis skirtumas tarp pirmo ir antro aukšto - visgi pirmame aukšte jinai tiesiogiai išspinduliuoja šilumą, o antrame aukšte ją platintų rekeperatorius.


Kiek oro tieksite, tiek ir šilumos į patalpą su juo atnešti galėsite smile.gif

Tradiciniuose pastatuose galima daryti zonavimą pagal šilumos nuostolius ir pritiekius - skirtingoms zonoms tiekint skirtingų temperatūrų orą (tada kiekvienai zonai atskiras kaloriferis ir termostatas )
Teoriškai pgal PH koncepciją šito daryti neapsimokėtų, nes dėl didelės atitvarų varžos ryškaus temperatūrų skirtumo tarp atskirų patalpų nebuvimo (vidinės sienos laikomos laidžios šilumai) PH tūris gali būti vertinamas kaip viena zona.

Yra dar vienas reguliavimo būdas - reguliuojant tiekiamo oro kiekį. Tačiau dėl brangių reguliavimo sklendžių ir minimalizuotų oro kiekių laikyčiau šį variantą netinkamu...


Jei teisingai suprantu planuojate krosnele šildytis tik lokaliai ?
Tokiu atveju vertėtų numatyti pakankamo dydžio angą šilumai nukeliauti į antrą aukštą, nes rekuperatorius ( "vėdinimo įrenginys su plokšteliniu šilumogrąžiu" man kažkodėl labiau apibūdina tai apie ką Jūs kalbate wink.gif ) užtikrina oro kaitą - oro pašildymui turėsite numatyti kažkokį kanalinį oro pašildymo būdą, nes (jei teisingai suprantu) neplanuojate jokio vandeninio kontūro kuriuo krosnelės šiluma galėtų pasiekti vėdinimo įrenginio tiekiamą orą wink.gif

Atsakyti
#291
QUOTE(madwifi @ 2012 01 02, 17:14)
o kokiu budu rekuperatorius isnesiotu ta siluma?

Mastau,kad pernesimas ,jei taip galima pavadinti ,galetu buti silumokaityje silomos mainu pagalba.Jei oro nutraukima padaryti prie krosneles lubose kur palubeje bus auksciausia temperatura ...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo korida: 02 sausio 2012 - 16:14
#292
QUOTE(korida @ 2012 01 02, 17:13)
Mastau,kad pernesimas ,jei taip galima pavadinti ,galetu buti silumokaityje  silomos mainu pagalba.Jei oro nutraukima padaryti prie krosneles lubose kur palubeje bus auksciausia temperatura ...


kam tokia "chaltūra" nelabai suprantu smile.gif Ar ne geriau recirkuliuoti pirmo ir antro aukšto orą ventiliatorių pagalba taip sąlyginai išlyginant tempertūrą wink.gif ? Recirkuliacija veikia sau - rekuperatorius irgi sau. Tokios sistemos realiai veikia be didesnių bėdų, tik temperatūros reguliavimas yra komplikuotas...

Rekuperatoriaus tiekiamą orą, patalpos oru prišildysite tik išmesdmi šiltą orą į išorė - mano kuklia nuomone, tai prasilenkia su ergonomika ir efektyviu energijos vartojimo samprata kurią propaguoja PH koncepcija smile.gif


Jei prašnekome apie židinukus - pirmenybę teikčiau tokiems prie kurių galima jungti ortkius pašildomam orui ir tokiu būdu transportuoti ir išsklaidyti šilumą. Tada bėda dėl antro aukšto aprūpinimo šiluma būtų lengviau spręsti...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo KarolisLT: 02 sausio 2012 - 16:42
#293
QUOTE(KarolisLT @ 2012 01 02, 16:13)

Jei teisingai suprantu planuojate krosnele šildytis tik lokaliai ?



Man būtų idealu, kad su šia krosnelė galėtum apšildyti visą namą. Bet manau, kad tai utopinė idėja dviejų aukštų namui - ypač jei nėra atviros erdvės tarp pirmo ir antro aukšto. Jinai gali būti tik kaip rezervas arba židinio analogas - ir nauda, ir grožis.

Aš visgi esu senų labiau išbandytų technologijų šalininkas. Tai reiškia, kad darau elementarią grindinę-vandeninę šildymo sistemą. Katilinėje stovi KKK arba GKK ir didelė kokių 1500 litrų akumuliacinė. Vieną kartą sudeginęs glėbį malkų, užkraunu tą 1500 l bačką ir iš jos šilumą namui imu kokius 5 dienas - ypač jei oras toks kaip dabar. Toje bačkoje būtų ir karštas vanduo DHW.

Arba iš tos bačkos imu karštą vandenį, kurio pagalba pašildau iš lauko rekuperatoriaus patiektą orą. Tokia sistema manau būtų pigesnė. Tokiu atveju drėgnose patalpose (WC ir tambūre) vis tiek palieku grindinį šildymą.

Aš noriu PN suderinti su KKK arba GKK - tai mano galva realiausiai ir geriausiai visą namo tarnavimo laiką veiksiantis dalykas.

Arba dar vilioja toks dalykas:
http://www.granuline...rbara-idro.html.

Čia granulinės krosnelės, kurios veikia kaip židinys ir centrinė šildymo sistema. Tarkim kažkurioje patalpoje (kad ir katlinėje) stovi 1500 l bačka, o šita krosnbelė svetainėje. Jinai ne tiks dirba kaip židinys, bet ir didžiąją energijos dalį skiria toje bačkoje esančiam vandeniui pašildyti. O toliau jau iš bačkos vanduo imamas arba rekuperarotiaus tiekamam orui pašildyti arba grindinima šildymui.

Kaip manot, kuris variantas geriausias? Dujų mano sklype - nėra. Todėl lieka KKK ir GKK arba georterma, bet jinai man per brangi.

Atsakyti
#294
QUOTE(KarolisLT @ 2012 01 02, 18:37)
kam tokia "chaltūra" nelabai suprantu smile.gif Ar ne geriau recirkuliuoti pirmo ir antro aukšto orą ventiliatorių  pagalba taip sąlyginai išlyginant tempertūrą wink.gif  ?

Rekuperatoriaus tiekiamą orą, patalpos oru prišildysite tik išmesdmi šiltą orą į išorė - mano kuklia nuomone, tai prasilenkia su ergonomika ir efektyviu energijos vartojimo samprata kurią propaguoja PH koncepcija smile.gif

Nezinau su rekoperatoriais nesusidures ,bet jei jo naudingumo koeficientas 80pr. ir daugiau tai turetu tik apie 20pr siluminiu nuostoliu buti ar as ne taip isivaizduoju blush2.gif
Atsakyti
#295
QUOTE(cibulis @ 2012 01 02, 17:42)
Man būtų idealu, kad su šia krosnelė galėtum apšildyti visą namą. Bet manau, kad tai utopinė idėja dviejų aukštų namui - ypač jei nėra atviros erdvės tarp pirmo ir antro aukšto. Jinai gali būti tik kaip rezervas arba židinio analogas - ir nauda, ir grožis.

Aš visgi esu senų labiau išbandytų technologijų šalininkas. Tai reiškia, kad darau elementarią grindinę-vandeninę šildymo sistemą. Katilinėje stovi KKK arba GKK ir didelė kokių 1500 litrų akumuliacinė. Vieną kartą sudeginęs glėbį malkų, užkraunu tą 1500 l bačką ir iš jos šilumą namui imu kokius 5 dienas - ypač jei oras toks kaip dabar. Toje bačkoje būtų ir karštas vanduo DHW.

Arba iš tos bačkos imu karštą vandenį, kurio pagalba pašildau iš lauko rekuperatoriaus patiektą orą. Tokia sistema manau būtų pigesnė. Tokiu atveju drėgnose patalpose (WC ir tambūre) vis tiek palieku grindinį šildymą.

Aš noriu PN suderinti su KKK arba GKK - tai mano galva realiausiai ir geriausiai visą namo tarnavimo laiką veiksiantis dalykas.

Arba dar vilioja toks dalykas:
http://www.granuline...rbara-idro.html.

Čia granulinės krosnelės, kurios veikia kaip židinys ir centrinė šildymo sistema. Tarkim kažkurioje patalpoje (kad ir katlinėje) stovi 1500 l bačka, o šita krosnbelė svetainėje. Jinai ne tiks dirba kaip židinys, bet ir didžiąją energijos dalį skiria toje bačkoje esančiam vandeniui pašildyti. O toliau jau iš bačkos vanduo imamas arba rekuperarotiaus tiekamam orui pašildyti arba grindinima šildymui.

Kaip manot, kuris variantas geriausias? Dujų mano sklype - nėra. Todėl lieka KKK ir GKK arba georterma, bet jinai man per brangi.


Tokio "žaislo" buvimą gyvenamose patalpose vertinčiu skeptiškai - nes dėl spinduliniu būdu sklindančios šilumos perkaitinsite patalpą ir jausite diskomfortą, ypač jei numatote ją akumuliacinės talpai užkrauti.

Dėl higienini sumetimų vertėtų atskirti akumuliacinės "termofikacinį vandenį" ir DHW - legionelios bujoja 25-45C intervale, tad geriau atskiras mažesnės talpos boileris kurio temperatūrą būtų galima palaikyti saugiose ribose su mažesniais energijos nuostoliais

Teko matyti sonnenkraft'o sprendimą saulės kolektorių sistemoje kur šalia akumuliacinės statomas srautinis vandens šildytuvas (šilumokaitis) imantis šilumą iš akumuliacinės talpos o temperatūros trūkumą (jei nesiekiama nustatyta ribinė temperatūra) dengintis elektra. Patiko sprendimas, tik gila, kad kaina kiek kandžiojasi smile.gif

Nežinau Jūsų namo šiluminių chrakteristikų, bet mnu tikslinga iki tm tikros išorės temperatūros šildyti oru, o nukritus iki tam tikros ribos (kai orinio šildymo galios tiekiant būtiną kiekį nebeakanka) dengti šilumos poreikį kartu su grindiniu šildymu. Aišku tokiu atveju nusimato papildomos investicijos į reguliavimo įrangą...
Atsakyti
#296
QUOTE(KarolisLT @ 2012 01 02, 16:56)

Dėl higienini sumetimų vertėtų atskirti akumuliacinės "termofikacinį vandenį" ir DHW - legionelios bujoja 25-45C intervale, tad geriau atskiras mažesnės talpos boileris kurio temperatūrą būtų galima palaikyti  saugiose ribose su mažesniais energijos nuostoliais

Nežinau Jūsų namo šiluminių chrakteristikų, bet mnu tikslinga iki tm tikros išorės temperatūros šildyti oru, o nukritus iki tam tikros ribos (kai orinio šildymo galios tiekiant būtiną kiekį nebeakanka) dengti šilumos poreikį kartu su grindiniu šildymu.  Aišku tokiu atveju nusimato papildomos investicijos į reguliavimo įrangą...


Dėl higienos. Toje bačkoje būna antras kontūras (ar kaip jis ten tiksliau vadinasi), kuriuo teka tik buitinis karštas vanduo - DHW. Tai reiškia, kad jei bačka 1500 litrų apie 200 litrų atskiru vamzdžiu (kontūru) būna skirta tik karštam buitiniam vandeniui.

Įdomus sprendimas sujungti orinį ir grindinį šildymą, bet sistema išeitų brangoka. Aš manau, kad reikia rinktis vieną kurią nors sistemą. Tokiu atveju aš už elementarų KKK arba GKK su šildmomis grindimis. Dar norėčiau saulės kolektorių.

Beje, o kaip jūs įsivaizduojate šias dvi sistemas. Papasakokite plačiau.
Atsakyti
#297
QUOTE(cibulis @ 2012 01 02, 18:04)
Dėl higienos. Toje bačkoje būna antras kontūras (ar kaip jis ten tiksliau vadinasi), kuriuo teka tik buitinis karštas vanduo - DHW. Tai reiškia, kad jei bačka 1500 litrų apie 200 litrų atskiru vamzdžiu (kontūru) būna skirta tik karštam buitiniam vandeniui.

Įdomus sprendimas sujungti orinį ir grindinį šildymą, bet sistema išeitų brangoka. Aš manau, kad reikia rinktis vieną kurią nors sistemą. Tokiu atveju aš už elementarų KKK arba GKK su šildmomis grindimis. Dar norėčiau saulės kolektorių.

Beje, o kaip jūs įsivaizduojate šias dvi sistemas. Papasakokite plačiau.


Įvairių konfiguracijų akumuliacinių būna - su tiesioginu vandens paėmimu, su Jūsų minėtu gyvatuku (vidiniu šilumokaičiu), tank-in-tank arba dar vadinama multi-tank ir gyvs galas variaciju/kombinacijų. Dėl to ir pasitikslinau wink.gif
Neteko matyti tokio dydžio gyvatuko talpinančio 200l smile.gif

Manyčiau, kad saulės kolektorių plotas ir tipas, o taip pat šilumos poreikio tendencijos padiktuos preliminarų "bačkos" dydį.


Kur matote tą sistemų brangumą? be vėdinimo su šilumogrąža vis tiek nepsieisite, o pridėti kaloriferį ir termo reguliatorių nebeatrodys taip brangu smile.gif Bet kokiu atveju orą šildyti reikės, tad ir kaloriferis atrodo neišvengiamas...

saulės kolektoriai Jūsų atveju apsimokės tik tada jei vasarą planuojate karštą vandenį ruošti elektrinių šildytuvų pagalba

Kas būtent šiame derinyje Jus domina smile.gif?
Atsakyti
#298
QUOTE(KarolisLT @ 2012 01 02, 18:23)

Kas būtent šiame derinyje Jus domina smile.gif?



Gal ne visiškai teisingai išsireiškiau, bet mane domina optimaliausia šildymo sistema pasyviame name.

Sakote, kad geriausiai veiktų orinis šildymas. Aš irgi visai nesenai buvau susižavėjęs tokiu būdu: židinys ir ortakiai, o papildomą trūkumą kompensuotų elektra šildomos WC grindys. Skamba labai patraukliai, tačiau ar dažnas ryžtųsi tokią sistemą daryti savo name?

Visgi galima su pasyviu namu apsiskaičiuoti ir po to teks kabinti radiatorius, o tai jau brangu ir kvaila. Geriau jau iš karto turėti rezervą: šildomas grindis ar radiatorius ir kažkokį įrenginį šilumai gaminti.

Todėl dar kartą norėčiau padiskutuoti apie šildymo sistemas pasyviame name: optimaliausia įrengimo prasme, pigiausia šildymo metu, geriausiai, lengviausiai reaguojančiai į šilumos poreikį, komfortiškumą ir t.t.
Atsakyti
#299
QUOTE(cibulis @ 2012 01 02, 13:39)
Aš dar grįžtu prie tos austriškos krosnelės. Jei daryti name tokią kaip pagrindinę šildymo sistemą, ar tikrai rekuperatorius išnešios šilumą po visus namus - ypač po antrą aukštą? Gal bus temperatūrinis skirtumas tarp pirmo ir antro aukšto - visgi pirmame aukšte jinai tiesiogiai išspinduliuoja šilumą, o antrame aukšte ją platintų rekeperatorius.

Nemaišykite visko į vieną krūvą. Rekuperatorius - tai yra, viso labo, mazgas vėdinimo įrenginyje, kitaip tariant - radiatorius, kuriame šiltas išmetamas oras pašildo tiekiamą lauko orą. Rekuperatorius atlieka tik šią operaciją ir daugiau nieko - tik pašildo paimamą iš lauko orą.

Nuo rekuperatoriaus galima ortakiais nuvesti orą ir paduoti į reikiamą vietą. Jei sumontuosite padavimo grotelės taip, kad nupustu susikaupusi virš židinio karštą orą link grindų prie lango, tai šiek tiek pagerins situaciją - bent prie vieno lango palei grindis nesijaus šalto skersvėjo o prie lubų oras nebus toks karštas.
Tačiau dėl mažo oro srauto efektas nebus didelis. To labiau nėra net kalbos, kad rekuperatorius kažkokių būdu perduotu šilumą i kitą patalpą ar į kitą aukštą.

Jei įrengti atskirą recirkuliacinę orinio šildymo (ir kondicionavimo) sistemą, kad imtu karštą orą nuo židinio ir proporcingai paskirstytu visose patalpose, palei kiekvieną langą - tik tada galima teigti, kad vienas židinys tinkamai šildo visas patalpas. Vienodą temperatūra turėsite tuomet, kai oro kiekiai bus sureguliuoti proporcingai šilumos poreikio.
Per tokią orinio šildymo sistemą galima tiekti ir orą iš lauko. Tuomet dalis oro paimama nuo židinio, o dalis - iš rekuperatoriaus. Reikia atkreipti dėmesį, kad pvz., 6kW šilumos paskirstimui reikės ~2000-2500m3/h oro srauto, tuomet kai lauko oro dalis sudaro tik 200-400m3/h.



Atsakyti
#300
QUOTE(ed@ @ 2012 01 02, 21:01)
Jei įrengti atskirą recirkuliacinę orinio šildymo (ir kondicionavimo) sistemą, kad imtu karštą orą nuo židinio ir proporcingai paskirstytu visose patalpose, palei kiekvieną langą - tik tada galima teigti, kad vienas židinys tinkamai šildo visas patalpas. Vienodą temperatūra turėsite tuomet, kai oro kiekiai bus sureguliuoti proporcingai šilumos poreikio.
Per tokią orinio šildymo sistemą galima tiekti ir orą iš lauko. Tuomet dalis oro paimama nuo židinio, o dalis - iš rekuperatoriaus. Reikia atkreipti dėmesį, kad pvz., 6kW šilumos paskirstimui reikės ~2000-2500m3/h oro srauto, tuomet kai lauko oro dalis sudaro tik 200-400m3/h.


Išorės oro kiekį galima ir kiek sumažinti tam, kad oro drėgnumas patalpose per daug nenukristų (nenusileidžiant žemiau 0,3 ach ribos ) Didelis recirkuliuojamo oro kiekis padidins investicijas į ortakyną ir vėdinimo įrenginį. Ar tai tikslinga ekonominiu požiūriu? Juolab, kad dėl recirkuliacijos išauga ventiliatorių elektros energijos sąnaudos kurios paprastai tampa mechaninio vedinimo su šilumogrąža priešininkų ( norėtusi juos vadinti tamsuoliais ir energijos švaistymo šalininkais, bet susilaikysiu wink.gif ) koziriu teigiant, kad geriau vėdintis naturaliai...

Iš dalies sutinku dėl oro pamaišymo sprendimo, bet reikėtų užbrėžti tam tikrą ribą recirkuliuojamo oro kiekiui įtelpant į ekonominius ir higienos normų (oro drėgmės kiekio požiūriu) rėmus.

Teoriškai PH'ui 6kW šilumos turėtų neprireikti (arba tai nėra PasivHaus'as, o "lietuviškas pasyvus namas" wink.gif ) Žinoma jei nepavyksta sutilpti į 10 W/m2 šildymo galios - dalį apkrovos tikslinga dengti kitais šildymo prietaisais, o ne didinti oro kiekį, kas automatiškai iššaukia įvairias bėdas...

Dėl klimatinių duomenų stokos (ir jų senumo RSN'e) sunkoka atsakyti kiek laiko ta antroji sistema veiks. Pagal RSN'o duomenis Vilniuje (norminiais metais) temperatūros kurios žemesnės nei -15 būna iki 222h arba ~4% šildymo sezono laiko. Todėl turiu rimtų įtarimų, kad investuoti į galios didinimą nėra tikslinga. Tad mano kuklia nuomone ir atsižvelgiant į PHI rekomendacijas verta pagalvoti apie pigiausią šio šildymo sezono dalies padengimą. Čia jau prasideda "neartos dirvos" pamąstymams ir skaičiavimams smile.gif



Atsakyti