Čia vienas iš praeitos temos neatsakytas klausimas Karoliui.
Kalbėsiu apie skylėtas keramines plytas ir skylėtas silikatines plytas. Du formulei reikalingus dydžius ėmiau iš jūsų nurodyto linko:
http://www3.lrs.lt/p...s...ery=&p_tr2=
Skylėtųjų keraminių plytų (1400 kg/m3):
Tankis - 1600 kg/m3
Savitoji šiluminė talpa - 1000 J/(kg*K).
Skylėtų silikatinių plytų (1500 kg/m3) su cemento skiediniu:
Tankis - 1600 kg/m3
Savitoji šiluminė talpa - 1000 J/(kg*K).
Du formulės duomenys absoliučiai vienodi. Vadinasi viską lemia trečias dėmuo, t.y.
V- aktyvios šiluminės masės tūris.
Šis dėmuo, pasak jūsų, reiškia tai, kiek sienos dalyvauja šilumos mainuose. Jie laikysime, kad tiek silikatinių, tiek keraminių plytų atveju dalyvauja tik 3 cm sienos gylio, tai išeitų du visiškai vienodi atsakymai.
Vienintelis dalykas, kuris skiria šiuos du blokelius yra tankis. Pavyzdžiui, skirtingų gamintojų keraminiai blokeliai gali turėti skirtingą tankį: mažesnį arba didesnį. Vadinasi, kuo tankis didesnis, tuo daugiau medžiaga akumuliuoja šilumos.
Pagal šią logiką išeina, kad silikatinis blokelis turi akumuliuoti daugiau šilumos, nes jo tankis dažnai didesnis nei keraminių blokelių, bet kažkodėl visi sako, kad keramika labiau, geriau akumuliuoja šilumą. Kaip čia yra?
O jei visai paprastai: kokia medžiaga iš masyvių (ne mediena) geriausiai tinkama pasyviam namui? Dar paprasčiau, ką rinktis: keramiką, silikatą, akytbetonį, betoną (EPS blokeliai), keramzitą ir t.t.
Būtų fainai jei išreitinguotumėme sunkias statybines medžiagas pagal tinkamumą pasyviam namui.
QUOTE(mintas @ 2011 12 07, 00:19)
Tuo ir rūpinuosi, kad gal jau užteks?
Tavo pastaba ne tuo adresu
Kol tiesiai Cibuliui neparašysi, jis pats gali ir nesusiprast...aišku Karolis gali "užgesinti" integralais ir laukų modeliavimais 
įtariu tiek giliai nebenorės knistis.Su tuo akumuliavimu jūs jį "podsadili na iglu"
QUOTE(Vilienė @ 2011 12 06, 23:13)
Aktyvus tūris turėtų rūpėti tik tokiems fundamentaliems skaičiavimams kaip minėjo Karolis. Na ir ką jūs ten sau prisikaičiuosit net žinodami tiksliai 30 ar 32mm keramikos sluoksnis dalyvauja šilumos mainuose? Kur reali nauda?
Kai romane nežavinčių temų >50% romanas panaudojamas prakuroms. Labai norėčiau, kas SM PN temoms tai nenutiktų, kad čia užsuktų paprasti, įvairaus išsilavinimo žmonės, apie šiluminę fiziką suprantantys kaip kiaulė tvarte apie debesis, rastų sau naudingos informacijos - suprantamos, lengvai suvirškinamos. Lenkiu žemai galvą prieš Karolio žinias, bet čia reiktų žemesniu lygiu - jis kaip ir ne kiša čia integralų ir laukų modelių. Kol jo neprovokuojate.
Daugiau naudos būtų jei Karolis skelbtų išvadas ir savo sprendimus, paremtus teorija. Praeitoj temoj buvo užsiminta apie konstruktyvo favoritus - kodėl šio klausimo neperžvelgus dar kartą, pridedant Karolio argumentus? Tai būtų reali nauda visiems, ir įdomi diskusija, pvz "nesusprogdinamos tradicijos" vs "popierinis" karkasas / skydas ar ICF.
Kai romane nežavinčių temų >50% romanas panaudojamas prakuroms. Labai norėčiau, kas SM PN temoms tai nenutiktų, kad čia užsuktų paprasti, įvairaus išsilavinimo žmonės, apie šiluminę fiziką suprantantys kaip kiaulė tvarte apie debesis, rastų sau naudingos informacijos - suprantamos, lengvai suvirškinamos. Lenkiu žemai galvą prieš Karolio žinias, bet čia reiktų žemesniu lygiu - jis kaip ir ne kiša čia integralų ir laukų modelių. Kol jo neprovokuojate.
Daugiau naudos būtų jei Karolis skelbtų išvadas ir savo sprendimus, paremtus teorija. Praeitoj temoj buvo užsiminta apie konstruktyvo favoritus - kodėl šio klausimo neperžvelgus dar kartą, pridedant Karolio argumentus? Tai būtų reali nauda visiems, ir įdomi diskusija, pvz "nesusprogdinamos tradicijos" vs "popierinis" karkasas / skydas ar ICF.
Šilumos mainuose ir pritekėjimų akumuliavime dalyvauja visi 180 ar 250 mm. Tai čia net visi mes čainykai suprantame. Reali nauda, kad be akumuliacijos reikėtų atsisakyti didesnės dalies saulės pritekėjimų.
Taip jau kartais atsitinka, kad labai mokyti vyrai skaičiuodami molekules nepamato plytų. Man daug didesnį įspūdį daro paprasti ir aiškūs skaičiavimai paremti logika bei aiškiais šaltiniais. Sutinku, kad visi tie angliški terminai, dinaminiai skaičiavimai, mistinės programos čia nevisai vietoje. Bet tikrai nesiūlyčiau pasikliauti tik kažkieno paskelbtomis galutinėmis išvadomis, kad ir kelių universitetų profesorius tai būtų.
QUOTE(cibulis @ 2011 12 07, 09:55)
Čia vienas iš praeitos temos neatsakytas klausimas Karoliui.
Kalbėsiu apie skylėtas keramines plytas ir skylėtas silikatines plytas. Du formulei reikalingus dydžius ėmiau iš jūsų nurodyto linko:
http://www3.lrs.lt/p...s...ery=&p_tr2=
Skylėtųjų keraminių plytų (1400 kg/m3):
Tankis - 1600 kg/m3
Savitoji šiluminė talpa - 1000 J/(kg*K).
Skylėtų silikatinių plytų (1500 kg/m3) su cemento skiediniu:
Tankis - 1600 kg/m3
Savitoji šiluminė talpa - 1000 J/(kg*K).
Du formulės duomenys absoliučiai vienodi. Vadinasi viską lemia trečias dėmuo, t.y.
V- aktyvios šiluminės masės tūris.
Šis dėmuo, pasak jūsų, reiškia tai, kiek sienos dalyvauja šilumos mainuose. Jie laikysime, kad tiek silikatinių, tiek keraminių plytų atveju dalyvauja tik 3 cm sienos gylio, tai išeitų du visiškai vienodi atsakymai.
Vienintelis dalykas, kuris skiria šiuos du blokelius yra tankis. Pavyzdžiui, skirtingų gamintojų keraminiai blokeliai gali turėti skirtingą tankį: mažesnį arba didesnį. Vadinasi, kuo tankis didesnis, tuo daugiau medžiaga akumuliuoja šilumos.
Pagal šią logiką išeina, kad silikatinis blokelis turi akumuliuoti daugiau šilumos, nes jo tankis dažnai didesnis nei keraminių blokelių, bet kažkodėl visi sako, kad keramika labiau, geriau akumuliuoja šilumą. Kaip čia yra?
O jei visai paprastai: kokia medžiaga iš masyvių (ne mediena) geriausiai tinkama pasyviam namui? Dar paprasčiau, ką rinktis: keramiką, silikatą, akytbetonį, betoną (EPS blokeliai), keramzitą ir t.t.
Būtų fainai jei išreitinguotumėme sunkias statybines medžiagas pagal tinkamumą pasyviam namui.
Kalbėsiu apie skylėtas keramines plytas ir skylėtas silikatines plytas. Du formulei reikalingus dydžius ėmiau iš jūsų nurodyto linko:
http://www3.lrs.lt/p...s...ery=&p_tr2=
Skylėtųjų keraminių plytų (1400 kg/m3):
Tankis - 1600 kg/m3
Savitoji šiluminė talpa - 1000 J/(kg*K).
Skylėtų silikatinių plytų (1500 kg/m3) su cemento skiediniu:
Tankis - 1600 kg/m3
Savitoji šiluminė talpa - 1000 J/(kg*K).
Du formulės duomenys absoliučiai vienodi. Vadinasi viską lemia trečias dėmuo, t.y.
V- aktyvios šiluminės masės tūris.
Šis dėmuo, pasak jūsų, reiškia tai, kiek sienos dalyvauja šilumos mainuose. Jie laikysime, kad tiek silikatinių, tiek keraminių plytų atveju dalyvauja tik 3 cm sienos gylio, tai išeitų du visiškai vienodi atsakymai.
Vienintelis dalykas, kuris skiria šiuos du blokelius yra tankis. Pavyzdžiui, skirtingų gamintojų keraminiai blokeliai gali turėti skirtingą tankį: mažesnį arba didesnį. Vadinasi, kuo tankis didesnis, tuo daugiau medžiaga akumuliuoja šilumos.
Pagal šią logiką išeina, kad silikatinis blokelis turi akumuliuoti daugiau šilumos, nes jo tankis dažnai didesnis nei keraminių blokelių, bet kažkodėl visi sako, kad keramika labiau, geriau akumuliuoja šilumą. Kaip čia yra?
O jei visai paprastai: kokia medžiaga iš masyvių (ne mediena) geriausiai tinkama pasyviam namui? Dar paprasčiau, ką rinktis: keramiką, silikatą, akytbetonį, betoną (EPS blokeliai), keramzitą ir t.t.
Būtų fainai jei išreitinguotumėme sunkias statybines medžiagas pagal tinkamumą pasyviam namui.
Šių dviejų medžiagų laidumas šilumai ženkliai skiriasi. Silikatinės plytos greičiau sugers šilumą ir greičiau ją atiduos. Keraminės ilgiau įšils ir ilgiau išlaikys šilumą. Vienam namui labiau tinka viena savybė kitam kita. Kiaurame name, kuris kūrenamas dieną, o naktį vėsta geriau keramika. PN kur aktualu greitas pritekėjimų sugėrimas man atrodo geriau silikatas.
Paprastai keraminių blokelių svoris būna kokia 30 procentų mažesnis, nei silikatinių taigi ir talpumas silikatinių atitinkamai didesnis. Didesnis talpumas geriau leistų išnaudoti šildymuisi naktinį tarifą.
Man reikia paprasto atsakymo: kuri masyvi statybinė medžiaga (ne medis), geriausiai kaupia ir atiduoda šilumą. Kalbu tiek apie vidinę šilumą nuo šildymo sistemų, tiek apie išorinę šilumą, kurią skleidžia saulė. Beje, saulė gali šildyti ne tik išorines sienas, bet ir vidines pertvarų sienas, kurios yra pietinėje pastato pusėje.
Štai kas mane domina. Kokia medžiaga greičiausiai įšyla nuo šildymo sistemos (ar grindinis šildymas, ar radiatoriai) ir kuri geriausiai kaupia pro langus į pastato vidų papuolančią saulę.
Natūralu (o gal primityvu) būtų mąstyti, kad pilnavidurės keraminės plytos? Bet gal aš klystu? Gal silikatinės, o gal keramzitinės ar akytbetonio, ar betono? Štai kas mane domina?
Pagal Karolio pateikta nuorodą visų masyvių medžiagų savitoji šiluminė talpa visiškai vienoda - 1000. Įvertinus Karolio pateiktą formulę išeina, kad geriausią šilumos akumuliavimą lemia medžiagos tūris arba paprasčiausias svoris, t.y. kuo sunkesnė medžiaga, tuo ji geriau akumuliuos šilumą.
Atsakymas daugiau nei primityvus, bet ar jis teisingas?
Štai kas mane domina. Kokia medžiaga greičiausiai įšyla nuo šildymo sistemos (ar grindinis šildymas, ar radiatoriai) ir kuri geriausiai kaupia pro langus į pastato vidų papuolančią saulę.
Natūralu (o gal primityvu) būtų mąstyti, kad pilnavidurės keraminės plytos? Bet gal aš klystu? Gal silikatinės, o gal keramzitinės ar akytbetonio, ar betono? Štai kas mane domina?
Pagal Karolio pateikta nuorodą visų masyvių medžiagų savitoji šiluminė talpa visiškai vienoda - 1000. Įvertinus Karolio pateiktą formulę išeina, kad geriausią šilumos akumuliavimą lemia medžiagos tūris arba paprasčiausias svoris, t.y. kuo sunkesnė medžiaga, tuo ji geriau akumuliuos šilumą.
Atsakymas daugiau nei primityvus, bet ar jis teisingas?
QUOTE(cibulis @ 2011 12 07, 11:10)
Man reikia paprasto atsakymo: kuri masyvi statybinė medžiaga (ne medis), geriausiai kaupia ir atiduoda šilumą. Kalbu tiek apie vidinę šilumą nuo šildymo sistemų, tiek apie išorinę šilumą, kurią skleidžia saulė. Beje, saulė gali šildyti ne tik išorines sienas, bet ir vidines pertvarų sienas, kurios yra pietinėje pastato pusėje.
Štai kas mane domina. Kokia medžiaga greičiausiai įšyla nuo šildymo sistemos (ar grindinis šildymas, ar radiatoriai) ir kuri geriausiai kaupia pro langus į pastato vidų papuolančią saulę.
Natūralu (o gal primityvu) būtų mąstyti, kad pilnavidurės keraminės plytos? Bet gal aš klystu? Gal silikatinės, o gal keramzitinės ar akytbetonio, ar betono? Štai kas mane domina?
Pagal Karolio pateikta nuorodą visų masyvių medžiagų savitoji šiluminė talpa visiškai vienoda - 1000. Įvertinus Karolio pateiktą formulę išeina, kad geriausią šilumos akumuliavimą lemia medžiagos tūris arba paprasčiausias svoris, t.y. kuo sunkesnė medžiaga, tuo ji geriau akumuliuos šilumą.
Atsakymas daugiau nei primityvus, bet ar jis teisingas?
Štai kas mane domina. Kokia medžiaga greičiausiai įšyla nuo šildymo sistemos (ar grindinis šildymas, ar radiatoriai) ir kuri geriausiai kaupia pro langus į pastato vidų papuolančią saulę.
Natūralu (o gal primityvu) būtų mąstyti, kad pilnavidurės keraminės plytos? Bet gal aš klystu? Gal silikatinės, o gal keramzitinės ar akytbetonio, ar betono? Štai kas mane domina?
Pagal Karolio pateikta nuorodą visų masyvių medžiagų savitoji šiluminė talpa visiškai vienoda - 1000. Įvertinus Karolio pateiktą formulę išeina, kad geriausią šilumos akumuliavimą lemia medžiagos tūris arba paprasčiausias svoris, t.y. kuo sunkesnė medžiaga, tuo ji geriau akumuliuos šilumą.
Atsakymas daugiau nei primityvus, bet ar jis teisingas?
Jei norite, kad kuo greičiau sukauptų ir kuo daugiau suakumuliuotų labiausia tiktų medžiaga kuri yra netik sunkiausia, bet ir turi didžiausią šilumos laidumą. Pirmiausia būtų sunkus betonas, po to silikatas ir t.t. Akytbetonis šiuo atveju užims vieną paskutinių vietų.
QUOTE(DEU @ 2011 12 07, 10:52)
Šilumos mainuose ir pritekėjimų akumuliavime dalyvauja visi 180 ar 250 mm. Tai čia net visi mes čainykai suprantame. Reali nauda, kad be akumuliacijos reikėtų atsisakyti didesnės dalies saulės pritekėjimų.
Taip jau kartais atsitinka, kad labai mokyti vyrai skaičiuodami molekules nepamato plytų. Man daug didesnį įspūdį daro paprasti ir aiškūs skaičiavimai paremti logika bei aiškiais šaltiniais. Sutinku, kad visi tie angliški terminai, dinaminiai skaičiavimai, mistinės programos čia nevisai vietoje. Bet tikrai nesiūlyčiau pasikliauti tik kažkieno paskelbtomis galutinėmis išvadomis, kad ir kelių universitetų profesorius tai būtų.
Taip jau kartais atsitinka, kad labai mokyti vyrai skaičiuodami molekules nepamato plytų. Man daug didesnį įspūdį daro paprasti ir aiškūs skaičiavimai paremti logika bei aiškiais šaltiniais. Sutinku, kad visi tie angliški terminai, dinaminiai skaičiavimai, mistinės programos čia nevisai vietoje. Bet tikrai nesiūlyčiau pasikliauti tik kažkieno paskelbtomis galutinėmis išvadomis, kad ir kelių universitetų profesorius tai būtų.
labai teisingas pastebejimas, tie "aktyvus turiai" gal ir galioja greitesniuose procesuose, o musu atveju jie pakankamai leti ir speja siluma perduot visu storiu. Todel uztenka ir paprastu skaiciavimu.
QUOTE(DEU @ 2011 12 07, 11:24)
Jei norite, kad kuo greičiau sukauptų ir kuo daugiau suakumuliuotų labiausia tiktų medžiaga kuri yra netik sunkiausia, bet ir turi didžiausią šilumos laidumą. Pirmiausia būtų sunkus betonas, po to silikatas ir t.t. Akytbetonis šiuo atveju užims vieną paskutinių vietų.
Mano nuomone šis eiliškumas sudėliotas teisingai.
QUOTE(DEU @ 2011 12 07, 11:24)
Jei norite, kad kuo greičiau sukauptų ir kuo daugiau suakumuliuotų labiausia tiktų medžiaga kuri yra netik sunkiausia, bet ir turi didžiausią šilumos laidumą. Pirmiausia būtų sunkus betonas, po to silikatas ir t.t. Akytbetonis šiuo atveju užims vieną paskutinių vietų.
paprastai kuo didesnis tankis/svoris tuo geresnis ir laidumas. Gal yra isimciu, bet bent as tokiu nezinau.
QUOTE(DEU @ 2011 12 07, 11:52)
Šilumos mainuose ir pritekėjimų akumuliavime dalyvauja visi 180 ar 250 mm. Tai čia net visi mes čainykai suprantame. Reali nauda, kad be akumuliacijos reikėtų atsisakyti didesnės dalies saulės pritekėjimų.
Taip jau kartais atsitinka, kad labai mokyti vyrai skaičiuodami molekules nepamato plytų. Man daug didesnį įspūdį daro paprasti ir aiškūs skaičiavimai paremti logika bei aiškiais šaltiniais. Sutinku, kad visi tie angliški terminai, dinaminiai skaičiavimai, mistinės programos čia nevisai vietoje. Bet tikrai nesiūlyčiau pasikliauti tik kažkieno paskelbtomis galutinėmis išvadomis, kad ir kelių universitetų profesorius tai būtų.
Taip jau kartais atsitinka, kad labai mokyti vyrai skaičiuodami molekules nepamato plytų. Man daug didesnį įspūdį daro paprasti ir aiškūs skaičiavimai paremti logika bei aiškiais šaltiniais. Sutinku, kad visi tie angliški terminai, dinaminiai skaičiavimai, mistinės programos čia nevisai vietoje. Bet tikrai nesiūlyčiau pasikliauti tik kažkieno paskelbtomis galutinėmis išvadomis, kad ir kelių universitetų profesorius tai būtų.
Rekomenduoju peržvelgti
K.Valančiaus ir D. Pupeikio disertacijas
"Pastatų masyvumo įtaka jų patalpų temperatūrų dinamikai" KTU
"Pastato aktyviosios šiluminės talpos įtaka patalpų mikroklimatui bei energijos poreikiams" VGTU
Skirtingi žmonės, skirtingi universitetai
Beje manyčiau, kad dinaminis skaičavimas duotų geresnį atsakymą nei mūsų bandymai sumesti ant pirštų kuri medžiaga geresnė
Kartais tos molekulės tokios fainos
- bet skaičiuodamas dar pasižiūriu ir į srautus, bei litus kokia nauda iš ultra fantastiško daikto, jei jis neduoda (esamomis sąlygomis) jokios naudos ar sutaupymo. Užbėgdams gamtos milėtoj kritikai pasinaudosiu vieno dano lozungu - "energija taupai, gamtą tausoji"
QUOTE(KarolisLT @ 2011 12 07, 11:57)
Rekomenduoju peržvelgti
K.Valančiaus ir D. Pupeikio disertacijas
"Pastatų masyvumo įtaka jų patalpų temperatūrų dinamikai" KTU
"Pastato aktyviosios šiluminės talpos įtaka patalpų mikroklimatui bei energijos poreikiams" VGTU
Skirtingi žmonės, skirtingi universitetai
Beje manyčiau, kad dinaminis skaičavimas duotų geresnį atsakymą nei mūsų bandymai sumesti ant pirštų kuri medžiaga geresnė
K.Valančiaus ir D. Pupeikio disertacijas
"Pastatų masyvumo įtaka jų patalpų temperatūrų dinamikai" KTU
"Pastato aktyviosios šiluminės talpos įtaka patalpų mikroklimatui bei energijos poreikiams" VGTU
Skirtingi žmonės, skirtingi universitetai
Beje manyčiau, kad dinaminis skaičavimas duotų geresnį atsakymą nei mūsų bandymai sumesti ant pirštų kuri medžiaga geresnė
Tikriausia neabejojate, kad dabar pat einu į KTU biblioteką ir porą dienų skaitau kažkieno disertaciją, kad suprasčiau ką norėjote pasakyti.
Kita vertus gal galėčiau pabandyti spėti? Ar nebus tik ten kalbama apie labai mažai arba visai nešiltintus pastatus?
Abejoju. Geriau jau turėti 80 -90 procentų teisingą atsakymą, nei jokio.
