Įkraunama...
Įkraunama...

Pasyvus namas - 11 tema

QUOTE(cibulis @ 2011 12 21, 14:12)
O koks jūsų manymu tinkamiausias šildymo būdas PN? Be dujų, nes jų mano sklype nėra.


Šildymo būdas žinoma orinis smile.gif

Spėju klausėte dėl šilumos šaltinio - bet kuris smile.gif
Konkretų pasirinkimą lemia simpatijos ir galimybės.

KK arba granulinis katiliokas ( su akumuliacine arba be) manau yra puikus variantas mūsų kraštui kuriame nestinga biomasės - tik va bėda, kad tokių galių katiliukų nelabai rinkoje šiuo metu matosi arba jų efektyvumas toks sąlyginis ( jei žinote kažką - būsių dėkingas jei informuosite smile.gif )

Šilumos siurblys ( gruntinis arba šalinamo oro) būtų neblogas variantas turint galvoje lankstumą galios kitimo atžvilgiu - juolab neproblema rasti modelius su integruotomis akumuliacinėmis talpomis - tada jis "nebirbena" vis truputi įsijungdamas ir po 5min sustodamas.
Tačiau su šilumos siurbliu yra niuansų dėl efektyvumo kitimo ir dar neramina el.energijos kainos kilimo tendencijos ...

Šeip esu kombinuotų sistemų (apjungiančių keletą ŠŠ) taikymo PH'e fanas, bet ekonominiai skaičiavimai gesina mano entuziazmą wink.gif

Renkantis šilumos šaltinį reiktų savęs paklausti - kiek JUMS kainuos tos valandos pečkurio darbo? Kiek kainuos kuro transportavimas, o ne tik "nuoga" savikaina.

Dar aišku ir saulės kolektoriai yra šilumos šaltinis, sakykim už biomasę pigesnio kuro Lietuvoje nėra, bet vasarą visi tai užmiršta ir jungia elektrinį boilerį - tada jau galima svarstyti apie saulės kolektorių ekonominį patrauklumą smile.gif

Atsakyti
QUOTE(KarolisLT @ 2011 12 21, 12:16)
Pagal STR'a vertinti ir nereiktų,

Dėl akumuliacinių smile.gif - pastaruoju metu sergu "akumuliacine" liga wink.gif Bet susilaikydamas nuo maldaknygės apie privalumus - kiekvienam šilumos šaltiniui akumuliacinė - buferinė talpa yra naudinga.

Pavyzdukas :
Apskaičiavote bieso66 namuko  šiluminės galios poreikį prie -22 (4kW)
vidutinė t.y. ilgiausiai trunkanti šildymo sezono temperatūra yra 0 (pasyviam namui  bus šiek tiek kitaip dėl trumpesnio šildymo sezono, konkrečiai įvardyti kol kas negaliu smile.gif ) tada šildymo galia, jei nevertinsime pritiekių įtakos suksis apie 1,9kW
o įvertinus pritiekus turėsme dar mažesnę galią. Koks katilo efektyvumas dirbant tokiomis charakteristikomis ?  Tikrai ne nominalus efektyvumas.
Akumuliacinė talpa įgalina šilumos šaltinį veikti efektyviausiu rėžimu, tada kada kai  naudotojui patogu (KKK atveju). Šiluos siurbliui tai pat aktualus įsijungimo/išsijungimo ciklų skaičius nuo ko priklauso jo ilgaamžiškumas. Dujiniai, skysto kuro ar granuliniai ne tokie jautrus šiuo požiūriu (uždegimo mechanizmas naudoja elektrą...)

Nesant tinkamos galios katilo - didesnis katilas gali perkaitinti (nereguliuojant šilumos atidavimo į patalpas per radiatorius) arba sezoninis efektyvumas bus sąlyginai žemesnis, nei su akumuliacine talpa.

Visa tai atsiremia į kuro sąnaudas, kas ilgalaikėje perspektyvoje turi įtakos akumuliacinės talpos atsipirkimui.

Bet čia tik vienas požiūris - saulės kolektorių sistemos be akumuliacinės talpos neįsivaizduoju smile.gif Kondensacinis katilas  taip pat bus efektyvesnis su akumuliacine talpa.
Čia asmeninė nuomonė - tinkamumas konkrečiu atveju, konkrečiam pastatui su specifiškomis galos kitimo charakteristikomis turi būti konkrečiai apsvarstytas smile.gif

Pagal STR nereikia - tai aišku, kai analogiško dydžio Bieso namui nuostoliai 15kW tai ką ten 1,2 ar net 1,6W/m2 biggrin.gif kaip nabašnikui žvakė thumbup.gif

Raudonai paryškintas tekstas man laaaabai patinka tongue.gif va čia tai PN gražioji pusė. Iš to išeinant: ar verta dėl 1,9kW sukti jaknas dėl akumuliacinių? Paprasčiausiai elektrinius radiatorius/ elektrinis katilas?
Ar atsipirks kada nors akumuliacinė prie 1.9kW galios? Manau ne. Bet su saulės kolektoriais problema ne tame - ji reikalinga galios balansavimui, perteklinės energijos nukrovimui.
Papildyta:
QUOTE(KarolisLT @ 2011 12 21, 15:01)
kiek JUMS kainuos tos valandos pečkurio darbo? Kiek kainuos kuro transportavimas, o ne tik "nuoga" savikaina.

Va čia tiesiai į dešimtuką. Jau nekalbant apie komfortą, žiūrint tik finansinės pusės.
Atsakyti
QUOTE(KarolisLT @ 2011 12 21, 14:01)

KK arba granulinis katiliokas ( su akumuliacine arba be) manau yra puikus variantas mūsų kraštui kuriame nestinga biomasės - tik va bėda, kad tokių galių katiliukų nelabai rinkoje šiuo metu matosi arba jų efektyvumas toks sąlyginis ( jei žinote kažką - būsių dėkingas jei informuosite smile.gif )



Mane irgi labiausiai žavi biomasė ir saulė, t.y. KK arba granulės ir saulės kolektoriai. Akumuliacinė tikrai būtina.

Vienas iš variantų:

http://www.evenenerg...a-austrija.html

http://www.sphc.co.u...r-solar-thermal

O bene labiausiai žavi tokia sistema. Schema apačioje.

http://www.sphc.co.u...r-solar-thermal

Atsakyti
Karoli, siuolaikiniai SS "nebirbena" ir nesijungineja kas 5min. Tie vadinami inverteriai tolygiai keicia apsukas, todel jiems nereika stabdyt ir paleist kompresoriaus, jie paprasciausiai susimazina galia iki minimumo, o kai reikia, tolygiai padidina. Todel ju nasumas gerokai didesnis nei paprastu neinverteriniu. Ta technologija jau plinta ir i kitas sritis - saldytuvus, cirkuliacinius siurblius ir pan.
Atsakyti
Mažų plotų PN apšildymui reikia mažo galingumo, todėl labai patraukliai žiūrisi šildymasis elektra, o jei mąstoma apie elektrinį šildymą, tai nėra poreikio mąstyti apie vandenį, atitinkamai ir apie akumuliacinę talpą.

Kažkas užsiminė, kad PN idėja patraukli tuo, jog leidžia atsisakyti vandeninės namo šildymo sistemos taip leidžiančios ženkliai atpiginti namo statybas. Skaičiavimų nedariau, pagrįsti teiginio negaliu, bet iš pirmo žvilgsnio jis skamba panašiai į tiesą. Atsisakius vandeninės šildymo sistemos, jos vietą gali užimti orinio šildymo sistema arba elektriniai radiatoriai, kurie gali labai tiksliai reguliuoti šildymo galingumą, arba orinis šildymas kombinacijoje su elektriniais radiatoriais.

Vienintelis niuansas, man vis dėlto neleidžiantis vandeninės šildymo sistemos nurašyti, yra saulės kolektoriai. Šiai dienai man patraukliausiai atrodo idėja šildymo sistemai naudoti saulės kolektorius su pagalbiniais elektros šildymo prietaisais. Aišku elektrą dar mieliau pakeisčiau geoterminiu ŠS, bet šiai dienai jo kaina, šį pasirinkimą daro nepatraukliu. ŠS atveju akumuliacinė reikalinga taip pat.

Vis tik klausimas net ir neeliminavus akumuliacinės išlieka, ar apsimoka daryti vandeninį patalpų šildymą, ar vis tik suakumuliuotą šilumą perduoti orui. Gal kas prasivedžiojote patalpose grindinio šildymo vamzdžius ir turit Litinę vandeninio šildymo įvedimo išraišką?
Papildyta:
QUOTE(madwifi @ 2011 12 21, 18:59)
Karoli, siuolaikiniai SS "nebirbena" ir nesijungineja kas 5min. Tie vadinami inverteriai tolygiai keicia apsukas, todel jiems nereika stabdyt ir paleist kompresoriaus, jie paprasciausiai susimazina galia iki minimumo, o kai reikia, tolygiai padidina. Todel ju nasumas gerokai didesnis nei paprastu neinverteriniu. Ta technologija jau plinta ir i kitas sritis - saldytuvus, cirkuliacinius siurblius ir pan.


Jei kalba eitų apie šilumos siurblį ir patalpų orinį šildymą, tai teisingiausias pasirinkimas (žiūrint iš patalpų šildymo pusės) būtų šilumos siurblys xxx-oras, taip orui perduodant didesnes temperatūras nei įterpiant tarpinį šilumos nešėją vandenį. Tokiu atveju kalba eitų tiktai apie inverterinius ŠS.

Tokio sprendimo trūkumas- ŠS nepanaudojimas karšto vandens gamybai.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 21 gruodžio 2011 - 21:56
Šildymo būdo pasirinkimas įtakoja ir apšiltinimo klausimą, nes pasirinkus grindinį šildymą, galima mažiau šiltinti stogą.
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2011 12 21, 16:13)
Pagal STR nereikia - tai aišku, kai analogiško dydžio Bieso namui nuostoliai 15kW tai ką ten 1,2 ar net 1,6W/m2 biggrin.gif  kaip nabašnikui žvakė thumbup.gif

Raudonai paryškintas tekstas man laaaabai patinka tongue.gif  va čia tai PN gražioji pusė. Iš to išeinant: ar verta dėl 1,9kW sukti jaknas dėl akumuliacinių? Paprasčiausiai elektrinius radiatorius/ elektrinis katilas?
Ar atsipirks kada nors akumuliacinė prie 1.9kW galios? Manau ne. Bet su saulės kolektoriais problema ne tame - ji reikalinga galios balansavimui, perteklinės energijos nukrovimui.
Papildyta:

Va čia tiesiai į dešimtuką. Jau nekalbant apie komfortą, žiūrint tik finansinės pusės.


Galia vis tik turėtų būti tokia, kad būtų užtikrintas šilumos poreikis pačiomis nepalankiausiomis salygomis. Kuom tą pikinį poreikį dengsite - kitas klausimas. Faktas kad el.radiatoriai bus pigiau, nei vandeninė sistema - bet jei kalbame apie katiliukus, vadinasi akumuliacinė bus reikalinga...

Jei netikite manimi - pasidairykite kokį mažiausios galios katiliuką randate rinkoje ?
Dažniausiai nusikrovimas galimas iki 30%, o tada jau efektyvumas iš nominalaus ~"90 kažkelių" lieka vargani 50-60% Norite naudoti beveik dvigubai kuro didžiają dalį šildymo sezono wink.gif? Vien šiuo aspektu akumuliacinė talpa yra naudinga. skirtingiems katilams tos naudos būna ne vienodai, bet visišku pinigų išmetimu pavadinti negalima.

Akumuliavimo technologijos yra vienas iš ateities energetikos arkliukų, nes atsinaujinantys šaltiniai ne visada gali būti išnaudojami kada reikia smile.gif Sukauptą energiją galima naudoti tada kada reikia.

Kaip minėjau - turiu asmeninę simpatiją akumuliacinėms talpoms, bet sveiko proto dėl to nepametu wink.gif Universalių ir visiems tinkančių sprendimų tikrai nėra smile.gif


Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2011 12 21, 23:04)
Tokio sprendimo trūkumas- ŠS nepanaudojimas karšto vandens gamybai.


Pasidomėkite Daikin produkcija wink.gif Rodos buvo užkliuvęs sprendimas iš jų VRV sistemų oras-oras papildomo modulio karštam vandeniui ruošti.
Atsakyti
QUOTE(KarolisLT @ 2011 12 21, 22:24)
bet jei kalbame apie katiliukus,


Dabartiniame bute turiu židinį, tikrai jis manęs nežavi. Kol jo nekuri, tai tiesiausias kelias šalčiui į patalpų vidų. Aišku, dabar kamino klausimas pakylėtas į aukštesnį lygį, bet vis tiek jis visuomet išliks aktualiu. Tikrai nebus jokio kamino mano name.
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2011 12 21, 23:04)
Kažkas užsiminė, kad PN idėja patraukli tuo, jog leidžia atsisakyti vandeninės namo šildymo sistemos taip leidžiančios ženkliai atpiginti namo statybas. Skaičiavimų nedariau, pagrįsti teiginio negaliu, bet iš pirmo žvilgsnio jis skamba panašiai į tiesą. Atsisakius vandeninės šildymo sistemos, jos vietą gali užimti orinio šildymo sistema arba elektriniai radiatoriai, kurie gali labai tiksliai reguliuoti šildymo galingumą, arba orinis šildymas kombinacijoje su elektriniais radiatoriais.

Vienintelis niuansas, man vis dėlto neleidžiantis vandeninės šildymo sistemos nurašyti, yra saulės kolektoriai. Šiai dienai man patraukliausiai atrodo idėja šildymo sistemai naudoti saulės kolektorius su pagalbiniais elektros šildymo prietaisais. Aišku elektrą dar mieliau pakeisčiau geoterminiu ŠS, bet šiai dienai jo kaina, šį pasirinkimą  daro nepatraukliu. ŠS atveju akumuliacinė  reikalinga taip pat.



Pasyvaus namo koncepcija yra sugalvota taip, kad būtų galima atsisakyti papildomos vandeninės šildymo sistemos. Kodėl 10W/m2? todėl, kad oru būtų galima šildyti ?
Kodėl oru? Todėl kad patalpas vis tiek vėdinti reikia, o pagal numatomus kiekius būtent ~10W/m2 ir pavyksta padengti nedidinant oro kiekio wink.gif

Tas niuansas nėra neapeinanas wink.gif Norint saulės kolektorių šilumą naudoti patalpų šildymui nėra būtina vandeninė šildymo sistema smile.gif

Pradinių investicijų ir eksploatacijos išlaidų požiūriu PH'e neblogai turėtų atrodyti oras-oras šilumos siurblo ir elektrinių radiatorių kombinacija wink.gif
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2011 12 21, 23:30)
Dabartiniame bute turiu židinį, tikrai jis manęs nežavi. Kol jo nekuri, tai tiesiausias kelias šalčiui į patalpų vidų. Aišku, dabar kamino klausimas pakylėtas į aukštesnį lygį, bet vis tiek jis visuomet išliks aktualiu.  Tikrai nebus jokio kamino mano name.


Šitą problemą taip pat galima apeiti smile.gif Bet nebandysiu keisti Jūsų nuomonęs.
Atsakyti
QUOTE(KarolisLT @ 2011 12 21, 22:40)
Norint saulės kolektorių šilumą naudoti patalpų šildymui nėra būtina vandeninė šildymo sistema smile.gif



Būtų įdomu išgirsti kokie galimi sprendimai smile.gif.

Kai grindinio šildymo vamzdžio kaina apie 2 Lt už metrą, neatrodo, kad ir vandeninio šildymo kaina gali labai kandžiotis. Negi tikrai galima labai sutaupyti atsisakant vandeninio šildymo? Orinio šildymo atveju vis tiek reikės dar ir vanduo-oras šilumokaičio, kuris irgi turės kainuoti nemažus pinigus (neradau jų kainos Lietuvoje).

Parašykit, kas nors, kiek kainuoja išsivedžioti grindinio šildymo sistemą.

Dar matau vieną pliusą vandeninio šildymo sistemoje prieš orinį, kad jei vis tik bus akumuliacinė ir norėsim išnaudot saulės kolektorius šildymui, tai grindinės šildymo sistemos atveju temperatūros pilnai užteks 26C, gal dar mažesnės (pažystamas teigė ŠS nustatęs, kad į jo "standarto" grindis tiektų 26C temperatūrą). Jei norėsim su vandeniu šildyti orą, vandens temperatūra turės būti gerokai aukštesnė nei 30C.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 21 gruodžio 2011 - 23:02
QUOTE(madwifi @ 2011 12 21, 19:59)
Karoli, siuolaikiniai SS "nebirbena" ir nesijungineja kas 5min. Tie vadinami inverteriai tolygiai keicia apsukas, todel jiems nereika stabdyt ir paleist kompresoriaus, jie paprasciausiai susimazina galia iki minimumo, o kai reikia, tolygiai padidina. Todel ju nasumas gerokai didesnis nei paprastu neinverteriniu. Ta technologija jau plinta ir i kitas sritis - saldytuvus, cirkuliacinius siurblius ir pan.


Teko apie šią technologiją girdėti tik galbūt tai ne inverteris o tiesiog dažnio keitiklis kuris priverčia el.variklį suktis pageidaujamu greičiu?

Turėjau pažintį su gruntinių Vessman Vitocal 222 - pastarasis mėgo periodišką darbą. Žinoma ten gana specifiškas apkrovos kitimas, bet situacija buvo tokia kaip apibūdinau smile.gif
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2011 12 21, 23:53)
Būtų įdomu išgirsti kokie galimi sprendimai smile.gif.

Kai grindinio šildymo vamzdžio kaina apie 2 Lt už metrą, neatrodo, kad ir vandeninio šildymo kaina gali labai kandžiotis. Negi tikrai galima labai sutaupyti atsisakant vandeninio šildymo? Orinio šildymo atveju vis tiek reikės dar ir vanduo-oras šilumokaičio, kuris irgi turės kainuoti nemažus pinigus (neradau jų kainos Lietuvoje).

Parašykit, kas nors, kiek kainuoja išsivedžioti grindinio šildymo sistemą.


O Jūs ieškokite papraščiausio vandeninio kaloriferio smile.gif Tai lygiai tas pats smile.gif - tik dydį reiktų rinktis pagal numatomą šilumnešio temperatūrą wink.gif

iš saulės kolektorių akumuliacinės talpos galima pratempti cirkuliacinį kontūriuką kalorioferiui - paprasčiausias sprendimas smile.gif

Vamzdelių kaina mažoka wink.gif - siūlyčiau primesti kainas šituo skaičiuokliu wink.gif http://www.uponor.lt.....s Uponor.ashx
P.s. Uponoras už reklamą man nesumokėjo wink.gif bet pateikia gerą skaičiuoklę wink.gif
Atsakyti
QUOTE(KarolisLT @ 2011 12 21, 23:28)

Jei netikite manimi - pasidairykite kokį mažiausios galios katiliuką randate rinkoje ?
Dažniausiai nusikrovimas galimas iki 30%, o tada jau efektyvumas iš nominalaus ~"90 kažkelių" lieka vargani 50-60% Norite naudoti beveik dvigubai kuro didžiają dalį šildymo sezono wink.gif?  Vien šiuo aspektu akumuliacinė talpa yra naudinga. skirtingiems katilams tos naudos būna ne vienodai, bet visišku pinigų išmetimu pavadinti negalima.

Akumuliavimo technologijos yra vienas iš ateities energetikos arkliukų, nes atsinaujinantys šaltiniai ne visada gali būti išnaudojami kada reikia smile.gif Sukauptą energiją galima naudoti tada kada reikia.

Ne tai kad netikiu, bet nesuprantu - kol kas abstrakčiai ŠŠ vadinate "katiliuku". Nesutinku, kad viską galima subendrinti, skirtingos rušys turi savų privalumų, trūkumų ir sprendimo būdų. Todėl reikėtų kalbėti konkrečiai apie kiekvieną rūšį.

Taip, akumuliavimas yra labai perspektyvu, bet čia daugiau kalbame apie atsinaujinančių energijos šaltinių energiją, kurios gamybos, ne kaip pvz elektrinio katilo ar dujinio katilo, kontroliuoti negalime - reikia imti tada kai yra ir saugoti iki kada reikės. Katilų gaminama energiją ilgai saugoti nėra būtinybės, para-dvi išsprendžia visas problemas, bet PN atveju sistemos kaina verčia mastyti apie nors ir brangesnę, bet lengvai suvaldomą energiją: elektra tinka idealiai, siurbliai valdomi, bet jų kaina verčia abejoti jų tinkamumu PN. Dujos, bent jau man, yra nuobodu, neperspektyvu, monopoliška. Net turėdamas įvadą sklype jų nenaudojau, nenaudoju ir nežadu naudoti.
Atsakyti