Pasyvus namas - 11 tema

#109
QUOTE(mintas @ 2011 12 10, 21:19)
Tai būtent tą "praktiškai nelaidumą" u-wert`as ir įvertina ir pateikia paskaičiavimus su visomis įvertintomis ir apskaičiuotomis varžomis, laidumo garams ir kitais parametrais.

a jo tiksliai, laidumas garams ten yra prie medziagos charaktersitikos
Atsakyti
#110
QUOTE(DEU @ 2011 12 10, 17:32)
Kokie blokeliai naudojami nelabai turi reikšmės. Problema, čia kyla tarp neoporo ir išorinio tinko. Tam tikromis ribinėmis sąlygomis išorinėje sienos vietoje gali susidaryti rasos taškas. Neoporui tai nelabai pakenks.  Greičiausia bėda pasireikštų tinko atšokinėjimu.
Paprasčiausias sprendimas, mano galva, būtų rinktis garams laidesnį išorinį tinką. Silikoninio tinko laidumo garams koeficientas nurodomas 20-70. Gali būti, kad programa, apsidrausdama  ima maksimumą. Jei paimtumėte kitą tinką su 5 - 10 koeficientu ir vidaus drėgnumą prie lauko -20 sumažintumėte iki realių 30 - 40 problemos greičiausiai išsispręstų.


Remdamasis U-Wert`u teigiu, kad tai, kokie blokeliai naudojami, vis tik turi reikšmės. Nors, kai dabar madinga mūryti nemūryjant vertikalių siūlių, gal ir DEU tiesa.

Problema tikrai kyla ne tarp EPS ir išorinio tinko. akmens vatos atveju, tai tinkas tikrai labiai svarbi detalė, bet kai kalbama apie išorinį tinką su EPS, tai tinkas turi būti laidesnis drėgmei nei EPS, o tai reiškia, kad išorinio tinko laidumas garams gali būti tikrai mažas.

Jei rasos taškas susidarys neopore, tai anot Evoy, plauks pries pat EPS esanti sumuštinio medžiaga, greičiausiai mūras. Bus tas pats vaizdas, tarsi su plėvele tarp šiltalo ir mūro.. Nežinau ant kiek teisus Evoy, bet taip ne kartą buvo minėjas. Jei bus būtent taip, kaip kad sakė Evoy, tai pradės atšokinėti ne išorinis tinkas, o EPS nuo mūro.

Taip kad koks išorinis tinkas svarbu tiktai kai kalba eina apie vatas. Tinkas turi būti laidesnis garams už prieš jį esančią medžiagą, kad nesulaikytų drėgmės. EPS atveju, lyginant su EPS laidumu, tinkas nėra silpnoji sumuštinio vieta.

Saugoti "sumuštinį" nuo drėgmės visais atvejais reikia mažinant galimybę patekti drėgmei į jį iš vidaus. Vadovaujantis šiuo šaltiniu, sumuštinis iš vidaus turi būti padengtas (nupieštas raudonai) nenutrūkstamu, nelaidžiu orui ir atitinkamai-garams, kevalu.
Atsakyti
#111
QUOTE(DEU @ 2011 12 10, 17:17)
Kaip suprantu tuose skaičiavimuose naudojama santykinė oro drėgmė. Santykinė oro drėgmė lauke esant šalčiams nebūna maža. Manau turėtų tarp 60 - 90 procentų.
Tačiau tokiomis sąlygomis labai sumažėje santykinė oro drėgmė patalpų viduje. Ją reikėtų skaičiuoti 20 - 40 procentų.


Dėl vidaus oro tai DEU teoriškai yra teisus. Esant gerai, pastoviai ventiliacijai, jei ventiliacija vykdoma su drėgmės negražinančiu rekuperatoriumi, patalpų vidaus oras taps sausesnis. Bet praktikoje gali būti šiek tiek kitaip. Jei ventiliacija bus vykdoma su regeneratoriumi (rotaciniu rekuperatoriumi) ar su celiuliozinio šilumokaičio rekuperatoriumi, drėgmė išliks pastovi. Galima panaši situacija, jei kalbėsim ne apie PN, o apie patalpas, kuriose nėra įrengta mechaninė ventiliacija, kur dažnai būna vėdinama per mažai. Žmogaus kūnas išgarina nemažai drėgmės, gaminant valgį taip pat drėgmės susikaupia per daug, taigi, kai nesant natūralios ventiliacijos žmonės taupo šilumą, jie gyvena ne tik padidinto CO2 sąlygomis, bet ir padidėjusios patalpų oro drėgmės sąlygomis.

Taip pat negalima pamiršti, kad yra oro drėkintuvai, su kuriais taip pat bandoma pasikelti vidaus patalpų drėgnumą iki reglamentuotų, jei neklystu 50%.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 10 gruodžio 2011 - 22:06
#112
QUOTE(madwifi @ 2011 12 10, 22:04)
Kokia egzistuojanti praktika - naudojama garo izoliacioja ar ne?

Ne, su EPS/NEPS plėvelių nereikia.
Atsakyti
#113
QUOTE(Vilienė @ 2011 12 10, 22:15)
Ne, su EPS/NEPS plėvelių nereikia.


Mūrui irgi reikia iš vidaus apsaugos nuo oro, garų pralaidumo. Tam gali būti panaudotos ir plėvelės, aliuminio folijos. Jei ant sienų žadat prisukinėti gipskartonio plokštes, tai plėvelės neblogas pasirinkimas. Jei sienos iš vidaus bus tinkuojamos, tai plėvelių nereika, bet tinkas turi būti pasirinktas nepraleidžiantis garų.

Iš principo, tai pirmas sluoksnis iš vidaus turi būti mažiausiai laidus orui ir garams, lyginant su visom kitom sumuštinio sudedamosiom, o kuo arčiau lauko, tuo medžiagos turėtų būti laidesnės. Toks sumuštinis būtų idealus, bet tai nėra būtina. Svarbiausia, kad pirma iš vidaus medžiaga būtų mažiausiai laidi.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 10 gruodžio 2011 - 22:59
#114
QUOTE(mintas @ 2011 12 10, 22:36)


Saugoti "sumuštinį" nuo drėgmės visais atvejais reikia mažinant galimybę patekti drėgmei į jį iš vidaus. Vadovaujantis šiuo šaltiniu, sumuštinis iš vidaus turi būti padengtas (nupieštas raudonai) nenutrūkstamu, nelaidžiu orui ir atitinkamai-garams, kevalu.



Kazkaip keista, nes as kai buvau pasyviu namu seminare, tai vokieciai kaip tik akcentavo, kad pasyvius namus reikia pradeti nuo piestuko principo, pasiemi pastata ir apsivedi is isores, o ne is vidaus. http://passipedia.pa...edia_de/planung


Ir siaip tuose kursuose labai aiskiai akcentavo, jog sandaruma sudaro tinkas,nebutinai gipso plokstes lotuliukas.gif arba verteja ne taip isverte:)
Atsakyti
#115
QUOTE(mintas @ 2011 12 10, 23:43)
Na kaip čia pasakius. Mūrui irgi reikia iš vidaus apsaugos nuo oro, garų pralaidumo. Tam gali būti panaudotos ir plėvelės, aliuminio folijos. Jei ant sienų žadat prisukinėti gipskartonio plokštes, tai plėvelės neblogas pasirinkimas. Jei sienos iš vidaus bus tinkuojamos, tai plėvelių nereika, bet tinkas turi būti pasirinktas nepraleidžiantis garų.


na kazin ar yra tinku kurie nepraleidzia garu, planuoju sita grunta naudoti:
http://www.srava.lt/...s...24&p_id=255

Gal kas buvo susidure?
Atsakyti
#116
QUOTE(plepuciuke @ 2011 12 10, 22:53)
Kazkaip keista, nes as kai buvau pasyviu namu seminare, tai vokieciai kaip tik akcentavo, kad pasyvius namus reikia pradeti nuo piestuko principo, pasiemi pastata ir apsivedi is isores, o ne is vidaus. http://passipedia.pa...edia_de/planung
Ir siaip tuose kursuose labai aiskiai akcentavo, jog sandaruma sudaro tinkas,nebutinai gipso plokstes  lotuliukas.gif  arba verteja ne taip isverte:)


Tinkas irgi tinka, tik jei nelaidų sluoksnį uždėtume iš išorės, o ne vidaus, tai ir pagal u-wert`ą ir pagal šį šaltinį gausis nelabai gerai.

Gaila, bet vokiškai nesuprantu.
Atsakyti
#117
QUOTE(plepuciuke @ 2011 12 10, 22:53)
Kazkaip keista, nes as kai buvau pasyviu namu seminare, tai vokieciai kaip tik akcentavo, kad pasyvius namus reikia pradeti nuo piestuko principo, pasiemi pastata ir apsivedi is isores, o ne is vidaus. http://passipedia.pa...edia_de/planung


Panaršiau giliau su Google vertėju, tai kai daėjau iki sandarumo, radau tą patį iš vidaus piešiamą sandarų apvalkalą.

Atleiskit, vertėjas neaiškiai verčia, todėl nelabai galiu remtis tuo, kas ten parašyta sad.gif.

Radau ir anglišką versiją.

Šeip tai garoizoliacija turi būti dedama pirmuose sluoksniuose iš vidaus. Ji turi būti dedama iš vidaus taip, tarsi jei pieštum ant lapo neatitraukdamas pieštuko. Ja gali būti ir tinkas. Toliau pagal viską turi būti laikančioji konstrukcija. Toliau eina šilumą izoliuojantis sluoksnis, kuris irgi turi būti uždėtas taip, tarsi jei pieštum ant lapo neatitraukdamas pieštuko. Ant viršaus turi būti vėl danga nepraleidžianti vandens į vidų, bet leidžianti garams išeiti iš vidaus - tinkas. Taigi, pieštuku nenutrūkstant reikia piešti tiek iš vidaus (sandarumas) tiek iš išorės (šiltalas), gal paprasčiausiai sluoksnius sumaišėt?

Dar vienas pastebėjimas. Kadangi Vokietijoje žemiausia temperatūra būna ženkliai aukštesnė nei Lietuvoje, reikalavimai sumuštiniui ten ženkliai švelnesni. Pasižaiskit su U-Wertu, pamatysit, kiek daug reiškia 10 laipsniu.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 10 gruodžio 2011 - 23:46
#118
QUOTE(namaskaime @ 2011 12 10, 22:56)
Gal kas buvo susidure?


Būtent dėl žemesnių temperatūrų Lietuvoje, aš irgi vien tinkais nepasitikiu (bet jei specialistai sako, kad užtenka, negi prieštarausiu). Su šiuo glaistu nesusidūriau, bet parašyta apie jį gražiai. Užkliuvo tik tai, kad U-werte išskyrus aliuminio foliją, daugiau visos kitos medžiagos praleidžia garus. Vis tik esu įsitikinęs, kad aliuminio plėvelė nėra būtina ir tokios priemonės kaip tokie glaistai su tinku turėtų užtikrinti reikiamą sandarumą ir hidroizoliaciją.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 11 gruodžio 2011 - 00:10
#119
QUOTE(mintas @ 2011 12 10, 21:36)

Problema tikrai kyla ne tarp EPS ir išorinio tinko. akmens vatos atveju, tai tinkas tikrai labiai svarbi detalė, bet kai kalbama apie išorinį tinką su EPS, tai tinkas turi būti laidesnis drėgmei nei EPS, o tai reiškia, kad išorinio tinko laidumas garams gali būti tikrai mažas.

Jei rasos taškas susidarys neopore, tai anot Evoy, plauks pries pat EPS esanti sumuštinio medžiaga, greičiausiai mūras. Bus tas pats vaizdas, tarsi su plėvele tarp šiltalo ir mūro.. Nežinau ant kiek teisus Evoy, bet taip ne kartą  buvo minėjas. Jei bus būtent taip, kaip kad sakė Evoy, tai pradės atšokinėti ne išorinis tinkas, o EPS nuo mūro.

Taip kad koks išorinis tinkas svarbu tiktai kai kalba eina apie vatas. Tinkas turi būti laidesnis garams už prieš jį esančią medžiagą, kad nesulaikytų drėgmės. EPS atveju, lyginant su EPS laidumu, tinkas nėra silpnoji sumuštinio vieta.

Saugoti "sumuštinį" nuo drėgmės visais atvejais reikia mažinant galimybę patekti drėgmei į jį iš vidaus. Vadovaujantis šiuo šaltiniu, sumuštinis iš vidaus turi būti padengtas (nupieštas raudonai) nenutrūkstamu, nelaidžiu orui ir atitinkamai-garams, kevalu.


Pastato sandarumas orui ir sandarumas vandens garams skirtingi dalykai. Raudona linija rodomas sandarumas orui.

U vertas skaičiavimams naudoja silikoninį tinką kurio laidumas garams mažesnis už neoporo. Tokio tikrai nereikėtų naudoti.

Rasos taškas susidaro prie tam tikros temperatūros. Labai maža tikimybė, kad susidarytų blokelyje. Tinkas atšoka todėl, kad susidaręs vanduo užšala ir jį ardo. Nelabai realu, kad peršaltų 350 mm neoporo ir toje vietoje kiltų problemos .

Lietuvoje toks sumuštinis vienas populiariausių, ar daug girdėjote besiskundžiančių plaukiančiom sienom?

Tikriausia pastebėjote, kad vienintelė alufolija naudojama iš vidaus padeda atsikratyti kondensato neopore. Programa teigia, kad jei plėvelė praleidžia nors kažkiek vandens garų, kondensato neišvegsite. Bet akivaizdu, kad praktikoje alufolijos niekas taip nesudės, kad niekur nelikto nei mikroninio plyšelio. O siekis uždaryti mūrą tarp neoporo ir vidinės garo izoliacijos gana pavojingas. Drėgmė gali ten patekti įvairiais būdais ir ją iš ten išprašyti gali būti labai nelengva užduotis. Nekalbant jau apie po statybų likusią drėgmę.
Atsakyti
#120
Dar griztant prie senos temos apie termo energijos kaupimo budus. Aptikau magistrini darba ta tema, dar pats neperskaiciau, bet akim permetus visai idomus darbelis. Gal bus kam nors idomu paskaityti.

Integration of long and short term thermal storage
Atsakyti