QUOTE(Mergiona @ 2011 12 10, 11:48)
zmona (Autore) tiesiog per jauna, ir ji supranta, kad issiskyrus turint tik viena vaika tri visai realius sansus sutikt kita, istikima, gera vyra. Butu jai 40+ vaikas ne vienas, finansiskai priklausoma- jai nekiltu diejoniu skirtis ar likt su vyru susitaikius su kitos turejimo faktu, tai nedraskytu jos is vidaus, gyventu ir butu visai laiminga, nes pagal situacija jos vyras elgiasi "zmoniskai": jai rodo demesi, ir siaip ir lovoje, islaiko vaika ir ja, jai akiu nedrasko (pazistu tokiu, kurie sake zmonai: "su tavm tik del vaiko, neliesk, tu man slyksti", prie zmonos skambino meiluzei, kalbejo jai girdint apie meile, lovos ir kitus planus). Zodziu, Autore per jauna kad susitaikyti su esama situacija, bet jos finansiniai reikalai neleidzia jai daryt jokiu zigsniu, del to ir nelaiminga, o taip... simtai taip gyvena ir laimes stoka nesiskundzia.
Kad simtai, a net tukstanciai moteru taip gyvena - sutinku, bet kad jos taip gyvenant yra laimingos - labai abejoju
QUOTE(Subjektyvi @ 2011 12 10, 12:37)
Nesutikčiau, kad be vyro negalinti gyventi yra plintusas, tuštuma ir pilka masė. Per daug čia lozungų ir epitetų surašei į vieną krūvą, kad būtų tiesa. Net labai gerose pareigose esančios, gerai uždirbančios gali būti priklausomos nuo vyrų, nes neįsivaizduoja savo gyvenimo be jo. Tai ir meilė, ir pripratimas, ir atsidavimas, ir priklausomybė, ir šeima, gyvenimas. Be vyro gyvenimas gali būti nykus, beprasmis, nykuma, badas (ne maisto prasme) ir kt. Kam taip iš karto negatyviai?
Kai vyras man sako: "as be taves gyventi negaliu" - visada atsakau: "o as galiu, bet nenoriu gyventi be taves".
Mano manimu, "negaliu be taves gyventi" - tai priklausomybe nuo zmogaus, "nenoriu be taves gyventi" - laisvas zmogaus pasirinkimas buti kartu.
QUOTE(Subjektyvi @ 2011 12 10, 13:21)
Žiūrint dar kokie santykiai su kitomis moterimis ir kas ten realiai vyksta. Būtų per daug kvaila, draskytis dėl kažkokių vienadienių sugertukų. Vis dėlto, gyvenimas per daug sudėtingas, o moterys kartais būna per daug kvailos, kad per savo ambicijas, principus ir kt. įvertintų visus faktorius. Tik po to kartais susimąsto, o kaip pasielgtų tada, jei galėtų atsukti laiką atgal.
Na as turbut iki savo 50+ amziaus likau kvaila

, nes iki siol manau, kad nei gyvenimo sudetingumas, nei "dvasine istikimybe" nepateisina fizines mylimos moters isdavystes.
Ar galeciau atleisti "vienadieni sugertuka"? Nezinau, nes tik teoriskai isivaizduoju, kas tai yra. Gal butent todel ir neteko patirti, kad ir pirmas, ir antras mano vyrai zinojo/zino mano poziuri i neistikimybe ir nenorejo/nenori rizikuoti seima del vienadienio nuotykio?
Arba labai gerai moka juos slepti
Labas, panos :-)
-------------------
Giurza - labai rami ir neagresyvi gyvatė, niekuomet nepuola, kol jos nenuskriaudi...