Pasakojimas ir nuotraukos
labai smagu skaityti pasakojimą ir nuotraukos tiesiog pasakiškos 
jau senai nebuvo tokio šaunaus fotoreportažo 
laukiame tęsinio 
ir nuotraukos tiesiog pasakiškos jau senai nebuvo tokio šaunaus fotoreportažo laukiame tęsinio
Nuostabu Su ne kantrumu laukiu tęsinio
Su ne kantrumu laukiu tęsinio
Beveik žvalus - Labas rytas visiems, palauksiu dar šiek tiek kol visos bėgsite žiūrėti "moterys meluoja geriau" ir pradėsiu testi pasakojimą. Ačiū už komentarus ir palaikymą, aš jau galvojau kad "nusiplausiu rankas", bet jei dar laukiate tęsinio - teks vėl nemiegoti. 
Playa de la Tejita pasitiko tokiu vaizdu:
Šalia yra Pietinis oro uostas, iš jo taip pat ir mūsų išvykimas suplanuotas
Kadangi tas laivas pasidarė kaip molas, kuris trukdė bangoms pasiekti tikslą, o ramiame vandeny mes galime ir viešbučio numerio vonioje išsimaudyti išsimaudyti, tai teko keliauti į gretimą kaitininkų pamėgta vietą - playa del Medano.
Kaitininkai yra malonus žmonės, jie pasirinko kaitavimą kadangi mėgsta adrenaliną, vandenį ir saulę, jų pliažo atkarpos teritorijoje oficialiai draudžiama maudytis tuo metu kai jie ten yra, netgi nerekomenduojama vaikščioti pakrante , o jie ten yra didžiąją laiko dalį. Labiausiai pyko biurgerės ir ukrainietės, nesuprasdamos kodėl turi eiti kelis šimtus metrų toliau(jos gi būtent čia nori maudytis ), bet kai joms paaiškino jog kaitavimo metu įsitempia trosas nuo parašiuto ir kaitininko ir jis labai lengvai kaip sviestą gali atskirti galvą nuo kaklo arba nukirsti kokią galunę , blogiausiu atveju išleisti žarnas į viešumą ,hochluškom aš vertėjavau, tai viską gan realiai raudonom mėsom ir spalvom leidau įsivaizduoti- tai joms klausimu daugiau nebekilo
Šalia yra Pietinis oro uostas, iš jo taip pat ir mūsų išvykimas suplanuotas
Kadangi tas laivas pasidarė kaip molas, kuris trukdė bangoms pasiekti tikslą, o ramiame vandeny mes galime ir viešbučio numerio vonioje išsimaudyti išsimaudyti, tai teko keliauti į gretimą kaitininkų pamėgta vietą - playa del Medano.
Kaitininkai yra malonus žmonės, jie pasirinko kaitavimą kadangi mėgsta adrenaliną, vandenį ir saulę, jų pliažo atkarpos teritorijoje oficialiai draudžiama maudytis tuo metu kai jie ten yra, netgi nerekomenduojama vaikščioti pakrante , o jie ten yra didžiąją laiko dalį. Labiausiai pyko biurgerės ir ukrainietės, nesuprasdamos kodėl turi eiti kelis šimtus metrų toliau(jos gi būtent čia nori maudytis ), bet kai joms paaiškino jog kaitavimo metu įsitempia trosas nuo parašiuto ir kaitininko ir jis labai lengvai kaip sviestą gali atskirti galvą nuo kaklo arba nukirsti kokią galunę , blogiausiu atveju išleisti žarnas į viešumą ,hochluškom aš vertėjavau, tai viską gan realiai raudonom mėsom ir spalvom leidau įsivaizduoti- tai joms klausimu daugiau nebekilo
Visa informacija apie kaitavimą susirinkau iš daugiau kaip 15 kaitininkų, tarp kurių buvo ir latvių pora, ir instruktorius estas - latviai mokėsi pas estą 
,mokymas gan brangus, nuo 40 eurų už valandą ir daugiau, čia jau pagal instruktoriaus profesionalumą yra kainos.
Kai klausiau koks amžiaus vidurkis - sakė kad mielai priima į savo gretas visus nuo kokių 20 ir daugiau metų, ir labai džiaugėsi kad "mažamečių" nėra, kaituoja ir nuo to kaifuoja kaip vyrai, taip ir moterys, kaip pavieniai taip ir šeimomis, amžiaus limito pagal senatvę nėra- jei žmogus gali išstovėti ir turi jėgų - mielai prašome.
Kaip viskas vyksta:
Atvyksta, išsidėlioja visą įranga (vieni kitiems gan operatyviai padeda), vieni jau persirengę iš karto, kiti vėliau rengiasi kai viską suruošia, - kaitlentę, pripučia sparno rėmus, pasitikrina visus visą įranga, panašiai kaip leidžiant aitvarą - pakelia ir sparną, griebia lentą ir į vandenį
Kaitavimo įranga gali pirkti kaip naudotą, taip ir naują.
Naudotos kompektas (kartu su hidrokostiumu ir šalmu) kainuoja nuo 600 eurų ir daugiau,
visiškai naujas komplektas + hidrokostiumas+ šalmas kainuoja nuo 900 eurų ir daugiau.
Visas smulkmenas klausinėjau ne pas vieną kaitininką, ir kaip pastebėjau - dėl kainų tikrai nemėlavo.
Kaip jau minėjau - netgi pensininkai užsiima kaip kaitavimu, taip ir pasismagina su burlentėmis (jiems tikrai nerūpi sėdėti ant suoliuko arba lakstyti tablečių į polikliniką)
Papildyta:
Papildyta:
Išmokti kaituoti į vieną pusę galima per vieną-dvejas valandas, ir pagrindus įsisavinti to laiko užteks, bet išmokti triukų ir visiško kaito valdymo į visas puses, keičiant vėjo sroves -tam reikia daug daugiaaaaau laiko.
Eilinė padėka iš manęs šiai kaitininkų bendruomenei ir už šiltą priemimą ir turimą nemokamą 5 valandų kursą (kitais metais turės juoko instruktorius, kuriam teks mokinti mane).
Kaitų saugojimo sandėliukų nefotografavau (jų saugumo sumėtymais). Bet buvo ir tokių kaitininkų, kurie sandėliukų nesinuomoja ir pastoviai vežiojasi visą įranga su savimi, mano akimis - arba visiški paranojikai arba nėra prisirišę prie šito puikaus pliažo .
Šitam vėjas buvo per stiprus - nesuvaldė bangų ir..................
,mokymas gan brangus, nuo 40 eurų už valandą ir daugiau, čia jau pagal instruktoriaus profesionalumą yra kainos.Kai klausiau koks amžiaus vidurkis - sakė kad mielai priima į savo gretas visus nuo kokių 20 ir daugiau metų, ir labai džiaugėsi kad "mažamečių" nėra, kaituoja ir nuo to kaifuoja kaip vyrai, taip ir moterys, kaip pavieniai taip ir šeimomis, amžiaus limito pagal senatvę nėra- jei žmogus gali išstovėti ir turi jėgų - mielai prašome.
Kaip viskas vyksta:
Atvyksta, išsidėlioja visą įranga (vieni kitiems gan operatyviai padeda), vieni jau persirengę iš karto, kiti vėliau rengiasi kai viską suruošia, - kaitlentę, pripučia sparno rėmus, pasitikrina visus visą įranga, panašiai kaip leidžiant aitvarą - pakelia ir sparną, griebia lentą ir į vandenį
Kaitavimo įranga gali pirkti kaip naudotą, taip ir naują.
Naudotos kompektas (kartu su hidrokostiumu ir šalmu) kainuoja nuo 600 eurų ir daugiau,
visiškai naujas komplektas + hidrokostiumas+ šalmas kainuoja nuo 900 eurų ir daugiau.
Visas smulkmenas klausinėjau ne pas vieną kaitininką, ir kaip pastebėjau - dėl kainų tikrai nemėlavo.
Kaip jau minėjau - netgi pensininkai užsiima kaip kaitavimu, taip ir pasismagina su burlentėmis (jiems tikrai nerūpi sėdėti ant suoliuko arba lakstyti tablečių į polikliniką)
Papildyta:
Papildyta:
Išmokti kaituoti į vieną pusę galima per vieną-dvejas valandas, ir pagrindus įsisavinti to laiko užteks, bet išmokti triukų ir visiško kaito valdymo į visas puses, keičiant vėjo sroves -tam reikia daug daugiaaaaau laiko.
Eilinė padėka iš manęs šiai kaitininkų bendruomenei ir už šiltą priemimą ir turimą nemokamą 5 valandų kursą (kitais metais turės juoko instruktorius, kuriam teks mokinti mane).
Kaitų saugojimo sandėliukų nefotografavau (jų saugumo sumėtymais). Bet buvo ir tokių kaitininkų, kurie sandėliukų nesinuomoja ir pastoviai vežiojasi visą įranga su savimi, mano akimis - arba visiški paranojikai arba nėra prisirišę prie šito puikaus pliažo
.Šitam vėjas buvo per stiprus - nesuvaldė bangų ir..................
O sekanti atrakcija - žaidimas "Pick a pearl" "Tenerife Pearl" salone, kuris nuo 1985m. yra dalis gerai žinomo "World Pearl". tikėjomės padaryti ir gan platų reportažą apie perlų kultivavimą, bet dirbtuvės ir pagalbinės patalpos šiomis savaitėmis buvo uždarytos ryšium su tech. darbais. Kitiems metams persikelė dar viena užduotis.
Tenerifėje yra 5 Tenerife pearl salonai:
1. Pagrindinis supercenrtas, kurį mes ir aplankėme -TF 47 Armenime direccion Los gigantes
2.Candelaria C/Obispo Perez Caceres,27
3.Puerto de la Cruz C/Quintana,20
4.Puerto de la Cruz/Loro Parque
5.Aeropuerto Tenerife Sur Reina Sofia. (Pietinis oro uostas).
"Pick a pearl" 1 bandymo kaina -24,5 eur. - Jus oatys išsirenkate ir pasiemate žnyplėmis vieną dar gyvą moliuską iš baseinėlio, jį atidaro - perpjauna ir ištraukia perliuką - kurį nuvalo ir nusausina. Arba jį pasiliekate prisiminimui gražiame maišelyje (kriauklę irgi išvalo ir nusausina ir įdeda į dovanų maišelį kaip prisiminimą apie šią atrakciją) arba vietoje išsirenkate sidabrinį arba auksinį gaminį, kuris bus sujungtas su perlu. Mažoji išsirinko pakabuką ant kaklo, nes šviesus perlas man nesižiūri su auksu (nebent su baltu auksu) ir pompastikos nesivaikome. Perliuką mums matant atsargiai paruošė sujungimui, gražiai, netgi taip artistiškai sumaišė epoksidinius klijus, padarydami iš to tikrą šou, patepė kulono detalytę ir sujungė su perliuku. Suspaudimui ir užfiksavimui panaudojo mums gerai žinomą skalbinių segtuką , ir išrašė gaminio sertifikatą su įkainavimu - mažosios perliukas pagal visus pasaulinius vertinimo standartus, kokybę ir išmatavimus - vertas ne mažiau 60-65 eur. Žmonės traukia perliukus nuo 9 iki 120 eur (120 tai jau labai retas atvejis - kaip aiškino vadybininkė). Dažniausiai 20-40 eur verti pasitaiko.
Tik būkite geri, nepradėkite rašinėti kad sumokėjome labai brangiai, kadangi nepamirškite kad egzistuoja keli perlų rušys :
Stiklo bazės gaminukas -dirbtinis perlas , jie ir kainuoja po kelis litus.
Kultivuotas upinis perlas, kurio kokybė yra prastesnė.
Ir kultivuotas jūrinis perlas, kurį ir gavome.
Taip pat gavome ir 5 metų pasaulinę World Pearl kokybės garantiją. Jeigu kažkas nutiktų ne dėl mūsų kaltės, o dėl kokio nors pokyčio su perlu - jį apkeistų į ne mažesnį ir ne prastesnį pagal kokybę.
Gaminuką supakavo į dėžutę ir paprašė 3 dienas jo neliesti (klijų sustingimui) . O,Dieve, kokios tos 3 dienos mums buvo sunkios, juk mažoji nekantravo pasidžiaugti nauju papauošalu. Ji dabar turi puikų prisiminimą apie savo atostogas Kanaruose.
Randi tokį perliuką - gauni pradžiai nors kokių 18 000 000 eur., ir džiaugiesi likusi gyvenimą.
Gal žinote kam parduoti trigubai mažesnį ???? JM Netyčia nardydama rado.
Papildyta:
O taip tiotia arba kaip ją vadino Krėtoje -"mamaša" grįždavo vos ne kiekvieną vakarą nuo vandenyno pusės.
Papildyta:
O taip tiotia arba kaip ją vadino Krėtoje -"mamaša" grįždavo vos ne kiekvieną vakarą nuo vandenyno pusės.
Tenerifėje yra 5 Tenerife pearl salonai:
1. Pagrindinis supercenrtas, kurį mes ir aplankėme -TF 47 Armenime direccion Los gigantes
2.Candelaria C/Obispo Perez Caceres,27
3.Puerto de la Cruz C/Quintana,20
4.Puerto de la Cruz/Loro Parque
5.Aeropuerto Tenerife Sur Reina Sofia. (Pietinis oro uostas).
"Pick a pearl" 1 bandymo kaina -24,5 eur. - Jus oatys išsirenkate ir pasiemate žnyplėmis vieną dar gyvą moliuską iš baseinėlio, jį atidaro - perpjauna ir ištraukia perliuką - kurį nuvalo ir nusausina. Arba jį pasiliekate prisiminimui gražiame maišelyje (kriauklę irgi išvalo ir nusausina ir įdeda į dovanų maišelį kaip prisiminimą apie šią atrakciją) arba vietoje išsirenkate sidabrinį arba auksinį gaminį, kuris bus sujungtas su perlu. Mažoji išsirinko pakabuką ant kaklo, nes šviesus perlas man nesižiūri su auksu (nebent su baltu auksu) ir pompastikos nesivaikome. Perliuką mums matant atsargiai paruošė sujungimui, gražiai, netgi taip artistiškai sumaišė epoksidinius klijus, padarydami iš to tikrą šou, patepė kulono detalytę ir sujungė su perliuku. Suspaudimui ir užfiksavimui panaudojo mums gerai žinomą skalbinių segtuką
, ir išrašė gaminio sertifikatą su įkainavimu - mažosios perliukas pagal visus pasaulinius vertinimo standartus, kokybę ir išmatavimus - vertas ne mažiau 60-65 eur. Žmonės traukia perliukus nuo 9 iki 120 eur (120 tai jau labai retas atvejis - kaip aiškino vadybininkė). Dažniausiai 20-40 eur verti pasitaiko.Tik būkite geri, nepradėkite rašinėti kad sumokėjome labai brangiai, kadangi nepamirškite kad egzistuoja keli perlų rušys :
Stiklo bazės gaminukas -dirbtinis perlas , jie ir kainuoja po kelis litus.
Kultivuotas upinis perlas, kurio kokybė yra prastesnė.
Ir kultivuotas jūrinis perlas, kurį ir gavome.
Taip pat gavome ir 5 metų pasaulinę World Pearl kokybės garantiją. Jeigu kažkas nutiktų ne dėl mūsų kaltės, o dėl kokio nors pokyčio su perlu - jį apkeistų į ne mažesnį ir ne prastesnį pagal kokybę.
Gaminuką supakavo į dėžutę ir paprašė 3 dienas jo neliesti (klijų sustingimui) . O,Dieve, kokios tos 3 dienos mums buvo sunkios, juk mažoji nekantravo pasidžiaugti nauju papauošalu. Ji dabar turi puikų prisiminimą apie savo atostogas Kanaruose.
Randi tokį perliuką - gauni pradžiai nors kokių 18 000 000 eur., ir džiaugiesi likusi gyvenimą.
Gal žinote kam parduoti trigubai mažesnį ???? JM Netyčia nardydama rado.
Papildyta:
O taip tiotia arba kaip ją vadino Krėtoje -"mamaša" grįždavo vos ne kiekvieną vakarą nuo vandenyno pusės.
Papildyta:
O taip tiotia arba kaip ją vadino Krėtoje -"mamaša" grįždavo vos ne kiekvieną vakarą nuo vandenyno pusės.
Nors ir turėjau daug akreditacijų ir užvizuotų prašymu bet vieno dalyko neturėjome - pražioplinto leidimo įkopti į pačią El Teidė viršūnę. Nutarėme nors kiek įmanoma aukščiau pakilti. JM nuotaika ne superinė, kadangi ji tiesiog svajojo apie tą kopimą......
Vaikai džiaugiasi eiline išvyka, mano galvoje mintys ir variantai laksto kaip lenktyniniai bolidai trasoje, ir kuo ilgiau galvojau, tuo daugiau suprasdavau kad kopimo nebus ir teks džiaugtis vietovių vaizdais iš daugumai įprasto taško - aikštelės prie kanatinio kelio.
Bet nekęnčiu būti kartu su pilkąja minia, su tokiu pat džiaugsmu galime ir video įraša, kitų daryta, pasižiūrėti per teliką. Man pačiam reikia viską paliesti ir išbandyti, patekti ten kur kiti nepatenka, kur patenka žmonių nedidelė grupė. Kuo daugiau galvojau, tuo daugiau susigadindavau savo nuotaiką. Nors privalu nerodyti tokių emocijų, bet JM suprato mano psichologinę buklę ir išrašė dzindziulei už mano pergyvenimus. Pasakė kad reikia džiaugtis tuo ką turime dabar, kažkada gausime ir daugiau. Aš tai žinojau, bet norėjau dar daugiau. Užteko jau Monkey Park nuotykio ir geltonos juostos -
"zaliotų rezultatas : 1,5 pas Jolitą ir dabar jau irgi 1,5 taško pas mane kartu su leidimo negavimu.....
ai,dzin, "Prorviomsa."..
Teidės apylinkės - kaip kita planeta- viskas taip neįprasta ir keista.
Jeigu kelionė vyktų be mažosios -visą kelią link viršaus darytumėme tik tapu-tapu - nes tikrai sveika ir smagu kuo daugiau laiko praleisti nerealioje aplinkoje ir gryname ore, bet nenorėjome rizikuoti mažaja, o veltui -tą pt dieną jį įrodė savo ištvermingumą ir antrąjį kvėpavimą -paskui kurį ir mes nespėdavome(vėliau suprasite kodėl, nes be Teidės matėme dar vieną nerealaus kosminio grožio vietą.
Keli patarimai vykstantiems keltuvu :
Važiuokite kuo ankščiau - atvykite iki atidarymo -rasite tuščią parkingo aikštelę(ji gan nedidelė), kitaip jau po kokių poros valandų, ir ypač pietų metu teks ilgai ir nuobodžiai kilti kalneliu iki keltuvo, kadangi ten daugelyje vietų yra geltona linija ir nesugudrausi su "keliom minutėm,sugedau ir t.t.", kadangi ir ten kasdien puikiai dirba evakuatoriai - Tėvynės labui,tskant --
atvykite prie kalno dar iki 9 ryto - tikrai nepasigailėsite
Tik nusiperkate bilietus - jus pastato fotografuotis - tai nėra privaloma - tik komercinis bajeris - padaryta gyvatėlė kaip ir oro uostų saugumo zonoje, ir ale visiems privaloma - negaiškite laiko -sakykite "no Photos,gracias" ir drąsiai eikite gyvatėle toliau , kadangi jau nusileidę apačion -randate savo nuotraukas tokiame aplankale- nes kaina ten, rodos apie: ar tai 8, ar tai 10 eur. Plius dar tai kad fotografuoja pastate, prie sienos ir ta jųsų neredaguota foto (daugumai turistų su pavargusiais ir užtynusiais nuo pigaus alkoholio veidais- ot prisiminimas ) deda į kitą nuotrauką su keltuvo vaizdu - bet mano, šiek tiek daugiau apie fotografiją turimomis žiniomis ir "kitaip" matančiomis akimis - tas aplankalas - tokia CHALTURA, kad būdamas šeimininkų -tą fotografą , ir tą, kuri ten patalpoje fotografuoja vyčiau na.... (uuuups, persiprašau, juk damos skaito 
) , bet gal mane- chamą, nemėgstantį vynioti žodžių į vatą, gal visgi atleisite , o jei ne , ar man ne po........j Juokauju - žiūrovų nuomonė ir komentarai yra svarbūs (neturinčių humoro jausmo ir vaidinančių caca lialia pižonus ir damas - iki pirmo butelio - paskui kitaip tiesiog stebuklingai besitransformuojančių į tokius monstrus, kad tokie paprastučiai kaip aš - tai nekalti vaikai - tai jų nuomonė .............
Dar vieną dalyką pagaliau supratau - iš viso negeria tie, kurie girti ........................ojojoji ką padaro , šiaip ir aš irgi negeriu , iš mažų taurelių ).
Nes savo darbą turi dirbti mylint jį, o ne kaip robotukas, nors ir 10000 žmonių per dieną praeina ir jei fotografuoji - apsiš.....k , bet atsiduok fotografavimui visas ir dar pridėk kepurę, o ne su žiovavimu (ta pati Teidė fotografė).
Keltuvo bilietai kainavo po 12,50 eur, tik nepamenu ar Lukui pusė kainos, ar tai irgi 12,50 kainavo, mažoji kėlėsi nemokamai
Vaikai džiaugiasi eiline išvyka, mano galvoje mintys ir variantai laksto kaip lenktyniniai bolidai trasoje, ir kuo ilgiau galvojau, tuo daugiau suprasdavau kad kopimo nebus ir teks džiaugtis vietovių vaizdais iš daugumai įprasto taško - aikštelės prie kanatinio kelio.
Bet nekęnčiu būti kartu su pilkąja minia, su tokiu pat džiaugsmu galime ir video įraša, kitų daryta, pasižiūrėti per teliką. Man pačiam reikia viską paliesti ir išbandyti, patekti ten kur kiti nepatenka, kur patenka žmonių nedidelė grupė. Kuo daugiau galvojau, tuo daugiau susigadindavau savo nuotaiką. Nors privalu nerodyti tokių emocijų, bet JM suprato mano psichologinę buklę ir išrašė dzindziulei už mano pergyvenimus. Pasakė kad reikia džiaugtis tuo ką turime dabar, kažkada gausime ir daugiau. Aš tai žinojau, bet norėjau dar daugiau. Užteko jau Monkey Park nuotykio ir geltonos juostos -
"zaliotų rezultatas : 1,5 pas Jolitą ir dabar jau irgi 1,5 taško pas mane kartu su leidimo negavimu.....
ai,dzin, "Prorviomsa."..
Teidės apylinkės - kaip kita planeta- viskas taip neįprasta ir keista.
Jeigu kelionė vyktų be mažosios -visą kelią link viršaus darytumėme tik tapu-tapu - nes tikrai sveika ir smagu kuo daugiau laiko praleisti nerealioje aplinkoje ir gryname ore, bet nenorėjome rizikuoti mažaja, o veltui -tą pt dieną jį įrodė savo ištvermingumą ir antrąjį kvėpavimą -paskui kurį ir mes nespėdavome(vėliau suprasite kodėl, nes be Teidės matėme dar vieną nerealaus kosminio grožio vietą.
Keli patarimai vykstantiems keltuvu :
Važiuokite kuo ankščiau - atvykite iki atidarymo -rasite tuščią parkingo aikštelę(ji gan nedidelė), kitaip jau po kokių poros valandų, ir ypač pietų metu teks ilgai ir nuobodžiai kilti kalneliu iki keltuvo, kadangi ten daugelyje vietų yra geltona linija ir nesugudrausi su "keliom minutėm,sugedau ir t.t.", kadangi ir ten kasdien puikiai dirba evakuatoriai - Tėvynės labui,tskant --
atvykite prie kalno dar iki 9 ryto - tikrai nepasigailėsite
Tik nusiperkate bilietus - jus pastato fotografuotis - tai nėra privaloma - tik komercinis bajeris - padaryta gyvatėlė kaip ir oro uostų saugumo zonoje, ir ale visiems privaloma - negaiškite laiko -sakykite "no Photos,gracias" ir drąsiai eikite gyvatėle toliau , kadangi jau nusileidę apačion -randate savo nuotraukas tokiame aplankale- nes kaina ten, rodos apie: ar tai 8, ar tai 10 eur. Plius dar tai kad fotografuoja pastate, prie sienos ir ta jųsų neredaguota foto (daugumai turistų su pavargusiais ir užtynusiais nuo pigaus alkoholio veidais- ot prisiminimas
) deda į kitą nuotrauką su keltuvo vaizdu - bet mano, šiek tiek daugiau apie fotografiją turimomis žiniomis ir "kitaip" matančiomis akimis - tas aplankalas - tokia CHALTURA, kad būdamas šeimininkų -tą fotografą , ir tą, kuri ten patalpoje fotografuoja vyčiau na.... (uuuups, persiprašau, juk damos skaito ) , bet gal mane- chamą, nemėgstantį vynioti žodžių į vatą, gal visgi atleisite , o jei ne , ar man ne po........j Juokauju - žiūrovų nuomonė ir komentarai yra svarbūs (neturinčių humoro jausmo ir vaidinančių caca lialia pižonus ir damas - iki pirmo butelio - paskui kitaip tiesiog stebuklingai besitransformuojančių į tokius monstrus, kad tokie paprastučiai kaip aš - tai nekalti vaikai - tai jų nuomonė ............. Dar vieną dalyką pagaliau supratau - iš viso negeria tie, kurie girti ........................ojojoji ką padaro
, šiaip ir aš irgi negeriu , iš mažų taurelių ).Nes savo darbą turi dirbti mylint jį, o ne kaip robotukas, nors ir 10000 žmonių per dieną praeina ir jei fotografuoji - apsiš.....k , bet atsiduok fotografavimui visas ir dar pridėk kepurę, o ne su žiovavimu (ta pati Teidė fotografė).
Keltuvo bilietai kainavo po 12,50 eur, tik nepamenu ar Lukui pusė kainos, ar tai irgi 12,50 kainavo, mažoji kėlėsi nemokamai
Pakilę keltuvu - padarėme kelis kadrus iš apžvalgos aikštelės, buvo 2 variantai kelio : kairėn, arba dešinėn, žmonės, kurie kilo su mumis kartu- jau išsiavaikščiojo, kas į kairę, kas į dešinę, o laimingiausieji pro kordoną, tiesiai, link pakilimo į patį viršų, paklausiau ar praleistų be vizavimo, atsakymas buvo neigiamas, paaiškinau visą vizavimo istoriją, pasakiau kad juk tikrai ne visi užsivizavę atvyksta, manęs gražiai atsiprašė ir davė suprasti kad nei už pinigus , nei for free tikrai nepavyks, pasakė kad nenori prarasti savo darbo ir tikrai nepraleis, nors ir užjaučia bet jam darbas svarbiau.
............ staiga, per racija kažkas greitai ispaniškai kažką atraportavo, ir iš namelio išbėgo darbuotojas ir nubėgo takeliu, kur prieš tai ėjo mūsų bendrakeleiviai, susidomėjau ir paklausiau - kas gi vyksta. Atsakė jog kažkas be leidimo bandė kirsti kelią iš paprasto kelio į mūsų išsvajotąjį ......................................................
Loosers, Eurika 
-pagalvojau apie kontrabandą - juk vieni veža prekes legaliai, kiti nelegaliai, ir jeigu vieni kerta ir juos pagauna - kodėl gi mums nepabandžius ir nebūti pagautiems - na blogiausiu atveju - kalėjimas . Įtariu kad tiesiog paprašo nusileisti su sekančių keltuvu apačion. VAROM, VAROM,VAROM, DAROM,DAROM,DAROM Gan tolokai nuėjome ir matome kad mes dar vis matomumo perimetre, o tas darbuotojas ir pro žiūronus džnai žiūri....... Suintrigavau???? .......................
Ir radau:
Ne patogus pėsčiųjų takelis, pritaikytas pasivaikščiojimams, o aštri lava,ir bet kuris kritimas garantuoja geriausiu atveju - sumušimą ir subraižymus, blogiausiu - ėjau, nukritau, praradau sąmonę- gipsas.
Viskas kaip ir gerai - JM pradėjo suprasti mano kėslus, balastėlis atsirado - 5,5 metų....Mažoji pažiūrėjo į mane ir pasakė : "Tėveli, o gal bandome per čia???" Vos neapsiverkiau iš džiaugsmo - mano vaikas, oi mano. Pažadėjusi kad neverks, neverkšlens, ir negirdėsime jokių zirzimų - kadangi ji irgi nori į pati viršų - juk vaikai darželyje matys tas nuotraukas . Žiūriu, ir JM akys velniškos ugnelės atsirado - negalime prarasti tokio šanso.
Jamam šitą darbą.
Nuo šio momento mes veikiame be priedangos priešo teritorijoje, be jokio pasiteisinimo, ir jokio užnugario. Kelio atgal nebėra. Kitaip - visiška žlugimas ir fiasko. Tad ir savęs negalime gailėti - privalome bet kuria kaina pasiekti savo tikslą
Privalome laikytis kairės pusės link - ten jau saugus strateginis takas, kadangi lipant vien ta lava į viršų mes save išduosime ir busime eliminuoti.
galėjome sukti po kokių 30 metrų ,ir lengvai -palipėjus labai stačiai stačiai kokius 6 metrus - perlipti į reikiamą kelią. To irgi negalime daryti - nes ir aš turiu "optiką" ir mačiau kad mūsų laipinimosi taškas būtų "prašaunamas" iš keltuvo pastato ir tas "dėdė" su žiūronais mus pastebėtų - finale turėtumėme palydą apačion. Neaaaa, tai lygu mirčiai. Negalima, reikia lipti - dar už kokių 60 metrų, o gal ir daugiau radau dar viena tinkamą lipimui sieną. Ji gal kokių 10 metrų ir nerealiai stati, bet
įveikus ja - papuolame į vingiuką, kurio dalis "neprasišauna" iš kontrolės posto pozicijų, ir reikia pagauti tą momentą, kai kontrolierius pažiūri į priešingą pusę (Kažkaip tuo metu visiškai iškrito iš galvos videostebėjimo galimybės ir "rutuliukų" pritraukimo galimybės. Bet gi nemačiau rutulinių kamerų ant pastato) . Dar vieną dalyką pagalvojau - norite paimti mus gyvus - užsip.......... (ta prasme- pavargsite). Jei bėgti iki mūsų - tai jiems gaaaaaan aukštai bėgti reikėtų. Be mūšio nepasiduosime.
Taip, Blin, tai jau krateris 
Po misisjos įveikimo - kiti įvykiai ir kovinio vieneto praradimas jau kaip ir nebaisus
kylant - su kiekvienu metru - širdelė plaka gan smarkiai - nes tokiame aukštyje fizinis darbas priverčia ja perpumpuoti daug daugiau deguonies, o kuo aukščiau -tuo deguonies mažiau . Kartais darydavome pertraukėles ir sustodavome - kad visiškai nuraminti širdeles.
Visų apturėtų ispūdžių neperduosi vaizdais -tiesiog reikia patiems tai išbandyti, o mums buvo dvigubai smagiau, kadangi mes kaip ir diversantais buvome.
Šis kadras sulipdytas iš keliolikos nuotraukų, kadangi kamera nepaima viso to vaizdo , kuri mato mūsų akis(kartu su akių pasukimais kairėn dešinėn), o jį labai norisi turėti prisiminimuose.
Tie, kas nebuvo kalnuose - to nesupras, kas buvo - tiems galėjau ir neaiškinti
Papildyta:
Begalinis ačiū mano šeimai už šį puikų nuotykį.
Papildyta:
Radome ir Juodąjį Teidės driežą
Papildyta:
Ėjome apačion - galvoje begalės įmanomų misijos pabaigos scenarijų.
Mes buvome pastebėti, sąžiningai viską papasakojau, dar turėjau vieną kozyrį. Visumoj padėjo.
Rašiau apie tą brošiurą su keltuvu ir nuotraukomis - tie kurie buvo ir matė - įvertinkite.
Katras kadras geresnis? Mano ar tas parduodamas apačioje ? Kam reikės koliažui - prisiminimo apie Teidę panaudojimui (nekomerciniais tikslais) - galėsiu permesti failą su keltuvo vagonėlių.
............ staiga, per racija kažkas greitai ispaniškai kažką atraportavo, ir iš namelio išbėgo darbuotojas ir nubėgo takeliu, kur prieš tai ėjo mūsų bendrakeleiviai, susidomėjau ir paklausiau - kas gi vyksta. Atsakė jog kažkas be leidimo bandė kirsti kelią iš paprasto kelio į mūsų išsvajotąjį ......................................................
Loosers, Eurika -pagalvojau apie kontrabandą - juk vieni veža prekes legaliai, kiti nelegaliai, ir jeigu vieni kerta ir juos pagauna - kodėl gi mums nepabandžius ir nebūti pagautiems - na blogiausiu atveju - kalėjimas . Įtariu kad tiesiog paprašo nusileisti su sekančių keltuvu apačion. VAROM, VAROM,VAROM, DAROM,DAROM,DAROM Gan tolokai nuėjome ir matome kad mes dar vis matomumo perimetre, o tas darbuotojas ir pro žiūronus džnai žiūri....... Suintrigavau???? .......................Ir radau:
Ne patogus pėsčiųjų takelis, pritaikytas pasivaikščiojimams, o aštri lava,ir bet kuris kritimas garantuoja geriausiu atveju - sumušimą ir subraižymus, blogiausiu - ėjau, nukritau, praradau sąmonę- gipsas.
Viskas kaip ir gerai - JM pradėjo suprasti mano kėslus, balastėlis atsirado - 5,5 metų....Mažoji pažiūrėjo į mane ir pasakė : "Tėveli, o gal bandome per čia???" Vos neapsiverkiau iš džiaugsmo - mano vaikas, oi mano. Pažadėjusi kad neverks, neverkšlens, ir negirdėsime jokių zirzimų - kadangi ji irgi nori į pati viršų - juk vaikai darželyje matys tas nuotraukas
. Žiūriu, ir JM akys velniškos ugnelės atsirado - negalime prarasti tokio šanso.Jamam šitą darbą.
Nuo šio momento mes veikiame be priedangos priešo teritorijoje, be jokio pasiteisinimo, ir jokio užnugario. Kelio atgal nebėra. Kitaip - visiška žlugimas ir fiasko. Tad ir savęs negalime gailėti - privalome bet kuria kaina pasiekti savo tikslą
Privalome laikytis kairės pusės link - ten jau saugus strateginis takas, kadangi lipant vien ta lava į viršų mes save išduosime ir busime eliminuoti.
galėjome sukti po kokių 30 metrų ,ir lengvai -palipėjus labai stačiai stačiai kokius 6 metrus - perlipti į reikiamą kelią. To irgi negalime daryti - nes ir aš turiu "optiką" ir mačiau kad mūsų laipinimosi taškas būtų "prašaunamas" iš keltuvo pastato ir tas "dėdė" su žiūronais mus pastebėtų - finale turėtumėme palydą apačion. Neaaaa, tai lygu mirčiai. Negalima, reikia lipti - dar už kokių 60 metrų, o gal ir daugiau radau dar viena tinkamą lipimui sieną. Ji gal kokių 10 metrų ir nerealiai stati, bet
įveikus ja - papuolame į vingiuką, kurio dalis "neprasišauna" iš kontrolės posto pozicijų, ir reikia pagauti tą momentą, kai kontrolierius pažiūri į priešingą pusę (Kažkaip tuo metu visiškai iškrito iš galvos videostebėjimo galimybės ir "rutuliukų" pritraukimo galimybės. Bet gi nemačiau rutulinių kamerų ant pastato) . Dar vieną dalyką pagalvojau - norite paimti mus gyvus - užsip.......... (ta prasme- pavargsite). Jei bėgti iki mūsų - tai jiems gaaaaaan aukštai bėgti reikėtų. Be mūšio nepasiduosime.
Taip, Blin, tai jau krateris
Po misisjos įveikimo - kiti įvykiai ir kovinio vieneto praradimas jau kaip ir nebaisus
kylant - su kiekvienu metru - širdelė plaka gan smarkiai - nes tokiame aukštyje fizinis darbas priverčia ja perpumpuoti daug daugiau deguonies, o kuo aukščiau -tuo deguonies mažiau . Kartais darydavome pertraukėles ir sustodavome - kad visiškai nuraminti širdeles.
Visų apturėtų ispūdžių neperduosi vaizdais -tiesiog reikia patiems tai išbandyti, o mums buvo dvigubai smagiau, kadangi mes kaip ir diversantais buvome.
Šis kadras sulipdytas iš keliolikos nuotraukų, kadangi kamera nepaima viso to vaizdo , kuri mato mūsų akis(kartu su akių pasukimais kairėn dešinėn), o jį labai norisi turėti prisiminimuose.
Tie, kas nebuvo kalnuose - to nesupras, kas buvo - tiems galėjau ir neaiškinti
Papildyta:
Begalinis ačiū mano šeimai už šį puikų nuotykį.
Papildyta:
Radome ir Juodąjį Teidės driežą
Papildyta:
Ėjome apačion - galvoje begalės įmanomų misijos pabaigos scenarijų.
Mes buvome pastebėti, sąžiningai viską papasakojau, dar turėjau vieną kozyrį. Visumoj padėjo.
Rašiau apie tą brošiurą su keltuvu ir nuotraukomis - tie kurie buvo ir matė - įvertinkite.
Katras kadras geresnis? Mano ar tas parduodamas apačioje ? Kam reikės koliažui - prisiminimo apie Teidę panaudojimui (nekomerciniais tikslais) - galėsiu permesti failą su keltuvo vagonėlių.
Parador Nacional de Las Canadas
Nerealiai sužavėjo ši panelė - pilnai savyje, meditavo ir kartais pradėdavau galvoti kad tai manekenas
Nerealiai sužavėjo ši panelė - pilnai savyje, meditavo ir kartais pradėdavau galvoti kad tai manekenas
Stebėjome debesų invazija -tiesiog mistika
Mamukas kokio 100 metrų aukštyje rado savo vietą- taip pat sustingo - kokią valandą negalėjau jos iškrapštyti -vėliau sakė kad praįjo kelios minutės ir kad aš jos tikrai nekviečiau
Nuobaudai pritaikyti - radau taburėtės formos kaktusą:
Ir mes šalis prisėdome atsigerti vandens ir užkasti.
Gal ir suprasitte - bet dar paminėsiu - nepamirškite kelionėse apsirūpinti vandeniu ir maistu.
Judame link Vilaflor'o -ten yra dar viena kosminė vieta :
Paisaje de Lunar - į jį tezai neveža (kas buvote patys - viską žinote ir niekam nieko neišduokite - juk kiekvienas šį nerealų dalyką privalo patirti pats, pasivaikščiojęs pėsčiųjų takais ir pamatę šį grožį.
Ir vėl mes debesyse
Papildyta:
Ššššššaaalta
Pofik, užsigrūdinusi
Ir štai : Kapadokija, aišku, daug ispūdingiau ir patogiau, ten visus bezdalius tiesiog įveža - o čia reikia šiek tiek tapu tapu padaryti
Jeigu esąte pagiringas - tai čia yra nerealus būdas atsikratyti galvos skausmo - po šio lengvučio pasivaikščiojimo jusite tik malonumą ir visada prisiminsite mane tik geruoju žodžiu.
vidury kadro - mažoji - jokių aptvarų ten nėra.
Mamukas kokio 100 metrų aukštyje rado savo vietą- taip pat sustingo - kokią valandą negalėjau jos iškrapštyti -vėliau sakė kad praįjo kelios minutės ir kad aš jos tikrai nekviečiau
Nuobaudai pritaikyti - radau taburėtės formos kaktusą:
Ir mes šalis prisėdome atsigerti vandens ir užkasti.
Gal ir suprasitte - bet dar paminėsiu - nepamirškite kelionėse apsirūpinti vandeniu ir maistu.
Judame link Vilaflor'o -ten yra dar viena kosminė vieta :
Paisaje de Lunar - į jį tezai neveža (kas buvote patys - viską žinote ir niekam nieko neišduokite
- juk kiekvienas šį nerealų dalyką privalo patirti pats, pasivaikščiojęs pėsčiųjų takais ir pamatę šį grožį. Ir vėl mes debesyse
Papildyta:
Ššššššaaalta
Pofik, užsigrūdinusi
Ir štai : Kapadokija, aišku, daug ispūdingiau ir patogiau, ten visus bezdalius tiesiog įveža - o čia reikia šiek tiek tapu tapu padaryti
Jeigu esąte pagiringas - tai čia yra nerealus būdas atsikratyti galvos skausmo - po šio lengvučio pasivaikščiojimo jusite tik malonumą ir visada prisiminsite mane tik geruoju žodžiu.
vidury kadro - mažoji - jokių aptvarų ten nėra.
Jau žadėjau kad papasakosiu apie mažosios ištvermę - kai prie Mėnulio Peizažo mažajai pasakėme kad vakare galės su vyresniais užsidirbti pinigų ir saldainių - ji tiesiog bėgo tuos kilometriukus iki mašinos, mes negalėjome spėti. Ir čia po ankstyvo pabudimo, kelionės, kopimo į Teidę, begalės kitų trumpų landžiojimų, pasivaikščiojimo link Mėnulio peizažo, laiko leidimo ten, šokių ant skardžio - ji dar sugebėjo bįgti per mišką kelis kilometrus
monstras.O vakare buvo nuspręsta švęsti Heloviną -kadangi iš tikrųjų ir buvo helovinas(jau gal pagalvojote kad po tiek įspūdžių stogelius praradome)- kaukes pasiemėme iš Lietuvos
ir leidome vaikams prasinešti po viešbuti ir "reketuoti" visus - Kanaruose švenčia jį
Po keliolikos minučių parbėga mūsų Ryksmas - ir pareiškia - turiu begalę saldainių - vos atsitempė tą maišą (padalinome į 4 dalys - 4 jaunieji dalyviai - reiškia privalo gauti po lygiai, ir tada jie dar pareiškia kad mažoji jau turi ar tai 8, ar tai 9 eurus - o jie po 12. Taip va.
Dosniausi buvo rusų turistai. Paprasti žmonės - ščedroj dušy.
Vėliau išvyka į miestą - po kabokus, kuriuose vyko teminiai vakarėliai. Ir žinote kas keista : per tiek vakarų miesteliuose ir kabokuose nematėme jokių "razborkių", muštynių, priekabiavimų ir kitų nesąmonių, kurias pastoviai rodo per "Farai".
Papildyta:
Jau turėjau būt pagrobtas šitų pabaisų - šliaužiojo per šaligatvį, gaudė žmones už kojų, keturiom lakstė, visur karstėsi - moka linksmintis.
Pagavo ir mane - tapau jų tarpininkų su žmonėmis. Tiesiog duodavau ženklą kada ateina žmogus - jie iššokdavo.
Zuokisas
Papildyta:
