QUOTE(nikusenka @ 2012 01 05, 13:39)
sveikos mergaites! nors prie jusu prisijungiau visai neseniai, mano sunelis mire pries 1,5 menesio. aisku tas beprotiskas ilgesis ir skausmas liks ko gero visam gyvenimui, tuo lab, kad as jo net nespejau pamatyti, per laidotuves dar gulejau ligonineje. nors praejo tik 1,5 men., bet man ant sirdies labai ramu. noriu pasidalinti su jumis, kas
sveikos
daugiau parasyk apie tas knygas...
po nelaimes skaiciau S Brown...Gyvenimas anapus, gaila, kad esu skeptike, gal butu padeje...
Tavo atveju matau esi tikinti, todel Tau kunigo zodziai ir padeda...o as visiskai praradau tikejima...neneigiu, kad kazkas yra bet kai dabar reikia to D varda pamineti, man nesivercia liezuvis, sakau gyvenimas , likimas, man taip paprasciau...pirmus menesius buvo daug misiu giminiu baznycioje, eidavau sukandusi dantis ir guzu gerklej, verkdavau ten...pykau...tapau realiste kazkaip...
Papildyta:
QUOTE(ruta_bern @ 2012 01 05, 12:28)
:
norejau paklausti o kaip nustato kad turejai kelis persileidimus savaiminius, kai buna mazai mazai savaiciu.... gal kvailai paklausiau...
ta prasme? klausi ar gydytojai nustato?
zinok mano drauge jau 2k persileido, bet jai dare isvalymus, nes iki 10sav uzaugdavo ir viskas, tai neskiria jokiu tyrimu, sako kol nebus 3io, tai niekas nieko nedarys, nes cia ale naturali atranka...
mano atveju vaikuciai tiek isitvirtina, tiek nori gyvent, kad nera pabege, ir gresmiu nebuvo...tfu tfu...bet niekad nebuciau pagalvojus, kad prarast galeciau jau visai begimstanti kudiki...
Nesakykim, kad gyvenimas-tai zebras. Geriau tikėkim, kad pianinas: jame juodų klavišų mažiau...