Ne visi siūlo rauti tikrai. Jeigu viename tik skylutė, tikrai galima sutaisyti.
Šiaip yra dar viena nuomonė, galvojant apie senatvę, įvertinus savo dantų polinkį gesti ir t.t. protinius dantis kaip tik stengtis išsaugoti, nes būtent už jų labai gerai "kabinasi" protezai. Tai juos saugoti prasmės yra. Tuo labiau, kad tai yra operacija, o operacija, kaip bet kokia intervencija nėra gerai ir sveika. Plius viršutiniai dar dar, o apatiniams specialiai daromas rentgenas, nes jie linkę būti kaip nors kreivai išaugę, juos raunant gali žandikaulis patrupėti, dėl išrautų protinių gali apskritai išplonėti apatinis žandikaulis, todėl ir papildus specialius po to siūlo dažnai pagerti.
Žodžiu, rauti juos yra labai populiaru ir kartais nėra kitos išeities. Pvz. maniškiai viršutiniai yra išrauti, o apatiniai laukia savo eilės, nes irgi nutrupėję jau smarkiai ir iki galo neišdygę, todėl ir genda, nes dantenos juos apgaubusios yra blablabla. Beeeet... nu gąsdina tai jau tikrai. Ypač kad jau du išrauti, tai jausmelis nikoks nikoks buvo virš savaitės. O jeigu visus keturis vienu metu....... omg.. ž
Kita vertus, jie linkę gesti ir smarkiai, greitai, todėl gali užkrėsti ir likusius.. daug pliusų ir minusų ir juos reiktų apsvarstyti visus.
vuo kiek išsiplėčiau
SU ŠVENTĖMIS visas
Pas mus šeimoje Kalėdinė laimė - sesuo laukiasi. Dar nedaug laiko labai. Rugpjūtį nusimato, bet taip tikiu, kad bus ok viskas. Ir nuo Majos dar pakankamai nedaug amžiumi skirsis, bus nepilnai 4 metai, galės augti kartu
Visus geresnius Majos daiktus laikiau ir saugojau sesės būsimam vaikui, vo, dabar viską panaudos. Žodžiu jėga.
O mažiau džiaugsminga, bet netragiška ir netgi palengvėjimas šioks toks, po nestambaus, bet įgrisusio konfliktinio įvykio su vyru gyvenam atskirai jau kuris laikas. Tai pradžioj su raminamais padraugaudavau, bet darbų turiu marias, su draugų pagalba susitvarkau puikiai pati viską. Žodžiu, gyvenimas tęsiasi tik malonus priedas - grįžus namo taika ir ramybė pasitinka, nes kokią nuotaiką susikuriu, tokia ir būna. Ir mūsų mažius debiutavo parodoj, labai gerai pasirodė, teisėjai išgyrė, veisėjai patinka, po naujų metų jau pradėsim kinkyti ir nuo pavasario laukia mūsų varžybos, jau tryse dalyvausim. Darbe sėkmės tokios švelnios ir malonios, kai penktokiukai per kalėdinį renginį, išgirdę mano pavardę pradeda šaukt, plot, trypt, žodžiu, ovacijas kelt... tai taip gera pasidaro. Plius kai neramiausi berniukai klausinėja "o ką mes po naujų metų mokysimės" ir kai atsakau, kad ruošimės gegužę eit į lauką piešt, bet iki tol reikia šio bei to išmokti piešime, kai jie pradeda akim žybsėt sužavėti ir vos ne tuoj pat bando priverst praleist tą laisvą šventinę-pramoginę pamoką, nesgi reikia MOKYTIS piešti..... nu žodžiu, ko ne sėkmė?
Oj, čia toks trumpas prisidavimas išėjo "kaip mes gyvename"
p.s. kaip jūsų vaikai į "Kalėdų senio reikalą" reagavo? Maja kiek sutrikus buvo. Nes senis gi be galvos, tas dovanas per kelias vietas išbarstė, tai bandė visas dovanas sau priskirt kažkuriuo momentu :hihi:
watch out where the huskies go, and don't you eat the yellow snow
