J’ADORE PARIS

Labai malonu susipažinti su visa jūsų puikia komanda. Linkiu kuo daugiau kelionių ir nuostabių Jūsų pasakojimų.

Tikrai nezinojau,butinai reikes atsiminti.

Prisidedu prie padėkų už puikų reportažą, kuris atgaivino prisiminimus.
Norisi ten sugrįžti ir vėl, nes niekur kitur nesu pajutusi tokios miesto "auros"- gyvenimo lengvumo, paprastumo, džiaugsmo gyventi... ir romantiškos davsios (bent aš taip jaučiau).
Na, ir dar vienas subjektyvus pastebėjimas. De Fence rajonas man pasirodė kaip iš kito (ne paryžietiško) pasaulio - šaltas, betoninis ir netgi kažkoks stingdančiai baugus. Gal kad buvom žiemą, bet nepastebėjau jokio gyvo augalėlio, beveik nebuvo ir žmonių (atostogos), tad norėjosi kuo greičiau iš ten išvažiuoti, bet tą slegiantį įspūdį prisimenu iki šiol
Pasiilgau gyvo, spalvingo ir užburiančio Payžiaus..

Akcent, kaip ten su tuo noru? Kada žadate jį realizuoti?


Kuo gražiausios kelionės! Paryžiuje jau turbūt tikras pavasaris... Lauksim įspūdžių.


Dėl De Fence rajono pilnai sutinku. Nors kažkur skaičiau, kad tos betono džiunglės kažkam labiausiai už viską patiko Paryžiuje . Bet iš kitos pusės - tai irgi Paryžius, ir tai reikia pamatyti.
Ir iš tikro- negi galima nepasiilgti Paryžiaus?


Dėkoju už linkėjimus . O dėl kelionių - šiųmetės kelionės tikimybė priklausomai nuo daug aplinkybių iki pat dabar svyruoja nuo 10 iki 90 procentų . Bet tikimybė vis dar lieka...

Oi, kiek daug pas mus dar visko nepamatyti, ir norų kiek daug Labai abejoju ar šiais metais išvyksime iki jo, bet kitais metais jau visko gali būti.
Žiemą jau beveik ten neiškeliavome,bet sudvejojome ir gerai... Būtume ten nuvykę per didžiausius šalčius
Po šio reportažo, bet kokiu atveju, noras didenis daug kartų pamatyti Paryžių nei buvo...Ir jis niekur nedingo ir, manau, nedings...

Vel su malonumu praverciau ir naujienu radau I Paryziu grizciau su dideliu malonumu ir ne viena karta, kaip turbut i joki kita didmiesti.

Labai šaunus fotoreportažas

Mielas Artūrai ir visa miela Jūsų šeimyna:) Ačiū už pasakojimą. Jis nuostabus. Mes 21-mo kovo grįžome iš šio nuotabaus miesto. Jūsų aprašymas ir mintys tiesiog visaip kaip atitiko mūsų potyrius:) Jūs jautėte ir matėte beveik visa tai ką ir mes, tik vat aš nemokėčiau taip gražiai perteikti tų jausmų Ačiū
Pastebėjimas. Jeigu dar kartą gyvenime atsitiktų taip, kad būtumėte Paryžiuje (ypač jeigu su vaikais) aplankykite Le Parc de la Villette. Mano vaikai (nors jiems jau 16 ir 24 metu... buvo sužavėti tuo muziejumi. Ten esantis Cité des sciences - nuostabu. Tai edukacinis muziejus, tai ir mokslo, transporto, pasiekimų visokios parodos..na žodžiu...Tai tik rekomendacija:)
Linkiu visai Jūsų šeimai kad pildytųsi svajonės, kad nesiliautumėte keliauti:) Linkiu aplankyti vandenyno pakrantę Sėkmės Jums didelės, ir lauksime naujų repartažų

Nuoširdus ačiū už gražius žodžius . Sveikinu įsiliejus į Paryžiaus gerbėjų klubą .

O dėl linkėjimų - planai šiemet šiek tiek keičiasi. Jei viskas pavyks, keliausime į pakrantę, tik ne į vandenyno, o į Žydrąją . Tad sau linkiu: kad Jūsų linkėjimai, kaip sakoma, tiesiai Dievui į ausį ...

Arturai, na nesuprantu kaip aš sugebėjau pražioplinti tokį puikų fotoreportažą Ačiū tau Tikrai labai smagu buvo, kartu su tavo šaunia šeimyna , nors ir virtualiai sugrįžti į šį nuostabų miestą Man ir tai vienas iš didžiausią įspūdį palikusių miestų Manau kada nors tikrai čia dar sugrįšiu ne tik virtualiai – turiu grąžint skolą sūnui... Luvras taip ir liko neaplankytas Aišku, traukia ne tik Luvras – dar yra daugybė vietelių kurias noris pamatyt Beje, pažystu žmogų, kuriam rankų pirštų nebeužtenka suskaičiuot kiek kartų buvo Paryžiui, bet vis grįžta ir grįžta... Tikrai kažkokią magišką trauką turi šis miestas
Arturai, Jūsų šeimynai linkiu įspūdingų naujų kelionių

100% pritarsiu

Ačiū Aidluka už linkėjimus . Šiemetiniuose planuose - kelionė, kurios didelę dalį nukopijavau iš tavo 2010 m. pasakos. Apie mano planus ko gero jau skaitei temoje "Po Europą automobiliu". Įdomu, kokie tavo planai ? Deja, ko gero apie juos sužinosim tik po tavo kelionės . Bet kuriuo atveju vasaros pabaigoje su nekantrumu lauksime tavo kelionių į pasaką tęsinio .


Žiūriu, čia toks labai teigiamas mano įvaizdis susiformavo . Jei rimtai, norėčiau išdėstyti savo požiūrį į vaikus kelionėse, su kuriuo daug kas turbūt nesutiks. Aš vaikus iki 10 metų vežčiausi tik į poilsines keliones, pvz. į Turkiją "viskas įskaičiuota", arba į tokią kelionę, kaip Astros777 kelionė į Austriją. Pažintinės kelionės su pakankamai dideliu tempu būtų tik nuovargis tiek tėvams, tiek vaikams. Po Europą automobiliu temoje atrodo Kerija jau rašė, kad iš tokių kelionių vaikams lieka nekokie prisiminimai.
Kol vaikai buvo maži, mes išmaišėm visą Lietuvą: Kuršių Neriją, Panemunę, Anykščių kraštą, Žemaitiją. Prieš 4 metus keliaujant į Romą, savo devynmečio mažojo nesivežiau - jam ko gero nebūtų įdomūs Romos griuvėsiai, bažnyčios, Vatikano muziejaus turtai. Net šiemet kelionės po Paryžių metu jam didžiausia atrakcija buvo surasti Mac donaldą (mama netyčia pažadėjo, kad jis galės ten papietauti). Tarp kitko, Paryžiuje jį surado tik trečią dieną - jau galvojome, kad šiame mieste tokios įstaigos uždraustos. Žinoma, jau mačiau domėjimąsį ir Luvro šedevrais, architektūra.
Tad pamatęs turistus su kūdikiais nešynėse kalnuose ar saulės kepinamose didmiesčių aikštėse, pamąstau, kad ko gero tai svarbiau tėveliams: "štai kokie mes!"
Na, tik per daug už tokius žodžius manęs nesmerkit - aš išdėsčiau savo vyriškai egoistinį požiūrį . Tarp kitko, dar apie egoizmą - manau, kad retkarčiais tėvai turi skirti laiko tik sau: taip mes su žmona padarėm prieš 3 su pusę metų dviese nuskridę į prieškalėdinį Miuncheną, aplankant Bavarijos pilis. 4 paras po 24 valandas laiką skyrėm tik sau .
Bet kuriuo atveju vaikus virš 10 metų į keliones visada imti P R I V A L O M A !

Skaitau, ką parašiau - toks Off Topic gavosi, bet tema mano, tad per daug nepykit.