QUOTE(Arturas15 @ 2012 04 03, 15:25)
Tad pamatęs turistus su kūdikiais nešynėse kalnuose ar saulės kepinamose didmiesčių aikštėse, pamąstau, kad ko gero tai svarbiau tėveliams: "štai kokie mes!"
as nesmerkiu ir nepykstu, tiesiog sumasciau, kad noriu pasisakyti Manau tokias ar kitokias isvadas pasidarom atsizvelgdami i savo pomegius, charakterius, vaikus. Jei tureciau tik kuri nors viena is savo vaiku, tai pasisakymas butu arba i viena, arba i kita puse, nes mergaite mano visai ne keliauninke, kad ir uzaugusi jau, o va vaikinas be galo judrus, padykes, bet kelionese neburba, viska lengvai pakelia, viskas jam gerai ir idomu, keliauti nuo maziuko labai patinka, na ir jam labai patinka su mumis buti, tai jis, kad ir i pasaulio krasta kartu varytu. kai ji paliekam, tai paliekam su skaudama sirdimi. tiesa sakant tai ir palikom mes ji tik karta, jei butume vieni, be draugu skride, tai tikria butume pasieme. ir dar nesiveziau pora kartu i turkija, kai mane seimyna isleisdavo pasivolioti viena
tiesa sakant man nei karto tokia mintis, kaip tau nekilo. jau vien todel, kad draugu tarpe turime tokiu, kurie net neturi su kuo palikti savo maziuku. taip jau buvo, kad ir mano tevai nemenkai metu praleido gyvendami toli nuo savo artimuju, tai net minties nebuvo, kad galima mane kazkur palikti. dar ir dabar atsimenu, kaip mes vykome virs 1000 km iki Japonu juros ir ten atostogavom man tada buvo 2,5 metuku pamenu, net ka teveliai kalbejo, didziules bangas, spalvotus krabiukus bliude, juros ezius ant kranto ismestus ir dar daug, daug ka....
taip, kad ivairiai viskas yra, kiek seimu, tiek paciu ivairiausiu variantu jose. svarbu keliauti
atsiprasau uz toki isikisima