Jei sulauksiu 60 ir turėsiu galimybę elgtis, kaip aprašytos moteriškės, mažiausiai norėsiu, kad mano dukra kištųsi į mano gyvenimą ir piniginę. Dabar negaliu išlaidauti, nes turiu galvoti apie ateitį.. 60 negalėsiu GYVENTI, nes turiu galvoti apie kažkokią ateitį... O 61 numirsiu ir irgi negalėsiu išlaidauti, o mano santaupos, kurių nešvaisčiau, o taupiau "senatvėi", dings nežinomybėje...
Labutis visoms pasisakiusioms siame forume! Tiesa sakant, man labai padejo jusu komentarai. Sutinku su jumis, kad s tikruju netureciau taip del to nerimauti. Buvo tikrai smagu isgirsti jusu nuomones, t.y. zmoniu is salies, kurie manau, gali objektyviausiai ivertinti mano situacija. Manau, kad turiu sutikti su dauguma, kad tureciau dziaugtis savo mamos ir anytos galimybe megautis gyvenimu perdaug negalvojant apie ateiti ir zinoma, pati tureciau ismokti atsipalaiduoti ir nebugstauti del to, kas galbut niekada ir nenutiks. Taigi dar karteli dekoju uz jusu komentarus 
man tikrai kazkaip net lengviau pasidare. 
man tikrai kazkaip net lengviau pasidare.
Gyvenimas tik šia diena - bruožas, nepuošiantis nei 16-mečio, nei 60-mečio, bet čia tik mano nuomonė 
QUOTE(Sophi @ 2011 11 20, 21:14)
Gyvenimas tik šia diena - bruožas, nepuošiantis nei 16-mečio, nei 60-mečio, bet čia tik mano nuomonė
Mano nuomonė sutampa su Jūsų
Ir man visai normalus atrodo Aringa123 būgštavimas, nes aš nemanau, kad tėvų pareiga yra vaikams gerbūvį sukurti ir tuo pačiu ne vaikų pareiga juos išlaikyti senatvėje, kai jie patys gyveno "nuo iki" viską išleisdami. Aš be galo džiaugiuosi, kad mano ir tėvai ir uošviai yra labai praktiški žmonės: sugeba pagal išgales ir pasitaupyti ir sau kažką daugiau leisti. Pati buvau auklėjama visuomet apie ateitį galvoti, tuo labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi
Aišku, iš vienos pusės vertinant gal ir visai smagu, kad žmonės atsipalaidavę gyvena, bet tuo pačiu man tikrai gaila Aringa123 ir jos vyro, nes blogiausiu atveju tikrai lauktų vargas ir finansine ir emocine prasme.
Na kaip ir minejau, stengiuosi perdaug apie tai nebegalvoti, kokia prasme? Pakeisti nelabai ka galiu, nenurodinesiu as nei savo, nei vyro mamai kaip ir kur pinigus leisti, o istikus bedai, niekur nesidesim, teks padeti, visgi mamos, o be to jos mums tikrai brangios ir tikrai negalesim ramiai gyventi zinodami, kad jos nelaimingos.
Tik palaikant diskusija, noreciau dar pasisakyti sia tema. Tiesa sakant, man visda atrode, kad tevu pareiga rupintis savo vaikais, o skola uz ta rupesti jie atiduos savo vaikams. Todel vaikai turetu buti dekingi savo tevams, bet jokiu budu, nieko neskolingi. Na man atrodo, kad taip turetu buti. Bet seimos buna visokios. Darnioje seimoje kas beatsitiktu zmones padeda savo artimiesiems - ir nesvarbu, tai tevai, vaikai, broliai ar seserys. Ir tai ne tiek pareiga ar prievole. kiek galbut meiles ar dekingumo israiska Pastebejau, kad ypatingai vakarietiskoje kulturoje yra paplites reiskinys, kai tevai gimdosi vaikus vien tam, kad butu kas jais pasirupintu senatveje. Gyvenimas savo malonumui artejant senatvei nera smerktinas dalykas, jeigu TURI IS KO! Bet man atrodo egoistiska laidyti pinigus i kaire ir i desine siandien, o rytoj perleisti atsakomybe uz savo gyvenima savo vaikams. Na bent jau mano seimoje visada tevai gyveno savo malonumui, niekada netaupe pinigu vaiku mokslams ar ju ateiciai. Tas pats ir vyro seimoje, o galimybiu tikrai ir pas vienus ir kitus buvo. Poziuris mazdaug toks - uzaugs vaikai ir patys savimi pasirupins. Bet manau, naturalu, kad tokiu atveju ir vaikai tikisi savarankiskumo is savo tevu senatveje.
Gal dar mano poziuris daug keisi, bet siai dienai as neisivaizduoju saves gyvenancios savo malonumui, negalvojancios apie vaiku mokslus ar ateiti, neprotingai leidziant pinigus patenkinti sasvo uzgaidas ir besitikint, kad kai busiu sena mano vaikai manimi pasirupins. Nemanau, kad vaikai savo tevams skolingi uz drabuzius, maista ar netgi bemieges naktis. Tokia jau tevu dalia, o ju vaikai ta pati aukos del savo vaiku. Nereiketu tiketis uz tai atpildo. Cia taip pat kaip darant gera darba, jeigu tu tikiesi, kad uz ji bus atlyginta, tai jau nebera geras darbas. Man atrodo, kad tikrasis zmogaus egoismas yra tada, kai zmogui jo paties poreikiai ir jis pats pasidaro svarbesnis uz savo vaikus. Bet cia tik tokia mano nuomone, esu dar jauna ir neatmetu galimybes, kad mano poziuris dar keisis, bet siai dienai man taip atrodo.
Tik palaikant diskusija, noreciau dar pasisakyti sia tema. Tiesa sakant, man visda atrode, kad tevu pareiga rupintis savo vaikais, o skola uz ta rupesti jie atiduos savo vaikams. Todel vaikai turetu buti dekingi savo tevams, bet jokiu budu, nieko neskolingi. Na man atrodo, kad taip turetu buti. Bet seimos buna visokios. Darnioje seimoje kas beatsitiktu zmones padeda savo artimiesiems - ir nesvarbu, tai tevai, vaikai, broliai ar seserys. Ir tai ne tiek pareiga ar prievole. kiek galbut meiles ar dekingumo israiska Pastebejau, kad ypatingai vakarietiskoje kulturoje yra paplites reiskinys, kai tevai gimdosi vaikus vien tam, kad butu kas jais pasirupintu senatveje. Gyvenimas savo malonumui artejant senatvei nera smerktinas dalykas, jeigu TURI IS KO! Bet man atrodo egoistiska laidyti pinigus i kaire ir i desine siandien, o rytoj perleisti atsakomybe uz savo gyvenima savo vaikams. Na bent jau mano seimoje visada tevai gyveno savo malonumui, niekada netaupe pinigu vaiku mokslams ar ju ateiciai. Tas pats ir vyro seimoje, o galimybiu tikrai ir pas vienus ir kitus buvo. Poziuris mazdaug toks - uzaugs vaikai ir patys savimi pasirupins. Bet manau, naturalu, kad tokiu atveju ir vaikai tikisi savarankiskumo is savo tevu senatveje.
Gal dar mano poziuris daug keisi, bet siai dienai as neisivaizduoju saves gyvenancios savo malonumui, negalvojancios apie vaiku mokslus ar ateiti, neprotingai leidziant pinigus patenkinti sasvo uzgaidas ir besitikint, kad kai busiu sena mano vaikai manimi pasirupins. Nemanau, kad vaikai savo tevams skolingi uz drabuzius, maista ar netgi bemieges naktis. Tokia jau tevu dalia, o ju vaikai ta pati aukos del savo vaiku. Nereiketu tiketis uz tai atpildo. Cia taip pat kaip darant gera darba, jeigu tu tikiesi, kad uz ji bus atlyginta, tai jau nebera geras darbas. Man atrodo, kad tikrasis zmogaus egoismas yra tada, kai zmogui jo paties poreikiai ir jis pats pasidaro svarbesnis uz savo vaikus. Bet cia tik tokia mano nuomone, esu dar jauna ir neatmetu galimybes, kad mano poziuris dar keisis, bet siai dienai man taip atrodo.
Senus tėvus vaikai privalo išlaikyti (remti) pagal įstatymą Kiek, kaip aš nežinau, bet tai faktas 
Tiesa, dar neteko girdėti atvejo, kad tėvai paduotų vaikus į teismą, kad jų neišlaiko senatvėje 
Galima išsiginti nuo paramos nebent tuo atveju, jei tėvai vaikystėje nesirūpino vaikais (nemokėjo alimentų ir pan.), bet aš irgi tolkios nuomonės, kad reikia ne į įstatymus žiūrėti, o tiesiog kaip artimų žmonių santykius, šeimyninius, savaime suprantamus dalykus.
Kiek, kaip aš nežinau, bet tai faktas Tiesa, dar neteko girdėti atvejo, kad tėvai paduotų vaikus į teismą, kad jų neišlaiko senatvėje Galima išsiginti nuo paramos nebent tuo atveju, jei tėvai vaikystėje nesirūpino vaikais (nemokėjo alimentų ir pan.), bet aš irgi tolkios nuomonės, kad reikia ne į įstatymus žiūrėti, o tiesiog kaip artimų žmonių santykius, šeimyninius, savaime suprantamus dalykus.
QUOTE(Aringa123 @ 2011 11 21, 15:44)
Na kaip ir minejau, stengiuosi perdaug apie tai nebegalvoti, kokia prasme? Pakeisti nelabai ka galiu, nenurodinesiu as nei savo, nei vyro mamai kaip ir kur pinigus leisti, o istikus bedai, niekur nesidesim, teks padeti, visgi mamos, o be to jos mums tikrai brangios ir tikrai negalesim ramiai gyventi zinodami, kad jos nelaimingos.
Na diskusija čia gali būti be galo be krašto, kiek žmonių tiek nuomonių.
Man iš karto filosofinis klausimas: jei jūsų mamai ir anytai didžiausia laimė nauji skudurai ar kelionės, tai ar suvokiat, kiek Jums kainuos toks noras jas padaryti laimingomis? Čia šiaip aš, nesikabinėju prie žodžių tikrai, tiesiog panašu, kad Jūsų baimė yra pakankamai pagrįsta, jei jau sukūrėte temą
O aš Jūsų vietoje nepulčiau nurodinėti, ką joms daryti, bet progą ištaikiusi labai nuoširdžiai pasikalbėčiau, kad vienu ar kitu atveju Jūs nesugebėsite joms suteikti visko, prie ko jos priprato.
QUOTE(Tikrė @ 2011 11 21, 17:08)
Na diskusija čia gali būti be galo be krašto, kiek žmonių tiek nuomonių.
Man iš karto filosofinis klausimas: jei jūsų mamai ir anytai didžiausia laimė nauji skudurai ar kelionės, tai ar suvokiat, kiek Jums kainuos toks noras jas padaryti laimingomis? Čia šiaip aš, nesikabinėju prie žodžių tikrai, tiesiog panašu, kad Jūsų baimė yra pakankamai pagrįsta, jei jau sukūrėte temą
O aš Jūsų vietoje nepulčiau nurodinėti, ką joms daryti, bet progą ištaikiusi labai nuoširdžiai pasikalbėčiau, kad vienu ar kitu atveju Jūs nesugebėsite joms suteikti visko, prie ko jos priprato.
Nei kelionem, nei skudurais net neplanuoju mamu remti, nes bent jau kolkas tokiu galimybiu neturim ir tokiu 'laimingu' be abejones nepadarysim. Bet manau, kad Lt niekaip nepragyventi uz keliu simtu pensija ir neisvengiamai pritruks elementariu dalyku. O ka bekalbeti apie vaistus? Ir jei nebutu galimybiu pasitaupyti, si dilema net nebutu i mano galva atejusi. Bet siuo metu tiek mano mamai, tiek anytai galimybes leidzia kas menesi atsideti tam tikra pinigu suma, deja, jos nemato didelio poreiki ar reikalo tai daryti. Siai dienai mums uztikrinti, kad ir butiniausius dalykus mano mamai ar vyro mamai, tikrai kainuotu daug. Bet neleistu sazine, kad viena ar kita mama kestu maisto stygiu ar vaistu trukuma. Tai taip ir sukasi visokios mintys galvoje. Matau iseiti is padeties, taciau nieko negaliu itakoti. Viliuosi, kad gal taip niekada nenutiks - anyta pasirupins valstybe, kaip ji visada ir sako, o mama gal ateis i prota ir bent jau pardavusi buta prades taupyti. O gal mudu su vyru prasigyvensim ir ta parama nebus tokia skausminga. Man iš karto filosofinis klausimas: jei jūsų mamai ir anytai didžiausia laimė nauji skudurai ar kelionės, tai ar suvokiat, kiek Jums kainuos toks noras jas padaryti laimingomis? Čia šiaip aš, nesikabinėju prie žodžių tikrai, tiesiog panašu, kad Jūsų baimė yra pakankamai pagrįsta, jei jau sukūrėte temą
O aš Jūsų vietoje nepulčiau nurodinėti, ką joms daryti, bet progą ištaikiusi labai nuoširdžiai pasikalbėčiau, kad vienu ar kitu atveju Jūs nesugebėsite joms suteikti visko, prie ko jos priprato.
Papildyta:
QUOTE(Digse @ 2011 11 21, 17:07)
Senus tėvus vaikai privalo išlaikyti (remti) pagal įstatymą Kiek, kaip aš nežinau, bet tai faktas Tiesa, dar neteko girdėti atvejo, kad tėvai paduotų vaikus į teismą, kad jų neišlaiko senatvėje Galima išsiginti nuo paramos nebent tuo atveju, jei tėvai vaikystėje nesirūpino vaikais (nemokėjo alimentų ir pan.), bet aš irgi tolkios nuomonės, kad reikia ne į įstatymus žiūrėti, o tiesiog kaip artimų žmonių santykius, šeimyninius, savaime suprantamus dalykus.
Kiek, kaip aš nežinau, bet tai faktas Tiesa, dar neteko girdėti atvejo, kad tėvai paduotų vaikus į teismą, kad jų neišlaiko senatvėje Galima išsiginti nuo paramos nebent tuo atveju, jei tėvai vaikystėje nesirūpino vaikais (nemokėjo alimentų ir pan.), bet aš irgi tolkios nuomonės, kad reikia ne į įstatymus žiūrėti, o tiesiog kaip artimų žmonių santykius, šeimyninius, savaime suprantamus dalykus.As jokiais budais nesakau, kad senais tevais nereikia rupintis. As tik klausiu - ar teisinga, kai tevai patys savimi samoningai nesirupina, tikedamiesi, kad ateityje vaikai jais pasirupins? Manau, kad mano problema ta, kad gyvenimas mane ismoke visada pagalvoti apie rytoju, nes niekas niekada to uz mane nepadarydavo, o mamos musu viska ipratusios lengvai gauti, taigi su metais tik dar sunkiau savo iprocius keisti. O kadangi as negaliu neuzbegti ivykiams uz akiu, tai ir suku galva kaip cia viskas bus geram desimtmeciui praejus. Bet gal tikrai viska perdaug sureiksminu, taciau, kad ir kaip stengiuosi ne galiu gyventi sia diena ir nemanau, kad laime ir dziaugsmas gyvenima pasiekiamas tik svaistant pinigus savo malonumui.
Manau,kad tos mamos gyvena dabar taip kaip nori butent todel,kad zino,jog ateity to leisti sau negales,tai kodel nepasidziaugti gyvenimu,kol gali? O kai reikes pragyventi is maziau,tai ir gyvens pagal galimybes...O dabar gal joms tiesiog to reikia,kad jaustusi laimingos...As,pvz.,neperku skuduru,nevaikstau po restoranus,nevaziuoju i uzsienius,bet visus pinigus istaskau masinai,sportui,kai dukra pamegino man prikisti masina,jai buvo pasakyta,kad alkana nesedi,o kur as isleidziu savo uzdirbtus (ir nelengvai uzdirbtus) pinigus-cia jau mano reikalas...aplinkiniai mano kad niekais uzsiimu,kad jau geriau isleisti skudurams,daiktams,restoranams ar pan.,bet gal as kitur matau gyvenimo prasme...taigi kol galiu,noreciau gyventi prasmingai,taip,kad dusioj butu gera,ir kad isejus i pensija (jei tik pavyks jos sulaukti) butu ka prisiminti,o ne grauztis tupint ant suoliuko,kad va,"galejau ta,galejau ana...bet nepadariau..." Kai buvau jaunesne,galvojau kiek kitaip,dabar galvoju sitaip,su amzium i daug ka poziuris keiciasi...
QUOTE(text @ 2011 11 19, 00:12)
...Gali būti ir dar toks variantas- jos abi tiosiog labai išlaidžios moterys...Pinigai per pirštus byra kaip smiltys... Nepamirškite, jog čia beveik pokario karta, kuri savo rieškutėse vaikystėje, jaunystėje neturėjo pinigėlių, o dabar tiesiog mėgaujasi juos turėdamos...aš čia tiesiog filosofuoju...diskutuokime....
Jokia ne pokario karta, jiems apie 60 metu autore rase. Cia kaip tik karta, kuri turejo pakankamai perdaug ne taupydami.
QUOTE(Aringa123 @ 2011 11 21, 14:44)
Na kaip ir minejau, stengiuosi perdaug apie tai nebegalvoti, kokia prasme? Pakeisti nelabai ka galiu, nenurodinesiu as nei savo, nei vyro mamai kaip ir kur pinigus leisti, o istikus bedai, niekur nesidesim, teks padeti, visgi mamos, o be to jos mums tikrai brangios ir tikrai negalesim ramiai gyventi zinodami, kad jos nelaimingos.
Tik palaikant diskusija, noreciau dar pasisakyti sia tema. Tiesa sakant, man visda atrode, kad tevu pareiga rupintis savo vaikais, o skola uz ta rupesti jie atiduos savo vaikams. Todel vaikai turetu buti dekingi savo tevams, bet jokiu budu, nieko neskolingi. Na man atrodo, kad taip turetu buti. Bet seimos buna visokios. Darnioje seimoje kas beatsitiktu zmones padeda savo artimiesiems - ir nesvarbu, tai tevai, vaikai, broliai ar seserys. Ir tai ne tiek pareiga ar prievole. kiek galbut meiles ar dekingumo israiska Pastebejau, kad ypatingai vakarietiskoje kulturoje yra paplites reiskinys, kai tevai gimdosi vaikus vien tam, kad butu kas jais pasirupintu senatveje. Gyvenimas savo malonumui artejant senatvei nera smerktinas dalykas, jeigu TURI IS KO! Bet man atrodo egoistiska laidyti pinigus i kaire ir i desine siandien, o rytoj perleisti atsakomybe uz savo gyvenima savo vaikams. Na bent jau mano seimoje visada tevai gyveno savo malonumui, niekada netaupe pinigu vaiku mokslams ar ju ateiciai. Tas pats ir vyro seimoje, o galimybiu tikrai ir pas vienus ir kitus buvo. Poziuris mazdaug toks - uzaugs vaikai ir patys savimi pasirupins. Bet manau, naturalu, kad tokiu atveju ir vaikai tikisi savarankiskumo is savo tevu senatveje.
Gal dar mano poziuris daug keisi, bet siai dienai as neisivaizduoju saves gyvenancios savo malonumui, negalvojancios apie vaiku mokslus ar ateiti, neprotingai leidziant pinigus patenkinti sasvo uzgaidas ir besitikint, kad kai busiu sena mano vaikai manimi pasirupins. Nemanau, kad vaikai savo tevams skolingi uz drabuzius, maista ar netgi bemieges naktis. Tokia jau tevu dalia, o ju vaikai ta pati aukos del savo vaiku. Nereiketu tiketis uz tai atpildo. Cia taip pat kaip darant gera darba, jeigu tu tikiesi, kad uz ji bus atlyginta, tai jau nebera geras darbas. Man atrodo, kad tikrasis zmogaus egoismas yra tada, kai zmogui jo paties poreikiai ir jis pats pasidaro svarbesnis uz savo vaikus. Bet cia tik tokia mano nuomone, esu dar jauna ir neatmetu galimybes, kad mano poziuris dar keisis, bet siai dienai man taip atrodo.
Tik palaikant diskusija, noreciau dar pasisakyti sia tema. Tiesa sakant, man visda atrode, kad tevu pareiga rupintis savo vaikais, o skola uz ta rupesti jie atiduos savo vaikams. Todel vaikai turetu buti dekingi savo tevams, bet jokiu budu, nieko neskolingi. Na man atrodo, kad taip turetu buti. Bet seimos buna visokios. Darnioje seimoje kas beatsitiktu zmones padeda savo artimiesiems - ir nesvarbu, tai tevai, vaikai, broliai ar seserys. Ir tai ne tiek pareiga ar prievole. kiek galbut meiles ar dekingumo israiska Pastebejau, kad ypatingai vakarietiskoje kulturoje yra paplites reiskinys, kai tevai gimdosi vaikus vien tam, kad butu kas jais pasirupintu senatveje. Gyvenimas savo malonumui artejant senatvei nera smerktinas dalykas, jeigu TURI IS KO! Bet man atrodo egoistiska laidyti pinigus i kaire ir i desine siandien, o rytoj perleisti atsakomybe uz savo gyvenima savo vaikams. Na bent jau mano seimoje visada tevai gyveno savo malonumui, niekada netaupe pinigu vaiku mokslams ar ju ateiciai. Tas pats ir vyro seimoje, o galimybiu tikrai ir pas vienus ir kitus buvo. Poziuris mazdaug toks - uzaugs vaikai ir patys savimi pasirupins. Bet manau, naturalu, kad tokiu atveju ir vaikai tikisi savarankiskumo is savo tevu senatveje.
Gal dar mano poziuris daug keisi, bet siai dienai as neisivaizduoju saves gyvenancios savo malonumui, negalvojancios apie vaiku mokslus ar ateiti, neprotingai leidziant pinigus patenkinti sasvo uzgaidas ir besitikint, kad kai busiu sena mano vaikai manimi pasirupins. Nemanau, kad vaikai savo tevams skolingi uz drabuzius, maista ar netgi bemieges naktis. Tokia jau tevu dalia, o ju vaikai ta pati aukos del savo vaiku. Nereiketu tiketis uz tai atpildo. Cia taip pat kaip darant gera darba, jeigu tu tikiesi, kad uz ji bus atlyginta, tai jau nebera geras darbas. Man atrodo, kad tikrasis zmogaus egoismas yra tada, kai zmogui jo paties poreikiai ir jis pats pasidaro svarbesnis uz savo vaikus. Bet cia tik tokia mano nuomone, esu dar jauna ir neatmetu galimybes, kad mano poziuris dar keisis, bet siai dienai man taip atrodo.
Man atrodo, kad bandai spresti problema, kurois nera, ir dar nezinia ar bus. Ar jos taves ko nors praso, ar tu tik tikiesi, kad prasys, kad reikes. Tavo mama visa gyvenima dirba vad darba, todel, manau ja nereiks rupintis, gaus pensija, yra lengvatos butui, galu gale galima pard buta, pirkti ka mazesnio. Problema tik tavo mintyse, nes nori nuspresti uz kitus zmones, kaip jiems gyventi ir is ko. Nusiramink, augink savo vaikus, gyvenk savo gyvenima. Tavo mama sugebejo tave isleisti i gyvenima, sugebes ir savimi pasirupinti. O jei pretenzijos jai del to, kad taves neisleido o i moksluai gal tu nenorejai mokytis? Yra dabar ka apkaltinti. Jei noras didelis mokytis tai mokykis dabar, as paskutini aukstaji baigiau 43 metu. Del anytos, tai jai is vis gerai, ji jau uzsidirbusi pensija Lietuvoje, dar cia pr 10 metu uzsidirbs antra, todel, ziurek, kad ik jums neprireiktu jos pagalbos. Aisku, butu patogu, jei abi mamos tik del savo vaiku gyventu, taupytu, po ju mirties jus lengvai praturtetumet. Bet neuzmirsk vieno, tu jau nebe vaikas, tu suaugusi moteris gyveni ir planuoji pati. Tai kodel jos negali to daryti? Ar tik del to, kad tu tam nepritari, arba del to, kad tau tai nepatinka?
As esu panasaus amziaus kaip tavo mama ir anyta, gyvenu kaip noriu. Labai myliu savo dukra, bet gyvenu sau, o ne vardan jos, suaugusios moters, ateities. Beje, ar tu tikra, kad jos neturi santaupu? Ar gauni ju banko isklotines, ar zinai visa realia, nesusikurta padeti. Zinai tikrai, ar tau tik atrodo, kad zinai?
QUOTE(Aringa123 @ 2011 11 21, 19:54)
As jokiais budais nesakau, kad senais tevais nereikia rupintis. As tik klausiu - ar teisinga, kai tevai patys savimi samoningai nesirupina, tikedamiesi, kad ateityje vaikai jais pasirupins? Manau, kad mano problema ta, kad gyvenimas mane ismoke visada pagalvoti apie rytoju, nes niekas niekada to uz mane nepadarydavo, o mamos musu viska ipratusios lengvai gauti,
Aš kažko nesuprantu. Ar jos visą gyvenimą gyvena ir švaisto savo tėvų milijoninį palikimą ar visą gyvenimą dirba
Žinot, jaučiu Jūsų didelę nuoskaudą dėl savo mamos. Manau, čia esmė ne tame, kad senatvėje jai reiks vaistus pirkti, bet kažkur kitur. Peršasi mintis, kad ji jūsų neaugino arba augino tik dalinai.
As tai puikiai suprantu autore. Juk si jauna seima dar pati nieko neturi, net nuosavo busto nera, o jau ir vaikelis beldziasi i pasauli... Jauniems zmonems reikia daug ir sunkiai dirbti, kad kazka uzgyventi materialaus, ypac jei tevai visiskai prie to neprisidejo ir nepadejo. Lengva kalbeti tiems, kam tevai vestuves apmokejo, butus nupirko....Tures dabar jie vaikeli, jam reikes daug islaidu, reikeis rupintis jo ateitimi, o jei dar dvi mamos ant galvos uzsilips, tai kokia gi nasta reiks nesti siai jaunai seimai?
Man tai keista, kad cia visi galvoja taip, kad cia didziausias geris islaikyti senatveje savo tevus. Dabar jaunos seimos vos gala su galu suduria, tai kokia dar pagalba gali buti tevams tokiu atveju. Ir nemanau, kad apie tai nereikia dabar galvoti, kaip tik reikia, nes moterims jau po 60 metu, o tai reiskia, kad ir pensija ne uz kalnu. Ir jei tos moteriskes taip ipratusios laisvai gyventi, tai kaip jos gyvens is tos pensijos. Na belieka tiketis, kad sumazejus pajamoms, sumazes ir ju islaidos, nes kitu atveju, tai bus ne kas, jei tos pensijos neliks uz 2 savaiciu, o kitas dvi savaites teks apmoketi ju vaikams....
Reikia tiketis, kad jos ateityje taps taupesnes, o jus vis karsts nuo karto nepamirskite tai priminti! Sekmes!
Man tai keista, kad cia visi galvoja taip, kad cia didziausias geris islaikyti senatveje savo tevus. Dabar jaunos seimos vos gala su galu suduria, tai kokia dar pagalba gali buti tevams tokiu atveju. Ir nemanau, kad apie tai nereikia dabar galvoti, kaip tik reikia, nes moterims jau po 60 metu, o tai reiskia, kad ir pensija ne uz kalnu. Ir jei tos moteriskes taip ipratusios laisvai gyventi, tai kaip jos gyvens is tos pensijos. Na belieka tiketis, kad sumazejus pajamoms, sumazes ir ju islaidos, nes kitu atveju, tai bus ne kas, jei tos pensijos neliks uz 2 savaiciu, o kitas dvi savaites teks apmoketi ju vaikams....
Reikia tiketis, kad jos ateityje taps taupesnes, o jus vis karsts nuo karto nepamirskite tai priminti!
Sekmes!
