Merginos, turbūt neberasiu kito kelio kaip kad atiduoti mano didžiausią turtą į kitus namus..
nesusidraugauja mūsų ciucikas su naujagimiu.. o gal ir patys nenorim rizikuoti mažyliu..
Grantas, 5 metai (rugsėjį bus 6) beprotiškai mylintis žmones,registruotas, be dokumentų.. su kitais šunimis nelabai sutariantis..
Grantee - labai laukiau kaip jums seksis. gaila, kad nekaip . o kas negerai? ką šuo daro?
Dianita, jei planuoji išvažiuot į užsienį, tai šuns geriau neturėt... Vežtis gali kilt problemų. Jei kažkam paliksi, bus stresas. Pvz. aš buvau Norvegijoj išvažiavus, ciucikas liko namie, niekas nepasikeitė, tik tiek kad nebuvo manęs. Tai savaitę šuniui buvo didžiulis stresas, gulėdavo ten, kur aš sėdėdavau ant lovos ar miegodavau. Iš lauko grįžus irgi eidavo iškart gult, mažai ėdė. Po savaitės aišku įprato. O kai grįžau, tai maniau nukramtys man ausis..
Grantee, o ką ciucikas daro?
Grantee, o ką ciucikas daro?
QUOTE(Grantee @ 2013 04 10, 19:09)
Merginos, turbūt neberasiu kito kelio kaip kad atiduoti mano didžiausią turtą į kitus namus..
nesusidraugauja mūsų ciucikas su naujagimiu.. o gal ir patys nenorim rizikuoti
nesusidraugauja mūsų ciucikas su naujagimiu.. o gal ir patys nenorim rizikuoti
kas vyksta?
nezinau beprotiskai mylintis zmones ir nesutariantis su kudikiu - niekaip nesusieina.. manau,kad jus bijote...
šiaip baimės suprantamos. šuo sveria 24, gimęs mažylis 3-4kg., baisu, kad iš to meilumo besiglaustydamas neužgultų. o kur dar stafų letenos su nagais, gi nori apžiūrėti, apversti . kai prieš kelis mėnesius gimė mūsų mažylis, įsitempę buvo absoliučiai visi - vyras, naujai iškepti seneliai, net dresūros treneris šuniu tikėjau turbūt tik aš. leidau apuostyti, gulėti šalia, net pabaksnoti šlapia nosim . viena ranka laikiau mažylį, kita - glosčiau šunį. tėvai sakė, kad aš beprotė, o aš žinojau, kad kitaip šuns nepripratinsiu. dabar turiu rezultatą - puikią auklę, kuri visada guli šalia, saugo špokiuką ir namus. tik einant pasivaikščioti turim bėdelę - šiaušiasi ant visų, matyt, saugo vežimą ir jo gyventoją, bet manau ir tas praeis.
QUOTE(EirJ @ 2013 04 10, 20:45)
iš ankstesnių pasakojimų čia su Grantu truputį kitaip yra ir kitokios baimės.
QUOTE(Lerikyte @ 2013 04 10, 19:32)
kas vyksta?
nezinau beprotiskai mylintis zmones ir nesutariantis su kudikiu - niekaip nesusieina.. manau,kad jus bijote...
nezinau beprotiskai mylintis zmones ir nesutariantis su kudikiu - niekaip nesusieina.. manau,kad jus bijote...
galiu pabūt atvira ir papasakot iš savo pusės... Pas mane be proto neramus vaikas. Pirmą mėnesį būdavo tik ant rankų, miegodavo ant rankų. Buvo man net depresija. Šuo erzino irgi be proto. Tik užmigdau vaiką. Šuniui aišku reikia nušokt nuo lovos, lot ir pan.. Galvojau išprotėsiu. Dabar jei ir suloja, nušoka nuo lovos, vaikas miega kaip miegojęs. Priprato. Vienu metu ir sakiau, kad suprantu, kodėl atsiradus vaikui, šuo tampa nebereikalingas ir daug priežasčių atsiranda šunį atiduot ar užmigdyt...
Plius baimė buvo irgi labai didelė (svetimi žmonės maniškei apskritai nelabai patinka). Dabar žinoma irgi žiūriu, kad neužgautų, neužliptų. Nes būna, kad mažius miega lovoj, Gucci irgi ateina, nori atsigult šalia. Vyt irgi nelabai noriu, nes ir taip jai buvo didžiulis stresas, kad dėmesys, kuris būdavo tik jai, ženkliai sumažėjo. Stengiuosi, po biški vis daugiau pratinti su mažiuku. Jei verkia, mažiukas juokiasi Gucci pamatęs (nežinau, kodėl jam taip juokinga būna). Prabudęs irgi akytėm jos ieško. Bando kalbint. Tai Gucci dabar būna ateina jį pauostyt, jam tada išvis labai būna juokinga, tai ta ir lyžteli jį. Bet visam tam irgi labai daug laiko reikėjo. Nes Gucci jo vengė, jei prieidavau su mažiuku prie jos, ji eidavo tolyn nuo mūsų.
As irgi laukiuosi vaikucio, bet man niekada nebuvo kilus mitis, kad galeciau atiduoti savo stafuka... Negaliu teisti Grantee, nezinau ju istorijos. Bet man sunku suprasti kaip galima atsisakyti vieno is seimos nario.
Nedrąskykit merginos dar labiau mano žaizdos..
neprivalau teisintis, tiesiog pati nesijaučiu saugiai su mažiuku.. nebepasitikiu šunimi kaip anksčiau, tiesiog viskas apsivertė aukštyn kojom. Gal stipresnis žmogus ir sugebėtų jį perauklėti ir priversti mylėti vaikus ar pogimdyvinis laikotarpis taip mane veikia,nežinau, bet sprendimas yra priimtas.. daug ašarų išlieta,net pienukas dingo..
prašau tik jūsų pagalbos surasti jam naujus namus...
neprivalau teisintis, tiesiog pati nesijaučiu saugiai su mažiuku.. nebepasitikiu šunimi kaip anksčiau, tiesiog viskas apsivertė aukštyn kojom. Gal stipresnis žmogus ir sugebėtų jį perauklėti ir priversti mylėti vaikus ar pogimdyvinis laikotarpis taip mane veikia,nežinau, bet sprendimas yra priimtas.. daug ašarų išlieta,net pienukas dingo..
prašau tik jūsų pagalbos surasti jam naujus namus...
QUOTE(Rasaa123 @ 2013 04 10, 20:35)
As irgi laukiuosi vaikucio, bet man niekada nebuvo kilus mitis, kad galeciau atiduoti savo stafuka... Negaliu teisti Grantee, nezinau ju istorijos. Bet man sunku suprasti kaip galima atsisakyti vieno is seimos nario.
dabar jums atrodo vienaip, kaip gims, atrodyt gali kitaip. Aš papasakojau iš savo pusės. Irgi sakiau, kad niekada neatiduočiau niekam šuns, nes šeimos narys. Bet kai gimė mažiukas, buvo viskas apsivertę deja kitaip ir buvo minčių, kad gerai būtų kažkam atiduot... Gerai, kad tas laikas praėjo ir dabar tikrai niekam neatiduočiau. Ir dar su vedžiojimu. Gerai,jeigu kas padeda. O jei nepadėtų... Su vaiku anksti ryte neisi į lauką išvest šuns, vakare irgi ne.. Pas mane ji ir dieną dar įpratinta eit. Vieno vaiko irgi nepaliksi, negali žinot, kas gali nutikt per tą laiką. Nors man šių klausimų nekilo, nes vyras perėmė vedžiojimą. Bet deja viskas pasikeičia. ir nesvarbu ar stafas, ar kitos veislės šuo. Bet jei tikrai parodytų agresiją vaikui (labai tikiuosi, kad taip niekada nebus), tektų šuns atsisakyt.
QUOTE(Grantee @ 2013 04 10, 22:25)
Nedrąskykit merginos dar labiau mano žaizdos..
neprivalau teisintis, tiesiog pati nesijaučiu saugiai su mažiuku.. nebepasitikiu šunimi kaip anksčiau, tiesiog viskas apsivertė aukštyn kojom. Gal stipresnis žmogus ir sugebėtų jį perauklėti ir priversti mylėti vaikus ar pogimdyvinis laikotarpis taip mane veikia,nežinau, bet sprendimas yra priimtas.. daug ašarų išlieta,net pienukas dingo..
prašau tik jūsų pagalbos surasti jam naujus namus...
neprivalau teisintis, tiesiog pati nesijaučiu saugiai su mažiuku.. nebepasitikiu šunimi kaip anksčiau, tiesiog viskas apsivertė aukštyn kojom. Gal stipresnis žmogus ir sugebėtų jį perauklėti ir priversti mylėti vaikus ar pogimdyvinis laikotarpis taip mane veikia,nežinau, bet sprendimas yra priimtas.. daug ašarų išlieta,net pienukas dingo..
prašau tik jūsų pagalbos surasti jam naujus namus...
Bent kastruokit šuniuką prieš dovanodami...
Mistica as manau,kad taip ir turi buti,kad vyras turi perimti vedziojima ir t.t. Kai neseniai buvo man pooperacinis laikotarpis, suo buvo isvedziotas isciuciuotas, o as menesi laiko kojos i lauka nekeliau