Vaikas masturbuojasi. Kaip reaguoti?

Visų pirmiausia, tavęs niekas neįžeidinėjo, tad valdyk savo pirščiukus rašydama įžeidinėjimus. Manau, kad pati esi nepakankamai kompetetinga šiuo klausimu, nes psichologijos, kaip ir aš, nebaigei. Bet įtariu, kad tarp mūsų yra skirtumas, nes aš turiu medicininį išsilavinimą, tad galiu savo vaikui paaiškinti, kas būna, kai su nešvariomis rankomis patenka infekcijos, kurios mano mažylę po tokių čiupinėjimųsi buvo aplankiusios ir tikrai labai skausmingai. Ir nemanau, kad aplamai turi kažkokią teisę puldinėti forumo dalyvius užgauliojimais, jei tau nepatiko jų nuomonė.

Be to, paskaičius tavo postą atrodo, kad tau pačiai reikėtų pašalinti savo kompleksus, kurie gavosi vaikystės draudimų, grąsinant smurtu, pasekoje. Gal būtent dėl to taip jautriai reaguoji skaitydama šią temą? O niekada nebandei pagalvoti, kodėl tu masturbavaisi vaikystėje? Manau, kad tikrai rastum tam priežąsčių ir paaiškinimų, kurie tave tikrai nustebintų.

Taigi rašom tik savo nuomonę, o ne brukam savo nuomones vieni kitiems, švaistantis užgauliojimais ir įžeidinėjimais.

Viskam turi būti ribos. Tad kad nereikėtų vaiko matyti besimasturbuojančio, mano manymu, reikia jį užimti veikla, kurios metu jis neitin norės krapštinėtis intymiose vietose, nes jam bus smagu leisti laiką su mama, tėčiu ar seneliais, kurie su juo užsiima. Dažnai ne tik savęs pažinimas, bet ir dėmesio stoka vaiką pastūmėja į masturbacijos liūną, iš kurio vaikas, kad ir kaip norėtų, išsikapanoti negali ir reikia rimtos pagalbos, nes tik pasijautęs nesmagiai jis iškart ima save maloninti masturbuodamasis. Tokią teoriją labai dažnai traktuoja ir psichologai. Tą patį paskutiniuoju sakiniu pasakyti norėjo ir Kotia.

Kaip matau, psichologės ši tema nekabina išvis ir ji net neketina pasisakyti. Taigi, nebematau reikalo čia eikvoti savo laiko.

Psichologė jau pasisakė, kad drausti nereikia. Kodėl vaikystėj masturbavausi? O kas nesimasturbuoja vaikystėj? Man tikrai dzin, aiškinkite jūs savo vaikui kaip sau norite, tik nesistebėkite, kad po to neturės laimingo seksualinio gyvenimo.

Atrodo, kad sia tema esu jau ne karta rasiusi.
Mazi vaikai savo lyties organus gali liesti del smalsumo, kuno pazinimo tikslais. Veliau, kai pajaucia, kad lyties organu lietimas yra malonu, gali pradeti masturbuotis. Pasitaiko, kad masturbuojasi net kudikiai. Masturbacija laikoma normaliu dalyku vaikysteje, paauglysteje ir suaugusiojo amziuje. Ji laikoma skatintinu dalyku ypac paauglysteje, nes padeda susilaikyti nuo lytiniu santykiu, iskrauti seksualine itampa (ir tokiu budu isvengti ankstyvo nestumo).
Kartais perdetas masturbavimasis tampa problema. Taip atsitinka tuomet, kai vaikas (ar suauges) masturbuojasi daug kartu per diena, ir nesugeba kitokiu budu susidoroti su savo jausmais, pvz., itampa, nuoboduliu ar pan..Tada masturbacija atima daug laiko- ta laika vaikas galetu skirti pazinimui, bendravimui. Galima sakyti, kad tokioje situacijoje vaikui reikalinga psichologine pagalba, kuri padetu perkelti malonuma patiriama is savo kuno i malonuma bendraujant su kitais zmonemis.
Sutinku, su kai kuriu mamu pasisakymu cia, kad galima vaikui pasiulyti masturbuotis ne viesai, o kai buna vienas. Drausti (net jei masturbuojasi labai daznai) ir gasdinti nereikia.

Esu dėkinga Psichologei už tikrai išsamų atsakymą!

man susidaro įspūdis,kad psichologų patarimai visiškai prieštarauja moralinėms žmonių susikurtoms normoms.bet kaip rasti tą aukso vidurį tarp padorumo ir pasileidimo,kaip išugdyti padorų,kultūringą,savo tautos ir šeimos tradicijas puoselėjantį žmogų,jei mažam vaikui jau niekur nebus tabu.neesu konservatyvių pažiūrų,bet kartais ...

i viska reikia sveikai reaguoti

O kodėl tai vaikui turi būt tabu?

nemanau kad savo kūno tyrinėjimas baigtųsi tautos kultūros negerbimu ir šeimos vertybių neturėjimu. dėl kultūringumo, tai užtektų paaiškinti, kad taip dayti prie kitų yra nemandagu, lygiai kaip kad krapštyti nosį, riaugėti, bezdėti ir kt.
o šitos vadinamos normos yra ne moralė, o kažkokios fobijos, kylančios iš žinių ir supratimo trūkumo.

Labai taikliai. Sovietų laikai pas kai kurias įaugę į kaulus.

Esu psichologe, nesenai tik baigiau Tai manau kad vaikutis liecia savo kuna - nieko blogo, jei atvirai netikiu kad del to jis bus koks iskrypelis ar panasiai Taip kad matant toki atveji nereiktu jo gazdinti Ir siaip, jei tai daroma viesoje vietoje, manau tai reiktu vaikuciui graziai pasakyti kad negalima, ar tiesiog nukreipti jo demesi, bet tik nerekti Juk toks elgesys normalus O juolab kad tai tik vaikutis Juk jis dar net nesupranta, jam tai idomu, galiausiai jam tas atsibos Sekmes

Maniškė jau kurį laiką palikta be pampio krapštinėjasi. Nieko nedraudžiu ir nebaru, nes nemanau, kad tai blogai. Galima sudominti kokiu žaidimu ar taip kuo - tada visi krapštinėjimaisi greit pasibaigia, o drausti, barti ar kaip kitaip traumuoti vaiką - tai jau ne

Pasiskaičius visų pasisakymus, padariau išvadą, kad vis tik kiekvienam vaikučiui reikia individualiai aiškinti tokį 'dalyką'. Juk jie visi individualūs ir pagal vieną taisyklę visiems to neišaiškinsi:) Ir regis, kad kiekviena mamytė turi pati jausti savo vaikutį ir kaip su juo šnekėti. Galim save nuraminti, kad tai ne pasaulio pabaiga, juk daug blogiau, kai vaikas turi polinkį į smurtą ir yra tikrai labai problematiškas. Va iš to, tai tikrai sunkiai be galima išaugti be specialistų pagalbos.
Mamytės, būkim stiprios ir kantrios ir dažniau prisiminkim save kai buvom mažos:)
O apie savo atžalas nepamirškim - jie tokie patys kaip mes, tik dar maži ir jiems reikia padėti pažinti šį pasaulį