Antra tema
Diskutuojame toliau
truputeli paskaitinejau ir net geriau pasijutau pamacius, kad ne as viena turiu "pagerinta" anyta.... jai atrodo irgi kad as nemoku vaiko ziuret, kad per prastai maitinu, atseit per retai keiciu pampersus ir vaikas kankinasi, kad neuzsiimu su juo, nors cia pati sau priestarauja, nes kai vaikas pradeda verkt as is kart raminu o ji sako vaikas turi ir paverkt... kai tik gime irgi iskart aiskino kad as pieno neturiu arba jis per liesas ir kieciausiai ji pyksta kam vaikui neduodu karves pieno 
atseit ji uzaugino tai ir mes turim taip auginti.... kai buvo vaikas mazesnis tai tikrindavo kaip keiciu pampersus ar nera vaiko uzpakaliukas pasutes, dabar ziuri kaip maitinu.. paskutini karta kai vaikas buvo isbertas del viruso (gydytoja pasake, kad dabar labai daznai vaikams taip buna) tai pareiske kad taip nutiko del prasto maitinimo...
atseit ji uzaugino tai ir mes turim taip auginti.... kai buvo vaikas mazesnis tai tikrindavo kaip keiciu pampersus ar nera vaiko uzpakaliukas pasutes, dabar ziuri kaip maitinu.. paskutini karta kai vaikas buvo isbertas del viruso (gydytoja pasake, kad dabar labai daznai vaikams taip buna) tai pareiske kad taip nutiko del prasto maitinimo...
QUOTE(ausra0198 @ 2011 11 15, 11:26)
ausra0198, 15 Lap 2011 - 11:26, paraĆā€¦Ä¼Ć¦Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬ā€¯:
truputeli paskaitinejau
truputeli paskaitinejau
o cia kasdien toks reguliavimas buna, ar karta i menesi?
QUOTE(Amade @ 2011 11 16, 11:41)
Amade, 16 Lap 2011 - 11:41, paraĆā€¦Ä¼Ć¦Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬ā€¯:
o cia kasdien toks reguliavimas buna, ar karta i menesi? praktiskai kiekviena savaitgali.....
QUOTE(ausra0198 @ 2011 11 16, 12:30)
ausra0198, 16 Lap 2011 - 12:30, paraĆā€¦Ä¼Ć¦Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬ā€¯:
praktiskai kiekviena savaitgali.....
praktiskai kiekviena savaitgali.....
na, tai stiprybes ir pasigalvokit, kaip graziai jai pateikti informacija, kad jos patarimu nereikia. Arba tiesiog isklausyti ir viska daryti pagal save
arba paklausti, kokiu saltiniu remiasi aiskindama, jog vaikui negerai butent nuo to, nuo ko ji sako
QUOTE(Amade @ 2011 11 16, 13:03)
Amade, 16 Lap 2011 - 13:03, paraĆā€¦Ä¼Ć¦Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬ā€¯:
na, tai stiprybes ir pasigalvokit, kaip graziai jai pateikti informacija, kad jos patarimu nereikia. Arba tiesiog isklausyti ir viska daryti pagal save
na, tai stiprybes ir pasigalvokit, kaip graziai jai pateikti informacija, kad jos patarimu nereikia. Arba tiesiog isklausyti ir viska daryti pagal save arba paklausti, kokiu saltiniu remiasi aiskindama, jog vaikui negerai butent nuo to, nuo ko ji sako
arba paklausti, kokiu saltiniu remiasi aiskindama, jog vaikui negerai butent nuo to, nuo ko ji sako as dazniausiai isklausau, palinksiu galva ir darau kaip man reikia
bet visvien erzina tie komentarai, kad ir kaip stengciausi nereaguot i juos...
QUOTE(ausra0198 @ 2011 11 16, 13:13)
ausra0198, 16 Lap 2011 - 13:13, paraĆā€¦Ä¼Ć¦Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬ā€¯:
as dazniausiai isklausau, palinksiu galva ir darau kaip man reikia
as dazniausiai isklausau, palinksiu galva ir darau kaip man reikia bet visvien erzina tie komentarai, kad ir kaip stengciausi nereaguot i juos...
bet visvien erzina tie komentarai, kad ir kaip stengciausi nereaguot i juos...Tas pats..
Man i komentarus neiseina nereaguoti
paskaiciau ir supratau kad turiu gera anyta, tikrai gera, nes ji ne kiek nesikisa i musu gyvenima, ir nemokina kaip auginti ar aukleti mergytes..o as beto ir neleisciau kad man kazkas vadovautu.. 
esu is tu kuri pati sugebu pasirupinti ir man nereikia kad kazkas aiskintu daryk taip ar anaip
turiu ir nuostabia mama, kuri tikrai lb daug padeda, ypac pacioje pradzioje po gimdymo lb padejo nes po cezario buvo nelengva judeti ir buityje pagelbejo...
ir tiek mama tiek anyta ne viena nepasake kad daryk taip ar sitaip, ar kad kazka blogai darau dziaugiuosi kad ne viena nepersa savo nuomones
esu is tu kuri pati sugebu pasirupinti ir man nereikia kad kazkas aiskintu daryk taip ar anaip turiu ir nuostabia mama, kuri tikrai lb daug padeda, ypac pacioje pradzioje po gimdymo lb padejo nes po cezario buvo nelengva judeti ir buityje pagelbejo...
ir tiek mama tiek anyta ne viena nepasake kad daryk taip ar sitaip, ar kad kazka blogai darau dziaugiuosi kad ne viena nepersa savo nuomones
mano anyta iš paskutiniųjų stengiasi padėt, bėda ta, kad kuo ji labiau stengiasi tuo aš labiau kratausi tos pagalbos.
Būna pasako kokią pastabą ar iškrečia kokią nesąmonę, bet ne iš piktos valios, o iš per daug didelės mano galva meilės anūkei..... na anūkės gimimas jai tikrai protą susuko
na man nepatinka, kad ji dažnai pas mus lankytis pradėjo, bet jau pradedu lyg ir lankymo rėžimą sutvarkyt taip kaip man reikia taip sakant korektiškai ir iš lėto, erzina beprasmei skambučiai nelaiku na pvz aš maitinu, suskamba telefonas iš melodijos jau žinau kas skambina, o telefonas kaip tyčia kaip nors nepatogioje vietoje padėtas kol aš jį sugrabalioju, atsiliepiu jau erzintis pradedu, o ji ima ir paklausia gal jau anūkėlė sėdi? nors matė anūkę prieš pusdienį ir žino, kad sėdėjimas net nešviečia..... žodžiu mano anyta nėra piktybinė, kartais lepteli nesąmonę kokią, visada padaro kokią nors nesąmonę 
auklėjimui nepasiduoda tai stengiuosi pati savo požiūrį keist į kai kuriuos dalykus.... žodžiu aš tikiuosi, kad tą močiutės eufriją ateinantys šalčiai mažumėle atvėsins 
Būna pasako kokią pastabą ar iškrečia kokią nesąmonę, bet ne iš piktos valios, o iš per daug didelės mano galva meilės anūkei..... na anūkės gimimas jai tikrai protą susuko
na man nepatinka, kad ji dažnai pas mus lankytis pradėjo, bet jau pradedu lyg ir lankymo rėžimą sutvarkyt taip kaip man reikia taip sakant korektiškai ir iš lėto, erzina beprasmei skambučiai nelaiku na pvz aš maitinu, suskamba telefonas iš melodijos jau žinau kas skambina, o telefonas kaip tyčia kaip nors nepatogioje vietoje padėtas kol aš jį sugrabalioju, atsiliepiu jau erzintis pradedu, o ji ima ir paklausia gal jau anūkėlė sėdi? nors matė anūkę prieš pusdienį ir žino, kad sėdėjimas net nešviečia
..... žodžiu mano anyta nėra piktybinė, kartais lepteli nesąmonę kokią, visada padaro kokią nors nesąmonę auklėjimui nepasiduoda tai stengiuosi pati savo požiūrį keist į kai kuriuos dalykus.... žodžiu aš tikiuosi, kad tą močiutės eufriją ateinantys šalčiai mažumėle atvėsins
Mama tai padeda,bet anyta asikina kišasi ne į savo reikalus
Aš tai jau žinau, kad pirmam mėnesiui po gimdymo vešiuos mamą pas save.. nes pati žinau, kad daug ko bijosiu, o pagalbos tikrai reikės.. ir artimo žmogaus pagalbos tai ir mamai jau pasakyta, kad po gimdymo turės komandiruotis į Klaipėdą
nes pati žinau, kad daug ko bijosiu, o pagalbos tikrai reikės.. ir artimo žmogaus pagalbos tai ir mamai jau pasakyta, kad po gimdymo turės komandiruotis į Klaipėdą
Sveikos,
truputį pasiguosti atriedėjau.
Mano mama labai laukė anūko gimimo. Galvojau, gims, mama padės, nes turi patirties, o aš gyvenime sauskelnių iki tol nesu keitusi. Bet kaip aš klydau, po paraliais, kaip aš klydau...
Mama prie sauskelnių neprisilieičia ("nemoku"), nenuneša vaikelio užpakaliuko nuplauti ("bijau"); kelis kartus trumpam esu jai palikusi vaiką, iš pradžių buvo gerai, nes jis miegojo, o paskutinį kartą pabudęs pradėjo verkti, mama skambina, kad namo grįžčiau. Tekina parbildėjau namo - mama verkia graudžiau už sūnų ir vaitoja:"tai kažkoks košmaras...". Daugiau vaiko jai nepalieku. Bet viršūnė buvo, kai suruošiau mažąjį pasivaikščioti, bet jis praviko, sakau, kad jo dabar laukan nevešiu, iš pradžių nuraminsiu. O mama čiupo vežimą ir pro duris. Stoviu apšalus su tapkėm laiptinėje ir nežinau, kaip tai vadinasi, kai su mano sūnų išveža bala žino kur be mano leidimo. Nesvarbu, kad močiutė ir nesvarbu, kad iš didelės meilės.
Anyta visai kitokia. Domisi, klausinėja, kaip sekasi, bet jei neprašau pagalbos, jos ir nekiša ar patarimais nesižarsto. Ji turi pedagoginį išsilavinimą, dirbo darželyje, todėl gal labiau už mano mamą supranta, kaip taktiškiau elgtis su ką tik iškepta mamyte ir jos vaikeliu.
O gyvenimo drama su mano mama, spėju, dar tik įsibėgėja...
truputį pasiguosti atriedėjau.
Mano mama labai laukė anūko gimimo. Galvojau, gims, mama padės, nes turi patirties, o aš gyvenime sauskelnių iki tol nesu keitusi. Bet kaip aš klydau, po paraliais, kaip aš klydau...
Mama prie sauskelnių neprisilieičia ("nemoku"), nenuneša vaikelio užpakaliuko nuplauti ("bijau"); kelis kartus trumpam esu jai palikusi vaiką, iš pradžių buvo gerai, nes jis miegojo, o paskutinį kartą pabudęs pradėjo verkti, mama skambina, kad namo grįžčiau. Tekina parbildėjau namo - mama verkia graudžiau už sūnų ir vaitoja:"tai kažkoks košmaras...". Daugiau vaiko jai nepalieku. Bet viršūnė buvo, kai suruošiau mažąjį pasivaikščioti, bet jis praviko, sakau, kad jo dabar laukan nevešiu, iš pradžių nuraminsiu. O mama čiupo vežimą ir pro duris. Stoviu apšalus su tapkėm laiptinėje ir nežinau, kaip tai vadinasi, kai su mano sūnų išveža bala žino kur be mano leidimo. Nesvarbu, kad močiutė ir nesvarbu, kad iš didelės meilės.
Anyta visai kitokia. Domisi, klausinėja, kaip sekasi, bet jei neprašau pagalbos, jos ir nekiša ar patarimais nesižarsto. Ji turi pedagoginį išsilavinimą, dirbo darželyje, todėl gal labiau už mano mamą supranta, kaip taktiškiau elgtis su ką tik iškepta mamyte ir jos vaikeliu.
O gyvenimo drama su mano mama, spėju, dar tik įsibėgėja...
