As taves nemyliu, tu bloga...

Sveikos,

mano 4 mete dukra, kuri iki siol visada buvo labai svelnus, paklusnus, naminis, prisirises prie tevu geras vaikas pradejo lankyti darzeli, ir labai pasikeite i blogaja puse...

Daznai pradejo man ir teciui sakyti, as taves nemyliu, tu bloga/as. Ignoruoti kai kazko paklausi, tiesiog neatsako lyg negirdetu. Apie broli ta ti, as jo nemyliu, jis blogas, noriu kad jis susirgtu, noriu kad vaziuotu vienas i ligonine ir.t.t. taip pat padaugejo oziu ivairiuose situacijose. Konkurencija su broliu, kurios iki siol nebuvo... Suprantu kad ji dabar turi jau savo ''gyvenima'' darzelyje, supranta draugystes, konkurencija ir t.t. bando savo ribas.
Bet kaip mums tevams elgtis, kaip reaguoti, ka atsakyti i tokius zodzius? Karta neislaikius pasakiau jai - gerai, tada as sau kita mergaite pasiimsiu kuri mane myles... bet zinau kad negalima taip sakyti... As visai pasimetus nezinau kaip reaguoti...

P.S. Bet ji ir daznai mums sako kad labai myli.... kai nuotaika gera

nežinau, kaip teisingai reaguoti, bet mes sakom: o aš tave myliu; aš su tavimi draugauju (pas mus dažniau būna: nedraugausiu su tavim).

As irgi sakau, kad "as vis tiek tave myliu. ir visa gyvenima mylesiu" Sakau, "jei apsigalvosi, ateik, as tave apkabinsiu, nes labai tave myliu". Visada suveikia. Jei ne is karto, tai paisukioja ir ateina

išvertus iš vaiko kalbos sakinys "aš tavęs nemyliu" reiškia paprasčiausią "aš ant tavęs pykstu". mažo vaiko suvokimui "meilė" yra dar gerokai per daug abstraktus dalykas, todėl ir žodžiui "mylėti" vaikas suteikia kitą reikšmę, negu suaugusieji.

kaip reaguoti? taip, kaip reaguotumėt i sakinį "aš pykstu".


dar atsižvelkit į tai, kad vaikas ką tik pradėjo lankyti darželį: vadinasi patiria daug prieštaringų emocijų, pavargsta. dabar, matyt, dar nesibaigė adaptacijos laikotarpis, tai ir audringų emocijų daugiau. supraskit, kad dukrytei sunku, ji pavargsta - tiesiog padėkit jai išgyventi šį laikotarpį.



o va šitaip tai tikrai negalima kalbėti. pastatykit save į vaiko padėtį - jus išveda visai dienai kažkur, kur būrys bendraamžių per visą dieną kovoja už būvį. vakare grįžtat, bandot pasakyti, kaip jaučiatės, o jums atrėžia - man tavęs pavargusios, piktos ir liūdnos nereikia...

o jūs su mažiuku namuose liekat,kai dičkė darželin išeina?

Maniske irgi ateina... ir pasisnekam ir susitaikom, bet kurio laiko vel tas pasakymas... Na bandysiu sakyti, o as tave visada myliu ir mylesiu



Taip - as suprantu, ir labai noriu jai padeti isgyventi si laikotarpi. Noriu padeti suprasti savo emocijas. Noriu kad ji zinotu kad visada ja mylesim. Noriu kad suprastu kad mums nemalonu girdeti tokius zodzius... Tik nevisada zinau kaip ta padaryti....
Labai gailiuosi kad taip esu paskuis, zinau kad blogai padariau Bet tikrai ne norejau jai pasakyti kad pavargusios ir piktos man taves nereikia. Gal norejau kad ji issigastu.... ir taip man nebesakytu. Bet suprantu, kad tai visiskai beprasmiska, ir kvaila...


Taip, as su maziuku namie

O dukra būna visą dieną ar tik iki miego darželyje? Jei jaučiat, kad jai sunku, laikykite ją tik pusė dienos.

Visa diena buna, ir gan ilgai nuo 7 ryto, iki 17.30 vakaro... Bet jai ten labai patinka, ji noriai eina i darzeli...

tai kas,kad noriai eina,ji pavydi broliui,kad jis lieka namuose,nes kad ir kaip ten bebūtų,jūs esat savo mergaitei geriausia draugė ir brangiausias žmogus. Per dieną jinai jūsų labai pasiilgsta ir gaunas tokią jaumų maišalynė mažo vaiko širdelėje-ir pyksta,kad mama su broliu namuose (pyksta ir ant brolio,ir ant jūsų) ir taip myli,kd nebežino kaip išsakyt. Tai yra tiesiog adaptacija darželyje,gal ne tiek daržely,kiek adaptacija prie situacijos,kad didžiąją savo gyvenimo dalį ji praleidžia atskirai nuo jūsų.
o ką daryti? nugi nieko,tik glausti ir myluoti kiek gali maximum,jei įmanoma tuo metu,kaii ji jau grįžta,pirmenybę suteikti jai ne broliui. Ir palaipsniui tą pirmenybę mažinti.

Bet jūs rašot, kad ji pasikeitė pradėjus lankyti darželį. Gal tada iš tiesų dar nepasibaigė adaptacija Mano sūnus toks jautruoliukas, bet gana protingas vaikas, jis irgi nuo rugsėjo lanko darželį, bet tik pusei dienos. Kadangi, kaip minėjau, jis protingas vaikas, jam kylo klausimų dėl mano elgesio korektiškumo - kodėl jis turi eiti, kodėl sesė lieka su manim. Gal ir jūsų dukra jaučiasi savaip nuskriausta, nors jai ir patinka darželis? Iš kitos pusės gal tikrai visos dienos jai dar per daug. Kiek šnekėjau su psichologe, auklėtojom, tai jos tikrai pataria, jei yra galimybių, vaiką laikyti pradžioje tik pusdienį... Juk šiaip ar taip su berniuku namie gi sėdit. Tokiose mažose šeimose kaip mūsų, kur tėra du vaikučiai nori nenori yra tos konkurencinės dvasios - vaikai daugiau varžovai nei komanda. O su pusės dienos grafiku mano manymu jūs išloštumėt - ir dukra pasibūtų su bendraamžiais, įgytų soc. įgūdžių, ir nepervargtų, namie su broliu pasibendrautų - taptų draugiškesni vienas kitam. O man ir pačiai lengviau kaip su dviem vaikučiais nei su vienu - kurį laiko tarpą jie gan neblogai vienas kitą užiminėja.

Laiminga mamyte,pirmiausia aš siūlau gerai paanalizuoti savo elgesį-kodėl jūs nemokat visiškai žodžiais išreikšti savo emocijų,kodėl nesakot vaikui,kad man labai nesmagu girdėti iš taves tokius žodžius,aš tai išgirdus blogai jaučiuosi ar kažką panašaus.Kam reikia nusišnekėti,kad pakeisit dukrą į kitą mergaitę ,kuri jus mylės,jūs gi to niekada nedarysit.Ir aplamai abejoju,ar tiksliai žinot kas ta meilė,kodėl žmonės myli,kodėl nemyli,aš pvz dar iki šiol to negaliu tiksliai apibrėžti,o mažas vaikas tokios savokos myli nemyli plačiąja prasme manau aplamai nesuprantu,pas vaiką tikrai siauresnis mastymas.O kai išmoksit savo emocijas tinkamai reikšti,tada ir vaiką reikia pamokyti,kad nesitaškytų tokiais žodžiais,o konkrečiai pasakytų,kas jos emociniam pasauly negerai.Dabar aišku galim tik spėlioti,nes informacija labai prieštaringa-iš vienos pusės,problemos prasidėjo kai vaikas pradėjo kai pradėjo lankyit darželį,iš kitos pusės noriai eina į darželį.Spėju kad daržely jai gerai,tiesiog būna per ilgai,pasiilgsta mamos,namų,pavydi broliukui kad jis su mama...Ir su tokia jausmų raizgalyne vaikas nesusitvarko,ir iš to kyla ta frazė-aš tavęs nemyliu...Čia aš tik spėlioju,galima čia visokių spėlionių prirašyti.Siūlau sprendimo variantą -imti dukrą,sūnelį palikti kam nors ,kad prižiūrėtų,ir daryti kartais pramogų dieną tik judviejų-ar į kiną vaikišką,ar žaislų parduotuvę,kavinę,galų gale pasivakščioti kur į parką ir balandžius palesinti..ir klausyti,klausyti ką vaikas šneka,papasakos viską ir dar daugiau,bus laiminga dukra tiek dėmesio iš mamytės gavus,o jūs turėsit daug informacijos kas pas ją blogai,kas gerai,bus atvejų,kai aiškiai matysit,kad viena sako,o visai kita turi omeny....Ir dalyvausit aktyviai dukros prolemų sprendime.