QUOTE(aneSena @ 2011 12 22, 21:51)
Nu su tom slogom tai žiauru, bet pasakysiu vieną dalyką, kaip 2 vaikų mama.
suprantu ir mamas, tikrai, kad LABAI sunku, ypač jei eturi ar negali turėti auklytės namuose, o jei dar ir močiutės nėra po ranka, o tau žūt būt į darbą.. BET kaip Cukraus pudra sako, jau dzin, kad tos auklėtojos apkosėtos vaikšto, bet vaikų gaila, tikrai nuoširdžiai sakau
pas mus irgi yra visokių, kaip ir visur. bet kai viena sąžiningai 3sav neveda į daržą nes gydosi namuose, atveda visiškai sveiką, o tas pabuvęs dieną dvi grupėje vėl atgula į lovą, tai..
o yra tokių, kad neišaiškinsi, nors kuolą tašyk ant galvos. sakai, kad per pietų miega springsta kaip kosti, jie: "nesąmonė, namie stebim, jokių kosulio"
tai sakiau dievaži pradėsiu filmuoti ir įrašinėti bent su tel, ką tada įdomu pasakytų, kad sumontavau, jog būtent jų vaikas per kosulį net numigti negali
čia, pradėjus dirbti šį darbą, supratau, kad amžina problema, metai iš metų, nesvarbu kokie vaikai, tėvai ir pan. visvien bus tokių, kad jei neiškviesi visų įmanomų instancijų, vaikas bus 'sveikas' nors tu ką. susirinkimai, kabantys medicininiai lapai, spausdinta info grupėse, kalbėjimasis gražiuoju ir pagasdinimai - nepadeda
QUOTE(***Perlita*** @ 2011 12 23, 09:46)
Eglyt,malonu kai nors kokią dovanėlę kas padovanoja,vien ta padėka tas dėmesys
Aš auklėtojoms irgi nešiau po maišą dovanų
Nes manau jų darbas labai sunkus ir atsakingas
ooooh, širdžiai miela malonu taip kalbančias maytes matyt/girdėt/skaityt
QUOTE(aneSena @ 2011 12 23, 10:06)
Ech, Cukraus pudra, nu nesitaiko ta aplinka prie manęs, ale niekaip, blin, čia skūskis nesiskundęs - dideliam kaime - didelis bordakas (ką kaime - visur tas pats).
Taigi ir taikausi prie tos visuomenės, reikia gyventi, o kaip kitaip. Prisitaikymas irgi viena iš išlikimo sąlygų - kas nesugeba prisitaikyti - tas išnyksta, o taikytis tenka visada mažumai prie daugumos. Aš šiai dienai esu mažuma.
joo, prisitaikymas irgi menas, ir dar koks!reikia, nieko nepadarysi..kažkas sugalvoja kvailas taisykles, nupiešia rėmus ir vat bando visus ten įsprausti.
QUOTE(Cukraus pudra @ 2011 12 23, 11:27)
O aš kol kas nesitaikau. tam Jokūbas mane ir turi, kad už ano gerovę pastovėčiau. Reiks ir į teismą paduosiu, nu negi man sunku
QUOTE(Cukraus pudra @ 2011 12 23, 12:02)
Kol dar neužsidariau virtuvėj su meduoliais, tai biškis pozityvo
mmmmm, koks pozityvas..širdį palietei
taip, vis skubam skubam..o kam? kur? kaip tolie ir kiek ilgai taip lėksim? ech, reikia susiimti. visiems mums, manau.nors jau išmokau 'myliu' ir daug kitų gražių dalykų sakyti ne tik per šventes
apkabinti, pamyluoti..bet dar turbūt per mažai. o ką jau kalbėti, kad vis pagalvoji apie kažką, 'reikėtų susitikti', bet ir lieka pagalvojimu..
aš šian namuose, bandau atsigauti po šventine vadinamos savaitės darbe
bandau pamiršti bent trumpam darbą, planus, idėjas..spėsiu viską įgyvendinti. reikia perjungti žemesnę pavarą ir tikrai patikėti,gal tiksliau Įtikėti, kad jau ryt Kūčios