Skleroterapija iš tiesų yra labai sudėtingas ir subtilus dalykas. Iš pirmo žvilgsnio tai tik idūrei ir suleidai. Kas čia tokio. Nėra viskas taip paprasta. Reik jausti kur įdurtį, kokiu spaudimu suleisti, kiek dūrių atlikti. kiek putų ar skysčio suleisti. Darau be galo daug procedūrų, bet po kiekvienos vis atrandu kažką naujo. Dabar klausimų daugiau, nei kai tik pradėjau dirbt.

Be to rezultatas dar pliklauso ir nuo odos tipo ir t.t. Pagrindinė taisyklė viską daryti labai po lėtai, per kelis kartus, o ne suleisti kibirą per vieną kartą.
Dėl smulkių ružavų kapiliarų po skleroterapijos. Jie dažniausiai atsiranda dėl per daug agresyvaus gydymo: arba spaudimas švirkšte per didelis, arba per daug sklerozanto suleista. Gydymas yra vienas- šlifuot lazeriu. Problema ta, kad ne visi kapiliarai gerai reaguoja i lazerį. Siūlyčiau, kas galvoja darytis lazeriu, nepulti naikinti visų iš karto. Tai brangu. Pabandykite sušaudyti tam tikrą zoną su kapiliarais ( ne daugiau 100 impulsų) ir pažiūrėkit, ar veikia. Rezultatas būna tik po 6 sav. Po vienos procedūros turi išnykti nuo 50 iki 70 proc. visų NAIKINTŲ kapiliarų. Jei rezultatas yra, tada gydymą galima tęsti. Beje lazeris turi būti ND:YAG, arba jau visai tiems smulkiems, kurių net neįmanoma įžiūrėti, o atrodo, kaip dėmė- PULSE-DYE. Tai labai svarbu. kiti lazeriu tipai, kaip dujų diodas- neveikia.