Senokai kas berašėt, bet gal dar atsiras, kas galėtų šiek tiek papasakoti ir atsakyti į mano klausimus.
Pradžia labai paprasta - tiesiog pradėjau bendrauti su islamą išpažįstančiu žmogum ir noriu praplėsti savo akiratį, pažinti jo pasaulį, suprasti su religija susijusius dalykus.
Aš pati - netikinti ir nepraktikuojanti krikščionė, t.y. pakrikštyta, priėjus komunijos ir dermavota (nes taip jau pas mus priimta), bet nei aš, nei tėvai tikėjimo neišpažįstam, į bažnyčias nevaikštom ir melstis nesimeldžiam. Gyvenam pagal sąmoningą supratimą, kad žmogus turi stengtis būti geras, mylintis, supratingas, pagarbus, atjaučiantis ir pan. T.y. esu ateistinių pažiūrių ir tą, ką diktuoja religija kaip gero elgesio normas, gerą gyvenimo būdą, suprantu kaip savaime suprantamą dalyką, nepriklausantį jokiai religijai. Mano draugas - musulmonas gimęs ir augęs Egipte, bet jau nemažai laiko gyvenęs Europoje, šiuo metu gyvenimas sukasi Danijoje, t.y. ne musulmoniškoje šalyje. Bet jam religija svarbi. Man tikėjimo neprimeta, t.y. tai tik mano reikalas, kuom ir kaip tikėti, bet jis nori gyventi
teisingai pagal savo įsitikinimus, t.y. su santuoka, kaip pridera, kaip reikalauja tikėjimas.
Dėl to
kaip pridera, vienas iš dalykų apie kurį paskutiniu metu diskutuojame, t.y. jei štai bendraujame, pažįstame vienas kita ir matome, kad norime būti kartu, jis nori religinės santuokos, t.y. sudaryti santuokos sutartį mečetėje su liudininkais. Va čia man prasideda įvairūs klausimai.
1. Kas musulmonui/musulmonei yra religinė santuoka? Kokia jos esmė? Krikščionybėje tai kaip ir pasižadėjimas "iki grabo lentos", dėl to šiaip labai rimtas, apsvarstytas žingsnis. Panaikinti bažnytine santuoką ne taip paprasta. Bet kiek supratau, islame mečetėje sudarę santuokos sutartį žmonės gali iššiskirti, ir vėl suradę artimą žmogų turėti antrą religinę santuoką, jei reikia ir trečią ir t.t. T.y. islame tai lyg ir
lengvesnis požiūris į tai? Žinau, kad yra nuomonių, jog kai kurie ypač jauni musulmonai turi religines santuokas, nes tiesiog tam, kad galėtų mylėtis teisėtai. Kažkur net skaičiau jog įteisintos ir laikinos santuokos parai, savaitei
, kas tam tikra prasme įteisina prostituciją.
Bet aš nekalbu apie tai. Mane domina būtent ta tikroji, religinė prasmė.
2. Religinės santuokos socialinis, teisinis statusas. Pas mus pvz. juk jei žmonės susituokia bažnyčioje, tai kaip ir nebereikia jokių metrikų, ši santuoka yra automatiškai teisiškai oficiali. (Pataisykit, jei klystu.) Kaip su musulmoniška santuoka? Musulmoniškame krašte spėju taip pat? O kaip nemusulmoniškame? Draugas užsiminė, kad man tokia religinė santuoka kaip ir nieko neduotų, t.y. tiesiog tai jam svarbu prieš dievą ir kad tiesiog žiūrėčiau į tai kaip į didelį įsipareigojimą mane mylėti, gerbti, manimi rūpintis. O jei norėtume tai oficialiai įteisinti, tada einama į metrikacijos skyrių ir ten jau susituoktume. Tai kaip suprantu religinė santuoka dar nėra oficiali santuoka, užtikrinanti visas teisines ir socialines garantijas, bent jau ne musulmoniškame krašte?
3. Ankstesnio klausimo tęsinys. Jei religinė santuoka nėra oficiali santuoja ne musulmoniškame krašte, ar tokia santuoka (santuokos sutartis) automatiškai tampa oficiali nuvykus į musulmonišką kraštą? Pvz. Danijoje susituokiame mečetėje, sukuriam šeima, turim vaikų. Ar gali būti tokia situacija, kad pvz. nuvažiavus į musulmonišką kraštą, religinė santuoka būtų (teisinis) pagrindas tarkim suvaržyti mane ar mūsų vaikus, pvz. nebeleisti man ar vaikams išvykti?
4. Ir daugiau paprastas praktinis klausimas - kaip atrodo musulmoniška santuoka? Kokios apeigos atliekamos, kiek trunka, ar yra kažkokie reikalavimai pvz. aprangai? Kaip supratau sudaroma santuokos sutartis. Sutartis tik viena? Ji lieka pas imama, vyrą ar kiekvienas gauna kaip ir tos sutarties kopiją, taip pat ir moteris? Kas santuokos sutartyje nusakoma? Ar apeigos/sutartis tik arabų kalba, jei pvz. aš nemoku, nesuprantu šios kalbos?
Na va kiek prirašiau. Klausimai gal paprasti ir elementarūs, bet ir mano pažintis ir susidūrimas su islamu dar labai
jaunas. Aišku, gali būti klausimas, vos pažįstami, o klausimai jau apie vestuves... Taip, o kodėl gi ne. Nebūna nei per anksti, nei per vėlai pažinti žmogų, religiją, kultūrą. Be to, jau geriau iš anksto pasidomėti, ar tai yra tinkama, priimtina, nei rautis plaukus, kai jau nebėra kur dėtis.
Tad labai lauksiu atsakymų iš merginų, moterų, kurios pačios asmeniškai susidūrė ir galėtų atsakyti į mano aukščiau pateiktus klausimus.