Turiu klausimą. Už kokią sumą galima nusipirkti šilumos siurblį žemė-vanduo (gręžiniui) pasyviam namui:
1. Pigiausiais ir geriausias parduodamas Lietuvoje;
2. Pigiausias ir geriausias Kinijoje ar dar kažkuriame pasaulio kampe.
3. Kiek kainuotų dar sistemos įrengimas.
Žodžiu, kokį įrenginį ir už kokią sumą galima įsirengti pasyviam namui?
QUOTE(cibulis @ 2012 12 28, 10:57)
1. Pigiausiais ir geriausias parduodamas Lietuvoje;
2. Pigiausias ir geriausias Kinijoje ar dar kažkuriame pasaulio kampe.
3. Kiek kainuotų dar sistemos įrengimas.
Žodžiu, kokį įrenginį ir už kokią sumą galima įsirengti pasyviam namui?
2. Pigiausias ir geriausias Kinijoje ar dar kažkuriame pasaulio kampe.
3. Kiek kainuotų dar sistemos įrengimas.
Žodžiu, kokį įrenginį ir už kokią sumą galima įsirengti pasyviam namui?
Na ir rėžėt, vopros na sypku
Pirmą atsakymą gal būt kažkokia statistika ir duos, bet antrąjį klausimą jums tik dievulis gali atsakyti
QUOTE(biesas66 @ 2012 12 27, 21:48)
Del sportinio intereso-parasyk i vilpra ir jie tau paaiskins. As neturiu tir\\ek kompetencijos. Beje,dabar 8 kw siurblys kainuoja 7900 litu. Kiek nibiu galima nusipirkti? Cia ziurint is vienos puses .
Paklausk kaip gamna tuos siurblius,kiek metu,tada gal kitaip pamastysi,nors kiniecio etikete visada isliks kaip kiniecio. Tiesa,esu rades ir dar pigesniu firmu
Paklausk kaip gamna tuos siurblius,kiek metu,tada gal kitaip pamastysi,nors kiniecio etikete visada isliks kaip kiniecio. Tiesa,esu rades ir dar pigesniu firmu
Pakalbėjau su Vilpros atstovu. Pradėjo prieš metus, yra sumontavę tik kelis. Su Vaillant, kuriuos jie taip pat pardavinėja, nelabai yra ką lyginti. Tiesiog visos dalys Vaillanto kokybiškesnės.
Hiseer nėra invertorius. Tai reiškia ženkliai didesnes energijos sąnaudas. Papildomai reikėtų boilerio 2000 - 3000 t, elektrinio trieigio vožtuvo 500, siurblio 500, antro kontūro valdymo 1000, visai tai kažkas turi suprojektuot, supirk, sumontuoti, sujungti į vieną sistemą, suprogramuoti ir duoti garantiją. Dar tikriausia kokia 2000 lt. Kainas čia paėmiau iš lubų kam aktualu reikėtų tikslintis. Tik norėjau parodyti, kad kinietiškas netik etikete skiriasi. O viską sudėjus tas skirtumas pasidaro per mažas.
Vaillanto kompresoriui beje suteikiama 10 metų garantija.
Iki naujų metų Hiseeriui 40 procentų nuolaida, jei kam aktualu. Po vėl bus virš 10 000 lt.
Papildyta:
QUOTE(biesas66 @ 2012 12 27, 21:48)
Kaip ten Vilius yra sakes. Moketi uz saldytuva tokius pinigus yra nesamone ( kai kalba eina apie 25-30 000)
Vilius neseniai kažką panašaus yra pasakęs apie termometrus: "kiek kartų prisiekinėjau, kad nepirksiu širpatriebo iš Lemonos, bet vėl eilinį kartą išsiduriu".
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2012 12 28, 09:57)
Turiu klausimą. Už kokią sumą galima nusipirkti šilumos siurblį žemė-vanduo (gręžiniui) pasyviam namui:
1. Pigiausiais ir geriausias parduodamas Lietuvoje;
2. Pigiausias ir geriausias Kinijoje ar dar kažkuriame pasaulio kampe.
3. Kiek kainuotų dar sistemos įrengimas.
Žodžiu, kokį įrenginį ir už kokią sumą galima įsirengti pasyviam namui?
1. Pigiausiais ir geriausias parduodamas Lietuvoje;
2. Pigiausias ir geriausias Kinijoje ar dar kažkuriame pasaulio kampe.
3. Kiek kainuotų dar sistemos įrengimas.
Žodžiu, kokį įrenginį ir už kokią sumą galima įsirengti pasyviam namui?
1. Parduodama ir po 6000, bet pilnai sukomplektavus gaunasi 10 000 - 12 000. Gerą pilnai sukomplektuotą sistemą galima nusipirkti už 16 000 - 20 000. Dėl brangiausio reikia atskirai tartis, manau pardavėjai mielai paderins kainą pagal pageidavimus.
3. Vertikalus kolektorius 60 - 65 lt/m. 100 metrų PN per akis.
Pajungimas ir paleidimas manau neturėtų viršyti 1000 - 2000 lt.
Manau už 25 000 lt, realu PN turėti geros firmos viskas viename sistemą.
QUOTE(DEU @ 2012 12 28, 11:29)
Tiesiog visos dalys Vaillanto kokybiškesnės.
Hiseer nėra invertorius. Tai reiškia ženkliai didesnes energijos sąnaudas. Papildomai reikėtų boilerio 2000 - 3000 t, elektrinio trieigio vožtuvo 500, siurblio 500, antro kontūro valdymo 1000,
Hiseer nėra invertorius. Tai reiškia ženkliai didesnes energijos sąnaudas. Papildomai reikėtų boilerio 2000 - 3000 t, elektrinio trieigio vožtuvo 500, siurblio 500, antro kontūro valdymo 1000,
Apie "tiesiog visas kokybiškesnes dalis" neabejoju čia ne pats sugalvojote, čia aišku vilpros chebrai reik prisidengt trigubą kainą
Invertorius - tai papildoma kaina, kartais labai ženkli, mano atveju A2W siurbiui buvo ir +1500usd, nors radau ir visą padorų įrenginį už tiek. Todėl dėl inverter labai nepergyvenkite, jei įdomu - teko vartyti švedų univero tyrimą, kaip inverteris įtakoja siurblio COP tai aš tikrai nebepasiryžęs rimčiau investuoti į tai.
Boilerio jums vis tiek reikės, todėl nežinau ar verta brendinį pirkt už 3000t jei kinai jums pasiūlys už 300usd. Beje didesnis boileris/buferinė talpa puikiai išspręs inverterio nebuvimą - net ir inverterio darbo neįsivaizduoju be buferinės.
Antras kontūras. Keleto gerbiamų žmonių klausiau, kaip pasielgti su trieigiu ir antru kontūru...schema labai paprasta: tiesiai per trieigį +55C į boilerį, į šoną per trieigį +35C į grindis. Bet šie srautai maišosi! Kol kas niekas nepalaikė minties, kad yra zjb grindinio vandenį maišyti su geriamu, nors atrodytų plastiko vamzdynas, vario kolektoriai - rizikos jokios... Nežinau, kaip tai sprendžia brendai, ar atskiria šiuos du kontūrus, ar montuoja du freonas-vanduo šilumokaičius, bet kinai to nesikrato - liuboj kapriz za vaši diengi
Pirmas pasitaikęs hisser tiesiog nerinkau specialiai, užteko R410a aprašyme. Reiktų nusiųsti užklausimą ir tiksliai sužinoti kas slepiasi po "Adopt world famous parts" bet po to galite pakeisti savo nuomonę apie hisser ir kinus aplamai.
Ne geo, A2W siurblio aprašymo dalis, tas pats hisser:
Refrigeration: R410a
Compressor:Daikin scroll compressor (Japonas)
Heat exchanger: Swep or GEA plate type heat exchanger (Švedas arba vokietis)
Controller: Siemens controller (vokietis)
Electronic parts: Scheider (vokietis)
Expansion valve: Emerson (amerikosas)
Dry filter: Emerson (amerikosas)
Internal differential pressure switch
Soft starter is a standard part
Daily hot water pump: Wilo water pump is optional (vokietis)
Įdomu, kurios dalys gali būti geresnės, nebent pats garintuvas, kurį kinai gamina patys.
Refrigeration: R410a
Compressor:Daikin scroll compressor (Japonas)
Heat exchanger: Swep or GEA plate type heat exchanger (Švedas arba vokietis)
Controller: Siemens controller (vokietis)
Electronic parts: Scheider (vokietis)
Expansion valve: Emerson (amerikosas)
Dry filter: Emerson (amerikosas)
Internal differential pressure switch
Soft starter is a standard part
Daily hot water pump: Wilo water pump is optional (vokietis)
Įdomu, kurios dalys gali būti geresnės, nebent pats garintuvas, kurį kinai gamina patys.
QUOTE(Vilienė @ 2012 12 28, 11:05)
Apie "tiesiog visas kokybiškesnes dalis" neabejoju čia ne pats sugalvojote, čia aišku vilpros chebrai reik prisidengt trigubą kainą
Invertorius - tai papildoma kaina, kartais labai ženkli, mano atveju A2W siurbiui buvo ir +1500usd, nors radau ir visą padorų įrenginį už tiek. Todėl dėl inverter labai nepergyvenkite, jei įdomu - teko vartyti švedų univero tyrimą, kaip inverteris įtakoja siurblio COP tai aš tikrai nebepasiryžęs rimčiau investuoti į tai.
Boilerio jums vis tiek reikės, todėl nežinau ar verta brendinį pirkt už 3000t jei kinai jums pasiūlys už 300usd. Beje didesnis boileris/buferinė talpa puikiai išspręs inverterio nebuvimą - net ir inverterio darbo neįsivaizduoju be buferinės.
Antras kontūras. Keleto gerbiamų žmonių klausiau, kaip pasielgti su trieigiu ir antru kontūru...schema labai paprasta: tiesiai per trieigį +55C į boilerį, į šoną per trieigį +35C į grindis. Bet šie srautai maišosi! Kol kas niekas nepalaikė minties, kad yra zjb grindinio vandenį maišyti su geriamu, nors atrodytų plastiko vamzdynas, vario kolektoriai - rizikos jokios... Nežinau, kaip tai sprendžia brendai, ar atskiria šiuos du kontūrus, ar montuoja du freonas-vanduo šilumokaičius, bet kinai to nesikrato - liuboj kapriz za vaši diengi
Pirmas pasitaikęs hisser tiesiog nerinkau specialiai, užteko R410a aprašyme. Reiktų nusiųsti užklausimą ir tiksliai sužinoti kas slepiasi po "Adopt world famous parts" bet po to galite pakeisti savo nuomonę apie hisser ir kinus aplamai.
Invertorius - tai papildoma kaina, kartais labai ženkli, mano atveju A2W siurbiui buvo ir +1500usd, nors radau ir visą padorų įrenginį už tiek. Todėl dėl inverter labai nepergyvenkite, jei įdomu - teko vartyti švedų univero tyrimą, kaip inverteris įtakoja siurblio COP tai aš tikrai nebepasiryžęs rimčiau investuoti į tai.
Boilerio jums vis tiek reikės, todėl nežinau ar verta brendinį pirkt už 3000t jei kinai jums pasiūlys už 300usd. Beje didesnis boileris/buferinė talpa puikiai išspręs inverterio nebuvimą - net ir inverterio darbo neįsivaizduoju be buferinės.
Antras kontūras. Keleto gerbiamų žmonių klausiau, kaip pasielgti su trieigiu ir antru kontūru...schema labai paprasta: tiesiai per trieigį +55C į boilerį, į šoną per trieigį +35C į grindis. Bet šie srautai maišosi! Kol kas niekas nepalaikė minties, kad yra zjb grindinio vandenį maišyti su geriamu, nors atrodytų plastiko vamzdynas, vario kolektoriai - rizikos jokios... Nežinau, kaip tai sprendžia brendai, ar atskiria šiuos du kontūrus, ar montuoja du freonas-vanduo šilumokaičius, bet kinai to nesikrato - liuboj kapriz za vaši diengi
Pirmas pasitaikęs hisser tiesiog nerinkau specialiai, užteko R410a aprašyme. Reiktų nusiųsti užklausimą ir tiksliai sužinoti kas slepiasi po "Adopt world famous parts" bet po to galite pakeisti savo nuomonę apie hisser ir kinus aplamai.
Bijau, kad jums pasiūlyta schema labiau tinkama kokiam dujiniam šildymui.
Problema tame, kad kuo aukštesnės temperatūros vandenį siurblys ruošia tuo žemesnis COP.
0/+25 - COP 6
0/+35 - COP 4
0/+45 - COP 3
Todėl siurblio sugebėjimas parinkti kuo žemesnę vandens temperatūrą ir tokį vandenį paruošti, labai įtakoje galutinį rezultatą. Tam reikia tiek inverterio, tiek tikslaus siurblio valdiklio, tiek skirtingų kontūrų atskirimo.
Jei oras/vanduo siurblį nustatysite ruošti tik 55C vandenį, tai paspaudus mažiausiam šaltukui turėsite cop artimą vienam.
Siūlyčiau pastudijuoti šiuos bandymus. Čia gerai matosi kaip siurbliai elgiasi prie skirtingų temperatūrų.
Taip pat gana akivaizdūs skirtumai, net tarp panašiai kainuojančių brendų. Ir man sunku patikėti, kad iš pigiausių dalių surinkto kiniečio dirbančio paprasčiausiu rėžimu, rezultatai būtų artimi.
Papildyta:
QUOTE(Vilienė @ 2012 12 28, 11:54)
Ne geo, A2W siurblio aprašymo dalis, tas pats hisser:
Refrigeration: R410a
Compressor:Daikin scroll compressor (Japonas)
Heat exchanger: Swep or GEA plate type heat exchanger (Švedas arba vokietis)
Controller: Siemens controller (vokietis)
Electronic parts: Scheider (vokietis)
Expansion valve: Emerson (amerikosas)
Dry filter: Emerson (amerikosas)
Internal differential pressure switch
Soft starter is a standard part
Daily hot water pump: Wilo water pump is optional (vokietis)
Įdomu, kurios dalys gali būti geresnės, nebent pats garintuvas, kurį kinai gamina patys.
Refrigeration: R410a
Compressor:Daikin scroll compressor (Japonas)
Heat exchanger: Swep or GEA plate type heat exchanger (Švedas arba vokietis)
Controller: Siemens controller (vokietis)
Electronic parts: Scheider (vokietis)
Expansion valve: Emerson (amerikosas)
Dry filter: Emerson (amerikosas)
Internal differential pressure switch
Soft starter is a standard part
Daily hot water pump: Wilo water pump is optional (vokietis)
Įdomu, kurios dalys gali būti geresnės, nebent pats garintuvas, kurį kinai gamina patys.
Viliau juk nesame naivūs ir nemanome, kad Siemens gamina vienos rūšies kontrolerius, ar Daikin kompresorius. Beveik visuose dviračiuose sudėtos Shimano dalys, tik jų kaina ir kokybė gali skirtis 100 kartų. Visuose kompiuteriuose yra Intel procesoriai arba nVidia vaizdo plokštės. Bet bent minimaliai apie tai nutuokiantis žiūri toks to Intel modelis. Jau bene 10 metų KIA gaminama su Mersedeso varikliais. Bet nuo to Mercedeso konkurentu nepasidarė.
QUOTE(DEU @ 2012 12 28, 13:09)
Bijau, kad jums pasiūlyta schema labiau tinkama kokiam dujiniam šildymui.
Problema tame, kad kuo aukštesnės temperatūros vandenį siurblys ruošia tuo žemesnis COP.
0/+25 - COP 6
0/+35 - COP 4
0/+45 - COP 3
Todėl siurblio sugebėjimas parinkti kuo žemesnę vandens temperatūrą ir tokį vandenį paruošti, labai įtakoje galutinį rezultatą. Tam reikia tiek inverterio, tiek tikslaus siurblio valdiklio, tiek skirtingų kontūrų atskirimo.
Siūlyčiau pastudijuoti šiuos
Papildyta:
Jau bene 10 metų KIA gaminama su Mersedeso varikliais. Bet nuo to Mercedeso konkurentu nepasidarė.
Problema tame, kad kuo aukštesnės temperatūros vandenį siurblys ruošia tuo žemesnis COP.
0/+25 - COP 6
0/+35 - COP 4
0/+45 - COP 3
Todėl siurblio sugebėjimas parinkti kuo žemesnę vandens temperatūrą ir tokį vandenį paruošti, labai įtakoje galutinį rezultatą. Tam reikia tiek inverterio, tiek tikslaus siurblio valdiklio, tiek skirtingų kontūrų atskirimo.
Siūlyčiau pastudijuoti šiuos
Papildyta:
Jau bene 10 metų KIA gaminama su Mersedeso varikliais. Bet nuo to Mercedeso konkurentu nepasidarė.
Jei turite schemą "ne dujiniam šildymui" norėčiau ją pamatyti, manau kalbame apie tą patį, bet nesuprantame vienas kito.
Apie COP priklausomybę nuo ruošiamo vandens temperatūros tikrai žinau, ir savo atveju studijuoju žymiai žiauresnes darbo sąlygas, pradedant A-7/W35 ir baigiant A-20/W35. Beje, jūsų nurodytas COP 6 su +25C yra beveik bevertis, net ir "labai šiltam šiuolaikiniui namui" reiks bent +30C į grindis, o per šalčius - ir +35C.
Be inverterio, siurblys turės tik start/stop valdymą, jei jis bus sureguliuotas gerai, parinkti tinkamos galios šilumokaičiai, pakankamai didelio ploto garintuvai, jis dirbs nė kiek ne blogiau nei inverteris, o jo gaminamą šilumą akumuliuos buferinė talpa - tai apsaugos siurblį nuo per dažno pasileidinėjimo. Inverteris tik keisdamas dažnį keičia kompresoriaus galią, taip prisitaiko prie kintančio galios poreikio, jei pastatysime buferį, jis galės dirbti optimaliausiu režimu tada kai reikia ir ne dirbti kai buferis pilnas.
Už rezultatus - ačiū, peržiūrėsiu. Tik abidna tai, kad beveik visi ten išvardinti yra finansiškai nepatrauklūs, labai įdomu būtų rasti kinas vs kinas vs kinas....
Kia nenaudojo MB variklių. Jie puikiai tvarkosi patys. Aš esu užkietėjęs žiedų valdovas, bet būtent Kia ir Hiundai gundo "griešinti" - ir dizainas, ir technologijos, ir kaina labai patrauklūs, nepalyginami su prieš dešimt metų gamintais korėjiečiais, kurie tuo met buvo "kinų" lygio MB variklius naudojo ir naudoja Ssangyong, čia reikalai ir be variklio apverktini aišku ne kiekvienas sugeba padaryti evoliuciją net ir su "brendo" varikliais.
Papildyta:
QUOTE(DEU @ 2012 12 28, 13:09)
Viliau juk nesame naivūs ir nemanome, kad Siemens gamina vienos rūšies kontrolerius, ar Daikin kompresorius. Beveik visuose dviračiuose sudėtos Shimano dalys, tik jų kaina ir kokybė gali skirtis 100 kartų. Visuose kompiuteriuose yra Intel procesoriai arba nVidia vaizdo plokštės. Bet bent minimaliai apie tai nutuokiantis žiūri toks to Intel modelis.
Aišku kad nesame - bet nesame naivūs ir tikėdamiesi už pigesnius brendų sprendimus mokėdami žymiai mažiau. Jūs paprasčiausiai paskaitinėkite valdymo algoritmus, ką ten siurblyje reikia kontroliuoti - mano šildymo sistema vos ne sudėtingesnė. Dėl inverterio - čia gal būt technologija ir aprišimas sudėtingi, bent jau mano akims, bet paprastai sistemai tas valdymas pakankamai paprastas...teko verstis iš padėties, kai firminis valdiklis kainuoja 2500eur+pvm ir jo teks laukti mėnesį (*** brendas!) o sumanios lietuviškos rankos jį pakeičia šaldymo vitrinos termometru(atkreipkite dėmesį, kai pirksite pieną - maždaug 20x40mm kaladėlė rodanti temperatūrą ir turinti du mygtukus "aukštyn" "žemyn") ir paprastu paleidimo jungikliu. Aš tikrai ne linkęs labai sureikšminti. Jūsų brendinis šaldytuvas ar šaldiklis - ar labai sudėtingas jo valdymas?
Bet kokiu atveju - aš būsiu "bandomuoju triušiu", galėsite mokytis iš mano klaidų
QUOTE(Vilienė @ 2012 12 28, 12:36)
Jei turite schemą "ne dujiniam šildymui" norėčiau ją pamatyti, manau kalbame apie tą patį, bet nesuprantame vienas kito.
Apie COP priklausomybę nuo ruošiamo vandens temperatūros tikrai žinau, ir savo atveju studijuoju žymiai žiauresnes darbo sąlygas, pradedant A-7/W35 ir baigiant A-20/W35. Beje, jūsų nurodytas COP 6 su +25C yra beveik bevertis, net ir "labai šiltam šiuolaikiniui namui" reiks bent +30C į grindis, o per šalčius - ir +35C.
Apie COP priklausomybę nuo ruošiamo vandens temperatūros tikrai žinau, ir savo atveju studijuoju žymiai žiauresnes darbo sąlygas, pradedant A-7/W35 ir baigiant A-20/W35. Beje, jūsų nurodytas COP 6 su +25C yra beveik bevertis, net ir "labai šiltam šiuolaikiniui namui" reiks bent +30C į grindis, o per šalčius - ir +35C.
Schema labai paprasta. Trieigio vožtuvo pagalba pašildytas vanduo tiekiamas arba šildomoms grindims arba boileriui. Grindims tiekiamo vandens temperatūra turėtų būti maksimaliai maža, pradedant nuo 25 ir didėti krentant lauko temperatūrai. Šildomų grindų temperatūra priklauso netik nuo paduodamo vandens temperatūros, bet ir nuo debito. Šilumos siurblio atveju labiau apsimoka nuolat varinėti žemos temperatūros vandenį, nei rečiau paduoti karštesnį.
Boilerį šildyti tikriausia taip pat būtų logiška palaipsniui. Tai yra pradžioje su 35, po 45 ir galiausia 55 termofikatu. Bet ar taip techniškai galima suprogramuoti nesu tikras.
Papildyta:
QUOTE(Vilienė @ 2012 12 28, 12:36)
Iš ties man eiti paskui kur kas lengviau. Jau daug nemažų duobių pačio dėka pavyko apeiti.
Bandau bent minimaliai būti kur nors naudingas ir savo samprotavimais iš anksto pasidalinti.
QUOTE(DEU @ 2012 12 28, 13:38)
Boilerį šildyti tikriausia taip pat būtų logiška palaipsniui. Tai yra pradžioje su 35, po 45 ir galiausia 55 termofikatu. Bet ar taip techniškai galima suprogramuoti nesu tikras.
Tai negi patoviai boileri kankinsi tokiu ciklisku rezimu 4C-55C-4C-55C ? jei laikysi pastovia 55C ar pan temperatura, tai kam tada tas gudravimas ? gi tokio uzkaitinimo nuo minimalios iki darbines T reikia labai retai.
QUOTE(DEU @ 2012 12 28, 14:38)
Schema labai paprasta. Trieigio vožtuvo pagalba pašildytas vanduo tiekiamas arba šildomoms grindims arba boileriui.
Tai tą patį ir aš rašiau. Tik kaip jūs žiūrite, kad vanduo gėrimui ir vanduo grindims bus tas pats, kad maišysis, kad gersite vandenį, cirkuliavusį grindyse?
Su boilerio šildymu palaipsniui mintis ne kokia. Jei nuolat gyvensite ir nuolat naudosite, boileris turės atiduoti min 43-45C, vėsesnis iki čiaupo atbėgs tik drugnas. Be to, teks organizuoti legionelių žudymo ciklus kai boileris privalės pašilti virš +53...+55C (nesu tikras dėl tikslesnės temperatūros). Dauguma gamintojų boileriui nustato +55C. Todėl atrodo racionaliau, jei siurblys pasiplėšys valandą-dvi ir paruoš boileryje +55C o paskui tieks tik +30...+35C į grindis, tiksliau ne į grindis, bet į buferinę talpą.
Aš noriu, kad šildymas vyktų tiesiogiai per freonas-vanduo šilumokaičius, nors pagrinde siūlomi variantai su vienu freonas-vanduo ir papildomu vanduo-vanduo (plokšteliniu arba spirale boileryje) kas man nepatinka, nes papildomas šilumokaitis duos kokius 5K temperatūros nuostolius o tai pakels tiekiamo iš siurblio vandens temperatūrą.
Papildyta:
QUOTE(DEU @ 2012 12 28, 14:38)
Bandau bent minimaliai būti kur nors naudingas ir savo samprotavimais iš anksto pasidalinti.
Aš tai suprantu, jaučiu pagalbą ir tai labai vertinu
QUOTE(Vilienė @ 2012 12 28, 14:06)
Tai tą patį ir aš rašiau. Tik kaip jūs žiūrite, kad vanduo gėrimui ir vanduo grindims bus tas pats, kad maišysis, kad gersite vandenį, cirkuliavusį grindyse?
Ne, tas vanduo bus paduodamas į kombinuoto boilerio viduje esantį spiralinį varinio vamzdelio šilumokaitį ir per jį atiduos šilumą geriamam vandeniui, kaip pats minėjei su nemažais šilumos nuostoliais.