Geoterminis šildymas, 7 tema

Turint tam tikrą patirtį tai ne problema. Realiai, kadangi šilus nuostoliai žiema ir pritekėjimai vasara pagrinde priklauso nuo langų ploto, tai dažniausia nėra skirtumo tarp oro srautų pasiskirsto žiemą ir vasarą. Jei ir atsiranda tam tikra paklaida, tai recirkuliuojant orą visame name, temperatūra tampą vienoda. Panašiai, kai decentralizuotoje sistemoje kabinant vidinį bloką ne idealiuoje vietoje, jis pučią orą ne į lango zoną, turėtu būti didžiulis temperatūrų skirtumas skirtingose kambario vietose, tačiau kai patalpa yra nedidelė o oras juda gan intensyviai - viskas pakankamai greitai susimaišo ir skirtumai nejaučiami (bent - tose zonose, kur būna žmonės).


Vonioje, kaip ir tada kai naudojama bet kurią kitą namo šildymo sistema, reikia atskirai įrengti gyvatuką rankšluosčiams džiovinti, taip pat patartina - šildomos grindys. Juk neketinote kiekvienoje vonioje sumontuoti po kondicionierių?


Nesakiau, kad yra paprasta suderinti. Gerai, jei pasitaiko atvejis, kai beveik visi langai išeina į vieną pusė. O kitais atvejais reikia ilgai žaisti su balansų, kad pasiekti priimtino rezultato. Rezultate - skirtumai gaunasi nedideli. Kartais labai padeda tai, kad pvz. miegamosiose dienos metu temperatūros nukrypimai nėra tokie svarbus, nes ten nebūna žmonių. O naktį, atvirkščiai - svetainės temperatūrą gali kiek skirtis nuo nustatytos. Bet visa tai - kalbos apie skirtumus skaičiuojamus dešimtosiomis laipsnio dalimis.
Aplamai, centralizuotą sistema nėra galinga. Projektuojama taip, kad pvz. vasarą palaikyti patalpas tik 2-3"C vėsesnes už lauką. Tada niekuomet neįsigysite sluoguos dėl staigių temperatūros svyravimų, ateinant iš lauko, ar išeinant. Lietuvoje vidutinė kondicionavimo sezono temperatūra yra +26"C. Komfortinė patalpos temperatūra yra vos 2-iems laipsniais mažesnė:+24"C. Kam šaldyti daugiau??? Be to, rekomenduojama per orinį šildymą tiekti beveik kambario temperatūros orą, kad įtekančio oro srovė nesudarytų didelio skirtumo su kambario orų. Tam tikrą prasmę, galima teigti, kad sistema tiesiog pripildo patalpas reikiamu oru, o recirkuliacija galutinai niveliuoja visus skirtumus.
Gaunasi kad, net stipriai prašovus su galingumų paskirstymu skirtumas tarp patalpų bus ne didesnis nei vienas-kitas laipsnis. Tai, kabinant atskirus blokus, kiekvienoje patalpoje turite prietaisą 3-4 kartus viršijanti reikiamą galingumą. Neteisingai sureguliavus, per kelioliką minučių galite padaryti patalpoje Taškentą arba poliarinė žiemą.

Niekas nesipjauna. Iš sanmazgų ištraukiamas oras šalinamas per rekuperatorių, o lauko oras yra paduodamas į kanalinį kondicionierių, kuris paskirsto jį po visas patalpas kartu su recirkuliuojamu oru. Net vėdinimo apykaitą galima reguliuoti nepriklausomai nuo šildymo sistemos darbo.
Be to, yra neabejotinas privalumas - lauko oras kartu su recirkuliaciniu pašildomas iki reikiamos temperatūros, to tarpų kai atskiroje vėdinimo sistemoje, esant šalčiams, jis nesiekia 15"C.


Mano požiūriu, sistema yra idealiai valdoma. Nereikalauja žmogaus įsikišimo, automatiškai palaiko iš anksto sureguliuotą temperatūrą visose patalpose, matuojant suminę patalpų temperatūrą pačiame tinkamiausiame taške - grįžtamo oro kanale.
(Tikiuosi, jums nereikia aiškinti kaip dirbs autonominis kondicionierius, kai pultą padėsite, tarkim, ant saulės, arba numesite į kokią netinkamą vietą.)
Labai norint individualaus reguliavimo, galima atitinkamose atšakose įrengti motorizuotas sklendes, kurios prijungti prie atskirų valdymo kontrolierių. Kiekvienas valdymo blokelis palaikys patalpoje individualiai nustatytą temperatūrą. Malonumas kainoja 400-600Lt/vnt, tikrai mažiau nei atskiras kondicionierius į kiekvieną patalpą. Tačiau, turiu pripažinti, šis dalykas neturi paklausos. Per savo ilgametė praktiką galiu prisiminti vos porą klientų, kur buvo įrengta tokia individualaus valdymo sistema. Daugumai labiau patinka sistema, kai kiekvienam namo gyventojui nereikia gilintis į tai, kaip naudotis valdymo pultu.
Suprantama, kas nori pažaisti, žiūrėdamas per kiek minučių kambarys pavirs šaldytuvu (ar sauna) - tiems visgi rekomenduojama decentralizuotą sistemą, kuri turi 3-4-kartinį galios rezervą.
Papildyta:

Niekas nesako kad negali... Bet, kam laipioti per tvorą, jei šalia yra atidarytos duris??

Pamąstymui.
Be didelių žmonių susibūrimu ir gerų orų būna šimtas kitų gyvenimiškų situacijų. Tarkim, susirinko kompanija iškylauti kieme, tačiau prasidėjo lietus ir visi sulindo į vidų. Ar - vakare įgriso mašalai.
Kitas atvejis, kol kas jums nepažįstamas: vaikas, atėjęs iš mokyklos, pamiršo pasikeiti kojines...
Arba - pas vaiką atėjo draugai ir jie užsidarė savo mažame kambarėlyje...
Arba - vaikas pradėjo klijuoti modėliuką ir nuo klijų kvapo vos ne graužia akis...
Ar virtuvėje kažkas prisvilo...
Ar nusipirkote naują baldą, kuris skleidžia visai ne malonius kvapus...

Tokios situacijos gali kartotis vos ne kasdien. Galima, aišku, kiekvieną kartą atidarinėti langą, bet tai daryti ne itin patogu. Vasara - dėl mašalų (o mieste - dar ir dėl triukšmo), o žiema - dėl šalto skersvėjo. Be to, susumavus kiek šilumos prarasite visumoj, atidarinėdami langus, gal verta pasvarstyti apie kiek didesnę investiciją į galingesnę vėdinimo sistemą. Sumažinti apsukas galima visada, o padidinti - jau nebe išeis.
Priedo - dažnai varstomi langai greitai praras savo hermetiškumą ir norit ar nenorit - lygiagrečiai turėsite natūralų vėdinimą, kurio debitas gali būti net kelis kartus didesnis nei jūsų planuojamas 120m3/h.

Aš prieš recirkuliaciją nieko neturiu. Tik ar ne jūs laipiojat per tvorą? Kas paprasčiau ir pigiau ar naudotis vamzdynu, suprojektuotu vėdinimui, ar projektuoti vamzdyną ne tik vėdinimui bet ir recirkuliacijai?
Standartiniu atveju su recirkuliacija viskas aišku - kito kelio nėra, norint padengti didelius energijos nuostolius tenka didinti debitą (dėl mažos oro šiluminės talpos) nes karštesnis nei +50C oras yra nekomfortiškas. Bet ateities, labai netolimos ateities namuose recirkuliacijos bus galima atsisakyti nes šildymo galia bus pakankamai maža ir ją paskirstys tik vėdinimui skirtas debitas.

Tai kad mano pasirinktosios ir nesigauna projektuoti, pats sakėt, kad projektuosit du kart galingesnę, kad tilptų į minimalius LR galiojančius higienos reikalavimus . Taip kad rezervo turėsiu, dvigubą galingumą nei reikia.
Papildyta:


Tai kad nekomfortiškas turėtų būti ir 50C laipsnių paduodamas oras, jei paduodamas dideliais srautais. Nenorėčiau papulti į tokios temperatūros recirkuliuojamo oro srautą. Po dušu prausiantis ir virš 40 laipsnių bėgantis vanduo degina. Kai tokios temperatūros paduodamas oras nedideliais srautais, greičiausiai kol pasiekia žmones jau būna atvėsęs.

Nepergyvenkite, tokios bėdos jums negresia, savam name jei ir gausite dozę +50C tai labai nedidelę
Nelyginkite vandens ir oro - milžiniškas skirtumas šiluminėje talpoje. Juk nepilate ant savęs +90C vandens, o pirtyje ir virš +100C išgyvenate, sausoje - ne garinėje

spalio mėn. sąnaudos 395 Kw. temperatūra 19-20 dar negyvenam, šildomas plotas 280m2

Sveiki, planuojame darytis geotermini sildyma. Ziurejome i Vailant silumos siurblius. Ka galetumete pasakyti apie juos gero-blogo. Kokie pliusai ar minusai? Kas geriau Vailant ar Thermia ar Nibe ir kodel.
Perskauciau dvi paskutines temas, bet apie Vailanta niekur nieko neradau
Pakonsultuokite prasau.
Ir dar klausimas kokio galingumo statyti 8 ar 10 kW? Sildomas plotas 120-130 m2, bet namo silumos poreikio dar tiksliai nzn. galvoju bus apie 65.
Tai kaip ir turetu teoriskai uztekti 8 kW, bet gal geriau kiek galingesni? Kad nebutu veikimas "ant ribos", bet kokio gylio tuomet jam reikes kolektoriaus? Planuojame vertikalu.

Is anksto aciu uz patarimus, konsultacijas

Mes taip pat planuojame geotermini sildyma ir siuo metu labai domimes - renkames tarp Vaillant, Thermia ir Nibe.
Is visos info lyg ir Thermia kazkiek geresni nei Nibe, apie Vaillant visai mazai nuomoniu. Tad ir man reiketu labai patarimu, rekomendaciju, ypac realiai naudojanciu silumos siurblius Musu sildomas plotas 225 kv.m.

Šiuo atveju imkit galingesnį. Juk ir kaina nesiskirs nežmoniškai. O kolektorius bus reikalingas 150m (vertikalus) - maždaug 15m vienam kW...

Galingumo poreikis matysis tik apskaičiavus šilumos nuostolius, namo kvadratūra nieko nesako, nes C kategorijos šilumos nuostoliai bus didesni B mažesni, nors plotas ir tas pats. Būtina apskaičiuoti šilumos poreikio galingumą. Jei nuostolių nežinot, tai geriau nerizikuojant pirkti galingesnį, jei bus per galingas, tai trumpiau dirbs, jei bus per silpnas, tai jau nieko nepadarysi.

geoterminis sildymas geras dalykas yra,zymiai pigiau bus zema sildytis

jo,jo kurentis malkom ir dirbti namie peckuriu..