Geoterminis šildymas, 7 tema

Elektrinius feistas omeny turėjo tik temperatūrų diferencijacijai bet ne kaip papildomą šaltinį, tinkamai suprojektavus kad ir su phpp, orinio šildymo tikrai užteks:
300m3/h x delta 28C x 0.36 ~ 3kW
Prie dar pridedame vidinius pritekėjimus ir kaip matote gauname labai realią šildymo galią

Kad jau norite grindinio, tai neįsismarkuokite su metražu, apsiribokite pora eilių palei sienas ir tik san mazgus suklokite tankiau. Berods taip veikmininkai darė, to turi pilnai užtekt.

Na jei edas nebus užsispyręs kaip ožys ir į naujoves žiūrės pozityviai gal ir bus viskas gerai...aš jau turiu blogų pavyzdžių, kai žmonės, kuriems moku už rezultatus, tik pradeda pas mane mokytis...labai linkiu kad taip neatsitiktų jums.

Nereikėtų pamiršti, kad vidutinė šildymo sezono temperatūra apie 0, sausio -6. Šalčiau nei -17 jau reikia skaičiuoti valandomis. Mano minėti oras oras siurbliai prie -15 palaiko COP apie 3, o prie 0 apie 5. Todėl vidutinio COP 3 - 4 drąsiai galima tikėtis.
Brangumas sąlyginis dalykas. Kiek ko neklausiau visi kaip susitarę tvirtina, kad grindininio šildymo įrengimo kaina 100 lt/m2. Mano manui būtų tie patys 16 000 - 17 000. Plius šilumos siurblys, kontūras ir t.t. Mažiausia dvigubai daugiau, be to be vėsinimo vasarą.
Elektros variantas taip pat labai patrauklus. Visgi oras oras pagal mano skaičiavimus ekonomiškai labiau apsimoka. Be to turi šaldymą ir psichologiškai lengviau sumokėti statant namą didesnę sumą, o paskui mokėti po 100 lt/mėn. už šildymą.

Papildyta:


Esu tikras, kad kontūro įrenginėti po namu negalima. Kolektorius privalo būti atviroje vietoje. Saulė šildo žemės paviršių, lietus tą šilumą perduoda žemyn ir atšildo gruntą apie kolektorių. Po namu po kelių metų turėtų susidaryti amžinas įšalas.
Jūsų ŽŠ kitas reikalas, nes skalda ir aplinkinis gruntas atšildomi vėsinantis vasarą.

Pasigooglinau truputį apie gruntas oras (net nebuvau apie tokius girdėjęs). Kaina kaip ir oras oras tik ... plius kolektorius. COP apie 4. Per šalčius COP būtų kiek didesnis, bet investicija akivaizdžiai per didelė. Reikėtų statyti vieną įrenginį ir galvoti kaip paskirstyti šiltą orą. Kaip tai gerai padaryti nelabai įsivaizduoju.

Ne, tikrai negalite nes kai jie galės išspausti COP 5 jūs jų nenaudosite, nebent vėsinimui
Papildyta:

1. Vėsinimui kontūras puikiai tiks - neklaidinkite savęs.
2. Jūsų atvejis juk ypatingas, kodėl taip paprastai kvadratūrą dauginate iš 100?
2.1. Jei pasiryžtate tradicinėm šildomoms grindims jums užtenka vamzdžių namo perimetru, kiek tai būtų m2, 20? 30?
2.2. Iš kontūro gauta šiluma jūs puikiai galite šildyti orą kanaliniu - taip net pigiau dėl vėsinimo instaliacijos vasarą (tas pats kanalinis; aišku galima kontūrą ir tiesiogiai, ne per siurblį jungti, bet tada reikės papildomo vandeninio kanalinio)

Korida gruntas-vanduo siurblį gavo už ~5500, kas artima jūsų oras-oras 1vnt kainai, todėl pati sistema gali kainuoti labai panašiai, o jau kalbant apie COP tai nesulyginami dalykai, kaip šildymo taip ir vėsinimo atveju.

Bet vis tik pasikartosiu su siūlymu neskubėti su didelėm investicijom ir pabandyti elektrinį variantą. Kontūrą darykite - jį galima panaudoti kaip ŽŠ bet kokiu atveju.
Papildyta:

Kokią šildymo galią imsite iš grunto? Vidutiniškai 1.5kW. Manote, kad su dviem buitiniais šaldytuvais, naudojamais 3-4mėn per metus sukursite AMŽINĄ ĮŠALĄ? Net jei ir vertikaliai atskirsite savo kontūrą storu šiltinimo sluoksniu jus neturite jokių šansų. Lietus pasieks jūsų kontūrą, nes jis bus žemiau drenažo. Gruntas ir pats turi neblogą laidumą.
Jūs savo kontūrą irgi naudoite vėsinimui, ir jei per ŠS tai dar ektrimaliau nei aš skaldą - gruntą kolektorius gali "pavaišinti" ir +50C

Prisiminus jūsų pateiktas vidutines sezono ir sausio temperatūras, pats suabejojau 1.5kW vidurkiu, tai laikykime tai vidurkiu su didele atsarga
Papildyta:

Kolektorius - žr. Mintas kastuvas su varikliu, šlangos keli šimtai metrų ir finale...tiksliai neprisimenu, keletas tūkst. lt, ne keliolika tai pridėkite prie oras-oras kainos. Dar nepamirškite, kad jūsų kolektorius bus po storu PP šiltinimu, kas atitiktų pakasimą iki kokių 2m gyliu kas leidžia tikėtis tikrai geresnio nei COP4. Kur matote "akivaizdžiai per didelę" investiciją? Pridedate keletą štukų ir turite dvigubą COP - būtent dvigubą, nes jūsų PN atveju COP pradėkite lyginti nuo -10C ir šalčiau.

Kaip paskirstoma šiluma tarp patalpų nesu tikras, manau debitų pagalba. Patalpai su didesniu atitvarų plotu tiekiant didesnį debitą šilto oro. San mazguose kabinatės IR, gyvatuką elektra/saulė arba elektrinį grindinį ir taip pasidarote temperatūrų kirtumą. Kita vertus, oras patalpose maišomas, todėl didelių temperatūros skirtumų nesusidarys, nemanau, kad pajusite 1C skirtumą net nuogas išeidamas iš vienos patalpos į kitą.

Pačiam pirmam sakinyje parašiau, kad nežiūrių į saulės kolektorių kaip į galima šilumos šaltinį žiema. Prisiminkite kiek valandų žiema trunka šviesus paros metas! Visą kitą laiką saulės baterija tik praranda šilumą.


24.5 (jei ne pastebėjote - priimiau kambario temperatūrą +22"C)

Nenuklyskite į laukus. Kai pastoviai palaikoma vienoda oro temperatūra visi daiktai įšyla iki tos temperatūros. Išimti sudaro atitvaros atiduodančios šilumą į lauką. Tai langai ir sienos. (Ir tai - gerai apšiltiname name sienas galima išbraukti). Šildant grindys, langai ne taps šiltesnį. O nukreipiant šiltą oro srautą į kiekvieną langą, atvirkščiai - ir stiklas bus šiltas, ir vietoje besileidžiančio šalto oro srauto turėsit šilto oro judėjimą iš padavimo grotelių.
Komfortiška temperatūra yra 22"C. Galima laikyti ir 20, ir 18, ir visai nešildyti ir miegoti miegmaišiuose (ar po pūkinė antklodė, kaip senovėje) - tai kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Bet kalba ne apie tai. Jus paklausėte kiek šiltesnį orą reikia paduoti. Aš jums atsakiau.

Beje, grindis yra tik šilumą atiduodanti terpė, o kambario oras - galutinis šilumos gavėjas. Tad orinio šildymo sistemoje nėra tarpininkų. Siurblys šaldo gruntinį vandenį (ar lauko orą) o šilumą iškart perduoda kambario orui. O grindinis šildymas net 3 tarpininkus:
a) kažkas šildo vandenį (nesvarbu - saulė, ŠS, elektrinis tenas ar KKK)
vanduo šildo grindis
c) grindys šildo orą.
Visos 3 stadijos reikalauja papildomos įrangos, į visuose yra energijos nuostolių.


Ne viskas taip baisu.
1500m3/h paminėjau tik kad būtu lengviau skaičiuoti. Be to, aukščio praradimas irgi nėra tragiškas. Vėdinimui d125 izoliuotos atšakos reikalauja 18sm tarpo. Magistralė nuo įrenginio - daugiau. 1500m3/h srautui paprastai magistralės nebūna. Nuo įrenginio eina 3 d200 ortakiai, tad reikia 25sm tarpo, kas yra tik 7sm. daugiau negu užimtų vėdinimas. Ir tai - nebūtina leisti visas lubas, kalbama tik apie technines patalpas, koridorius bei juostą palei langus (jei nuspręsta paduoti orą virš langų).

Metodikų yra įvairių, pradedant nuo grubaus padalinimo bendro galingumo iš namo ploto ir baigiant modelio sukūrimu, kur atsispindi įvairių zonų skirtingas šilumos atidavimas. Todėl ir norėjau pasitikslinti.

Jus pas sau prieštaraujate. Apsispręskite pagaliau, kuris iš jūsų teiginių yra teisingas.

Dėl kitų punktų aš jums visiškai pritariu. Išvardinote praktiškai visus trūkumus. Tik vieną praleidote - gan dažnai nepavyksta parinkti tinkamos vietos vidiniam blokui ir šilto/šalto oro paskirstimas nėra idealus.
Tiesa, pamiršote paminėti teigiamus dalykus.
- labai lengvas individualaus režimo nustatymas.
- paprastas montavimas, nereikia iš anksto numatyti vietos nei grindyse nei lubose, galima įrengti net kai apdailos darbai yra senai pabaigti.
Šie aspektai tam tikruose situacijose gali tapti svarbesni už paminėtus trukumus, jo lab, kad pastaba dėl triukšmo toli gražu ne visiems yra aktuali.

Kaip vakar sakiau: nėra taisyklių be išimčių, nebūna idealios sistemos, kuri vienodai tiktu visiems.

Man patinka žmonies bandandantis aiškinti ką kiti supranta, ar nesupranta.
Geriau pats supraskite, kad šildymo procesui pakanka recirkuliacijos. O šviežio oro kiekis reguliuojamas pagal poreikį. Jei norite gaivesnio oro - niekas nedraudžia paspausti mygtuką, atsidarys sklendė ir bus oras bus tiekiamas tik iš lauko. (Taip, tarp kitko, galima už dyką vėsinti patalpas nakties metų.) O jei diena visi išvažiuoja į darbą, tai galima naudoti tik recirkuliaciją (arba palikti tik minimalų vėdinimo režimą). Vasara nėra naudinga tiekti karšto oro į patalpą, o žiemą - papildomai šaldyti namą, net tuo atvejų kai rekuperatorius gražina didesnį dalį energijos.
Be to, kam pirkti 750m3/h rekuperatorių jei pilnai pakanka 250m3/h našumo įrenginio + kanalinio kaloriferio su ventiliatoriumi recirkuliacijai?
Papildyta:

Rašyti vieną nesąmonę po kitos - ne pats geriausias būdas kažką įrodyti. Jus pasidomėjote, kokios bus temperatūros oriniame šildyme konkrečiam atvejui - aš jums atsakiau. O fantazijos dėl 50"C - tai tik fantazijos.

Geriau pamirškite, kad praeities namai šildymui naudojo recirkuliaciją, nes ateities namams šildymui užtikrinti pilnai užtenka debitų, užtikrinančių pakankamą vėdinimą. Pastebėsiu, kad 750m3/h rekupas yra jūsų išsigalvojimas, ne mano!
Pakanka ne recirkuliacijos, bet tiekiamo oro debito.
Papildyta:

Ir vėsinimui ateities namai išsivers tik su vėdinimo debitu, nereikės jokios recirkuliacijos

Na, šioje vietoje jūs teisus tik iš dalies. Neturint saulės šilumos pritekėjimo lieka dar šiluma perduodama iš aplink esančiu žemės sluoksnių. Didesnė problema kad ten nepatenka lietaus vanduo. Jei gruntiniai vandenys yra gerokai giliau, tai gruntas lieka sausas ir jo šilumos pralaidumo savybės ženkliai mažesnės. Bet, yra išeitis - galima virš geoterminio kontūro įrengti kapiliarinė drėkinimo sistemą.
Suprantama, kontūro galia gausis gerokai mažesnė, tačiau tai galima išspręsti padidinus kontūro plotą. Iš kitos pusės kyla klausimas kas pigiau - užkasti dvigubai (ar trigubai - jei nebus drėkinimo) daugiau vamzdžio po pamatais (ir po to gerai sutankinti žemę, ar surasti tinkamą plotelį sklype, kur taip pat statybos metu yra nuimtas gruntas ir neiškila papildomų problemų atstatant viršutinį dirvos sluoksnį? Aišku, medžių ten jau sodinti neverta.
Tinkamai apskaičiavus, įšalas ne atsiras.

Jūs matote ir atsakote tik saviems konkretiems atvejams, todėl jums tik "fantazijos" aplinkui. +50C temperatūra yra reali - tik ne jūsų atvejams
Papildyta:

Kolektorius po "atstatytu augaliniu sluoksniu"? Net jei statybos vyktų vidury Ukrainos stepių, kur sako dirvožemio cielas metras, gylio gali neužtekti, kas blogai veiks kolektoriaus galią paspirginus rimtesniam šaltukui...o kai pagalvoji, kad Lietuvoje augalinis sluoksnis per gerą kastuvą-du, tai toks kolektorius bus skatiko vertas. Be giluminio sklypo kultivavimo neišsivers.

Gal dėl COP=4 kiek sumažinote. Sezono pradžioje kai grunto temperatūra bus ~10"C, net ne pačiuose geriausiose modeliuose COP=4.3-4.8 . Ne pačio prasčiausio gamintojo DAIKIN modeliuose (serijoje kuri dirba iki -15"C) deklaruojamas COP=3.7-4. Tačiau tai - prie +7"C. Kai oras atšals iki 0, oras-oras COP bus mažesnis. O grunto temperatūra dar ne vieną savaitė liks beveik tokia pat. Bet ir tuomet, kai galiausia jus sugebėsite atšaldyti gruntą iki 0, gruntas-oras COP ne nukris daugiau kaip 3.5-3.8. Tad, skaičiuojant per visą šildymo sezoną, oras-oras vidutiniškai turės COP~2, o gruntas-oras - dvigubai daugiau.
(Dar geriau jei gruntas-oras naudoti su gręžiniu, kur žiema-vasara laikosi pastovia temperatūra ir niekad nenukrenta iki 0.)

Bet kitą pusę metų yra vasara. Ir čia gruntas-oras turi neabejotina privalumą. Jei oras-oras ŠS šaltį gamina kaip ir šilumą - su tuo pačių ERR=4, tai gruntas-oras, naudojant jau šaltą vandenį lengvai pasiekia ERR=7.5-15. Ir dar priedo - atiduoda apie 1.5-2kW šilumos geriamam karštam vandeniui pašildyti. Tik paskutinį vasaros mėn., kai grunto temperatūra vėl pasieks +10, jo ERR sumažės iki 5.5-5.8.
Jaučiate skirtumą?

P.S. Tik vieno nesuprantu, jei jau pasirinkote decentralizuotą orinio šildymo sistemą, kodėl nepasirinkti oras-vanduo ŠS? Jis gamintų karštą vandenį vonios grindiniam šildymui, geriamam vandeniui bei teiktų šilumą/šaltį vidiniams blokams. Kambariuose kabėtų tie patys prietaisai, tik vamzdeliuose cirkuliuotu ne freonas o vanduo. Pats aparatas kiek brangesnis, tačiau nereikia papildomos įrangos karštam vandeniui.

Atrodo, jums kyla noras surasti bet kokį priežasti, kad galima būtu pasiginčyti, net nebandant gilintis į reikalo esmę.
Argi aš sakiau, kad šlangą reikia užkasti iškart po augaliniu sluoksniu???
Bet, tam kad pasiekti žemesnius sluoksnius reikės pradžiai nuimti dirvožemį, o paskui vėl jį atstatyti. Tai - papildomas hemorojus. Jei ruošiant statybos aikštelė, tas sluoksnis jau yra nuimtas - tai įrenginėjant kolektorių, nieko papildomai daryti ne reikės.

Į kitus panašaus pobūdžio jūsų komentarus ne matau reikalo atsakinėti.